Londono olimpiada, kaip ir kiekvienos olimpinės žaidynės, Lietuvai buvo kupina įvairių emocijų - nuo triumfo akimirkų iki skaudžių pralaimėjimų. Nacionalinė televizija (LRT) stengėsi kuo išsamiau atspindėti visus Lietuvos sportininkų pasirodymus, transliuodama varžybas ir dalindamasi sportininkų išgyvenimais. Šiame straipsnyje panagrinėsime Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymą Londono olimpiadoje, taip pat pažvelgsime į LRT komandos darbą užkulisiuose, užtikrinant kokybiškas transliacijas Lietuvos žiūrovams.
Rūtos Meilutytės triumfas ir sirgalių emocijos
Viena įsimintiniausių Londono olimpiados akimirkų - plaukikės Rūtos Meilutytės pergalė. Kai Rūta artėjo prie aukso medalio, jos tėvas Saulius Meilutis, stebėdamas varžybas per televizorių, negalėjo nuslėpti emocijų. Bilietą į varžybas jis atidavė savo motinai Aldonai, kuri augino Rūtą nuo ketverių metų. Šis momentas simbolizavo ne tik sportininkės pergalę, bet ir šeimos bei tautos vienybę.
Televizijos darbuotojai taip pat jautė didelį jaudulį. „Likus parai iki finalo žinojome, kad S.Meilutis lemiamą dukters plaukimą žiūrės pas mus studijoje. Londone jis beveik nieko nepažįsta, todėl norėjo finalą stebėti su lietuviais. Rūtos tėvas pirštu baksnoja televizorių, visi atsistoję šaukiame ir atrodo, kad visi drauge plaukiame su ja. Jaučiausi neapsakomai. Mano duktė Gabija tik metais jaunesnė už Rūtą, todėl puikiai supratau, kad olimpinį auksą ką tik laimėjo dar vaikas”, - pasakojo G. T.
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kelias
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė visuomet sulaukia didelio dėmesio olimpinėse žaidynėse. Tačiau 2012 m. olimpiada prasidėjo skaudžia netektimi - dėl traumos rinktinėje negalėjo žaisti Robertas Javtokas. „Milžiniška netektis, - komentuodamas šią žinią, nusivylimo neslėpė rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra. - Sunku pasakyti, kaip mums jo trūks, ir ne tik aikštėje, tačiau ir už jos ribų.“ Nepaisant to, komanda stengėsi susitelkti ir siekti kuo geresnio rezultato.
Prieš olimpiadą Lietuvos rinktinė sužaidė draugiškas rungtynes su Argentinos komanda, kurias pralaimėjo rezultatu 76:86. Rungtynių pradžioje argentiniečiai pirmavo, tačiau lietuviams pavyko pasivyti varžovus. Vis dėlto, antrajame ketvirtyje argentiniečiai vėl atitrūko ir išlaikė persvarą iki rungtynių pabaigos.
Taip pat skaitykite: Londono Arenos Talpa: Detalus Tyrimas
Olimpiniame vyrų krepšinio turnyre dalyvavo 12 komandų, suskirstytų į dvi grupes. Lietuva pateko į vieną grupę su stipriais varžovais, todėl kiekvienos rungtynės buvo itin svarbios. Dramatiškos ketvirtfinalio krepšinio rungtynės tarp Lietuvos ir Rusijos rinktinių sutraukė didžiausią žiūrovų auditoriją - jas stebėjo daugiau nei 611 tūkst. žmonių.
LRT komandos darbas Londono olimpiadoje
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), būdamas oficialiu olimpiados transliuotoju, skyrė didelį dėmesį Londono olimpinėms žaidynėms. LRT žiūrovams pristatė specialią laidą „Londoniada“, kurios vedėjai Andrius Tapinas ir Asta Žukaitė kiekvieną vakarą apžvelgdavo karščiausias žaidynių akimirkas, kviesdami sporto pasaulio atstovus į diskusijas ir žvelgdami į olimpinių žaidynių užkulisius.
Žurnalistė Beata Nicholson ir operatorius Lukas Kadys Londone pasakojo apie miesto gyvenimą ir olimpiečių nuotaikas. Į Londoną buvo išsiųsta daugiau nei 600 kg specialios televizinės įrangos, siekiant užtikrinti kokybiškas transliacijas. LRT delegacijoje Londone dirbo 14 žmonių - prodiuseris, režisierė, žurnalistai ir operatoriai. Krepšinio varžybas komentavo Linas Kunigėlis, kuris taip pat kalbino krepšinio rinktinės narius.
Po žaidynių LRT sukūrė filmą apie Olimpiadą ir Londone tvyrojusią Lietuvos sportinę dvasią.
Iššūkiai ir kuriozai transliacijų metu
LRT komanda susidūrė su įvairiais iššūkiais, siekdama užtikrinti kokybiškas transliacijas. Žurnalistui T. Meškoniui teko dirbti komentavimo kabinoje be stogo, todėl jis gelbėjosi nuo lietaus kaip išmanydamas. Operatorius S. Petkus prisiminė, kad Londone buvo taupoma, pavyzdžiui, žiūrovai negaudavo suvenyrų, o olimpinis stadionas buvo mažesnis nei ankstesnėse žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Britiškas humoras sporto šventėje
Žurnalistams kartais tekdavo kalbinti sportininkus nežinant, kaip jiems pasisekė varžybose. „Iš karto po varžybų sportininkai išeidavo į persirengimo kambarius, todėl jei nesustabdysi jų mišriojoje zonoje, pagausi tik olimpiniame kaimelyje - geriausiu atveju po kelių valandų. Ten, duok Dieve, matai monitorių, bet ir tai ne visada. Per televizorių ne visada rodydavo rezultatus, todėl dažnai jų net nežinodavome. Buvo atvejų, kai lėkiau pasitikslinti, o operatorius stengėsi užlaikyti sportininką, kol grįšiu”, - prisiminė G. Grikštaitė.
Vyriausioji LRT režisierė A. Einikytė pasakojo, kad visi dirbo visokius darbus - nuo valytojo iki žurnalisto. Pavyzdžiui, jai teko rengti reportažą apie graikų-romėnų imtynes ir bronzos medalio laimėtoją Aleksandrą Kazakevičių, nors apie šį sportą ji nieko nežinojo.
Lietuviai neturėjo galimybės iš karto po varžybų perduoti vaizdo medžiagą su sportininkų interviu, nes neturėjo tam reikalingų technologijų. Todėl LRT darbuotojams tekdavo grįžti į IBC ir iš ten siųsti medžiagą.
Pasitaikydavo ir kuriozinių situacijų. „Pavyzdžiui, sutarėme su J. Šuklinu susitikti iš karto po apdovanojimų ceremonijos. Skambiname: “Kur jūs?” O jis, pasirodo, kitoje pusėje tos vietos, kurioje tarėmės susitikti.Tai - nemenkas atstumas, o iki tiesioginio eterio visiškai nėra laiko. J. Šuklino kojos ilgos, jis - greitas. Atlėkėme, greitai jį nugrimavau ir - į studiją”, - prisiminė A. Einikytė.
Technologiniai LRT atnaujinimai
Londono olimpiadoje LRT žurnalistai dirbo su naujomis skaitmeninėmis kameromis ir pirmą kartą istorijoje turėjo belaidžius radijo mikrofonus. Tai palengvino darbą ir leido operatyviau rengti reportažus.
Taip pat skaitykite: Londono futbolo istorija
Žiūrovų susidomėjimas Londono olimpiada
2012-ųjų vasaros olimpiados žaidynių transliacijas iš Londono per LRT kanalą bent trumpam žiūrėjo 2,15 mln. arba 70 proc. šalies gyventojų. Kiekvieną dieną prie televizoriaus ekrano stebint olimpines žaidynes vienas gyventojas praleido apie 20 min. Daugiausiai žiūrovų susidomėjimo sulaukė krepšinis, lengvoji atletika ir plaukimas.
Didžiausias auditorijas sutraukusio krepšinio transliacijas stebėjo 1,67 mln. žiūrovų. Lengvosios atletikos tiesioginės transliacijos surinko 1,5 mln., plaukimo - 1,2 mln. Iš visų 22 krepšinio tiesioginių transliacijų daugiausiai gyventojų prie televizorių ekrano sutraukė dramatiškos ketvirtfinalio krepšinio rungtynės tarp Lietuvos ir Rusijos rinktinių.
Susidomėjimą lengvąja atletika augino disko metimo varžybų finalas. Ankstesnio olimpinio čempiono V. Aleknos pasirodymą Olimpiadoje stebėjo 585 tūkst. Tuo metu iš 8 plaukimo transliacijų triumfavo liepos 30 d. vakare tiesiogiai rodytos varžybos, kuriose 15-metė Rūta Meilutytė iškovojo olimpinį auksą. Net 2 val. trukusių plaukimo varžybų bei apdovanojimų transliaciją stebėjo 685 tūkst.
Finansiniai iššūkiai ir LRT ateitis
LRT vadovas tvirtino, kad visuomeninis transliuotojas nepajėgus konkuruoti dėl leidimo transliuoti Europos ir pasaulio čempionatus, nes tam neturi pinigų. „Sportas yra verslas, moki - turi. LTR vadovas prašė komiteto palaikyti kelių Seimo narių įregistruotą pataisą 1,9 mln.