Įvadas
Straipsnyje apžvelgiama Los Andželo lietuvių sporto klubo „Banga“ istorija, jo reikšmė lietuvių bendruomenei ir indėlis į sportinį gyvenimą. Taip pat aptariama lietuvių išeivijos veikla Los Andžele, įvairios organizacijos, kultūrinis gyvenimas ir sporto iniciatyvos.
Pirmieji Lietuviai Los Andžele ir Organizacijų Kūrimasis
XIX a. pabaigoje Los Andžele įsikūrė pirmieji lietuviai, o XX a. pradžioje pradėjo kurtis lietuvių organizacijos. Pirmoji buvo Lietuvių socialistų sąjungos kuopa. Vėliau veikė Lietuvių Laisvės klubas, Susivienijimo lietuvių Amerikoje (įkurta 1905 m.), Tėvynės mylėtojų draugijos kuopa, Amerikos lietuvių darbininkų literatūros draugijos kuopa (įkurta 1916 m.), Lietuvių darbininkų susivienijimo Amerikoje kuopa, Tarptautinio darbininkų apsigynimo lietuvių skyrius ir lietuvių choras (įkurtas 1922 m.). 1930 m. įkurta Lietuvių darbininkų susivienijimo kuopa.
Kultūrinė Veikla ir Iniciatyvos
1949 m. A. Kučiūno iniciatyva įkurtas Dainininkų klubo choras, vėliau pavadintas S. Šimkaus choru. 1951 m. V. Pažiūros iniciatyva įkurta lietuvių skautų organizacija. 1952-1954 m. Los Andžele veikė aukštesnieji lituanistikos kursai. 1952 m. įkurta lietuvių evangelikų liuteronų parapija, o 1952 m. - Lietuvių karo veteranų sąjungos Ramovė skyrius. 1954 m. įkurtas Los Andželo dramos sambūris ir Lietuvių mokslo studijų institutas, o 1955 m. A. Skiriaus iniciatyva - Baltijos valstybių jungtinis komitetas (Baltic States Joint Committee).
Žiniasklaida ir Mokslas
1947-1950 m. lietuviai Los Andžele leido žurnalus „Kalifornijos lietuvis“ (1950-1992 m. - „Lietuvių dienos“) ir „Į laisvę“ (1967-1979 m.). Los Andžele gyveno lietuvių mokslininkų, įskaitant archeologę M. B. Gimbutienę, kuri 1963-1993 m. dėstė Kalifornijos universitete.
Sporto Klubas „Banga“
A. Gustaičio iniciatyva Los Andžele įkurtas sporto klubas „Banga“ tapo svarbiu lietuvių bendruomenės centru. Nors konkrečios detalės apie klubo veiklą ir sporto šakas nepateikiamos, galima daryti prielaidą, kad jis vienijo lietuvius, mėgstančius sportą ir aktyvų gyvenimo būdą.
Taip pat skaitykite: „Lakers“ triumfas
Lietuvių Bendruomenės Veikla XXI Amžiuje
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990 m.), Los Andžele įsikūrė daugiau lietuvių, atvykusių dirbti ir studijuoti. XXI a. aktyvi JAV lietuvių bendruomenės Vakarų apygardos Los Andželo apylinkė (2023 m. pirmininkė Laura Remeika), skautų Ramiojo vandenyno rajonas (nuo 1966 m. kasmet rengiama vasaros stovykla Rambynas), Lietuvos Vyčių Los Andželo skyrius, Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje Juozo Lukšos-Daumanto kuopa (nuo 1964 m., su pertrauka), Amerikos lietuvių verslo asociacija Los Andžele. Lietuvių kalba transliuota radijo laida „Lietuviškos melodijos“ (nuo 1952 m.).
Algirdo Gustaičio Indėlis
Minėtinas Algirdo Gustaičio, veiklaus egzodo kultūrininko, rašytojo, žurnalisto, kino scenaristo, kartografo ir Lietuvos laisvės rūpintojo, indėlis į Los Andželo lietuvių bendruomenę. Be sporto klubo „Banga“ įkūrimo, jis inicijavo dviejų Los Andželo gatvių pavadinimą Lietuvos vardu (Lithuania Drive, Lithuania Place), rašė tekstus animaciniams ir dokumentiniams filmams, priklausė Amerikos kinematografijos, Holivudo ir Užsienio spaudos asociacijoms. A. Gustaitis domėjosi senais lietuviškais žemėlapiais, rinko medžiagą apie „Jūros“ korporaciją, parengė Dailiųjų menų klubo metraštį ir išleido knygą „Lietuva kaip sapnas“.
Banglenčių Sportas Lietuvoje
Nors straipsnis daugiausia dėmesio skiria Los Andželo lietuvių sporto klubui „Banga“, jame taip pat užsimenama apie banglenčių sportą Lietuvoje. Nuo 2017 m. Lietuvos banglenčių sporto asociacija (LBSA) yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narė ir priklauso Tarptautinei banglenčių asociacijai (ISA). G. Neniškis teigia, kad nuo 2008 m. jo rengiamose nemokamose „Surf Camp“ stovyklose banglentes išbandė tūkstančiai žmonių. Geriausios sąlygos plaukti banglentėmis yra Klaipėdoje prie uosto molo. Lietuvoje jau tris kartus rengtas Lietuvos čempionatas, kuriame dalyvauja sportininkai iš kitų šalių.
Vandensvydis Lietuvoje ir Pasaulyje
Straipsnyje pateikiama išsami informacija apie vandensvydžio istoriją Lietuvoje ir pasaulyje. Vandensvydis kilo Dž. Britanijoje XIX a. antroje pusėje, o 1900 m. tapo pirmąja komandine sporto šaka, įtraukta į Olimpinių žaidynių programą. Lietuvoje pirmieji vandensvydį pradėjo žaisti Klaipėdos „Poseidono“ klubo sportininkai 1931 m. Pirmasis Lietuvos vandensvydžio čempionatas įvyko 1949 m. Zarasų ežeruose. Lietuvos vandensvydininkai dalyvavo SSRS varžybose ir Pabaltijo spartakiadose. Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos nacionalinė rinktinė dalyvavo tarptautinėse varžybose.
Išeivijos Lietuvių Parapijos
Straipsnyje taip pat aptariamas lietuvių parapijų kūrimasis išeivijoje, kuris glaudžiai siejasi su emigracijos bangų periodais. Pirmoji banga - tai emigravusieji prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo, antroji - vadinamoji dipukų banga, atvykusi į JAV po Antrojo pasaulinio karo, o trečioji - po Kovo 11-osios kilusi banga. Pasaulyje 2021 metais buvo 22 lietuviškos parapijos, kurias aptarnauja lietuviai dvasininkai, 19 lietuviškų parapijų, kurias aptarnauja vietiniai kunigai, ir 68 bendruomenės, kurios naudojasi vietinėmis parapijomis, kurias aptarnauja atvykstantys lietuviai kunigai.
Taip pat skaitykite: Kalifornijos pakrantės ir Rio de Žaneiro salos
Prelato Edmundo Putrimo Įžvalgos
Prelatas Edmundas Putrimas, PLB sielovadininkas, teigia, kad parapijos yra svarbūs lietuvių bendruomenių centrai išeivijoje, kuriose vykdoma religinė, bendruomeninė ir kultūrinė veikla. Jis pabrėžia, kad Lietuva turi atsižvelgti į išeivijoje gyvenančių žmonių skaičių ir jų poreikius, sudaryti sąlygas turėti Lietuvos pilietybę. E. Putrimas taip pat atkreipia dėmesį į pandemijos įtaką Bažnyčiai, parapijoms ir bendruomenėms, ypač į atitolimą vienas nuo kito ir dvasinę tuštumą.
Korporacija "Jūra"
Straipsnyje aptariama ir lietuvių studentų korporacija "Jūra", įkurta 1938 m. Korporacija užsibrėžė tikslą ugdyti stiprią, taurią asmenybę, jūros reikšmę valstybei suprantantį inteligentą ir dirbti jūrinės propagandos darbą. "Jūros" korporantai organizavo paskaitas, rengė referatus, vedė jaunimo skyrių žurnale “Mūsų jūra”, valandėles radiofone, rašė jūrinėmis temomis laikraščiuose, surengė viešą propagandinį koncertą-balių. Korporacija turėjo sporto klubą, kuris kultivavo įvairias sporto šakas ir buriavimą, irklavimą. Lietuvai netekus nepriklausomybės, daugelis korporantų įsijungė į pasipriešinimą okupantams. Po karo Amerikoje apsigyvenę buvę korporantai rinkosi rašytojo A.Gustaičio namuose, tačiau savos organizacijos neįkūrė.
Taip pat skaitykite: „Lakers“ čempionų era