Amerikietiškas futbolas, su savo sudėtingomis taisyklėmis ir fiziniu intensyvumu, ilgą laiką buvo egzotinė sporto šaka Lietuvoje, dažniausiai matoma tik Holivudo filmuose. Tačiau per pastaruosius kelerius metus situacija ėmė keistis, ir ši sporto šaka pamažu skinasi kelią į Lietuvos sporto areną. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip buvo bandoma "amerikanizuoti" futbolą, kad jis taptų patrauklesnis žiūrovams, ir kaip amerikietiškas futbolas atranda savo vietą Lietuvoje.
Futbolo "amerikanizavimo" eksperimentai JAV
Artėjant 1994 metų pasaulio futbolo čempionatui JAV, šalies futbolo vadovai ieškojo būdų, kaip pritraukti amerikiečių žiūrovų dėmesį prie europietiško futbolo, JAV vadinamo "soccer". Priežasčių, kodėl futbolas sunkiai prigijo JAV, buvo nemažai: mažas rezultatyvumas ir nuolatinis žaidimo veiksmas be sustojimų. Siekiant išspręsti šias problemas, buvo imtasi radikalių priemonių - futbolo "amerikanizavimo".
JAV futbolo federacija prieš naujos MLS (Major League Soccer) įkūrimą nusprendė išbandyti įvairias naujoves, kurios buvo visiškai neįprastos tradiciniam futbolui. Tuometis USISL (United States Independent Soccer League) komisaras Francisco Marcosas sutiko išbandyti dešimt naujų taisyklių pakeitimų šioje lygoje ir net pats prisidėjo prie jų kūrimo. Šį pasiūlymą jam pateikė vienas iš tuometinių MLS vadovų Sunilas Gulati, kuris vėliau tapo JAV futbolo federacijos prezidentu.
Naujos taisyklės
Štai keletas iš tų naujovių, kurios buvo išbandytos 1994-1996 metais:
- Padidinti vartai: Tradiciniai futbolo vartai yra 7,32 m pločio ir 2,44 m aukščio, tačiau USISL jie buvo padidinti, siekiant padidinti įvarčių skaičių.
- Pašalinimas iš aikštės už asmenines pražangas: Žaidėjas, surinkęs penkias asmenines pražangas, turėjo palikti aikštę. Pirmą kartą tokį žaidėją buvo galima pakeisti, tačiau antrą ir vėlesnius kartus komanda likdavo mažumoje.
- "Gyvas baudos smūgis" (arba grūsties smūgis): Už 7-ą komandinę pražangą (vėliau - už 14-ą, 21-ą ir t.t.) buvo skiriamas "gyvas baudos smūgis". Kamuolys padedamas ties 35 jardų linija (32 metrai), o smūgį atliekantis žaidėjas gali varytis kamuolį link vartų, bandydamas įmušti įvartį, o vartininkas turi jį sustabdyti. Taip pat "gyvas baudos smūgis" galėjo būti skirtas už paskutinės vilties pražangą bet kurioje aikštės vietoje už baudos aikštelės ribų.
- Jokių lygiųjų: Jeigu rungtynių pagrindinis laikas ir pratęsimas (15 min.) baigdavosi lygiosiomis, nugalėtojas būdavo išaiškinamas baudinių serija. Tačiau baudinių serija buvo atliekama ne tradiciniu būdu nuo 11 metrų atžymos, o "gyvo baudinio" versija, kur žaidėjas turėdavo 5 sekundes varytis kamuolį nuo 32 metrų linijos link vartų.
- Taisyklė prieš sienelės judėjimą: Siekiant užkirsti kelią sienelės žaidėjams artėti prie kamuolio baudos smūgių metu, teisėjai naudojo putas, brėždami liniją ant aikštės.
- Trumpi ir ilgi kampiniai: Jeigu kamuolys kirsdavo galinę liniją tarp vartų virpsto ir baudos aikštelės šoninės linijos, būdavo skiriamas trumpas kampinis, įžaidžiamas nuo baudos aikštelės ir galinės linijos susikirtimo. Jeigu kamuolys palikdavo aikštę tarp šio susikirtimo ir šoninės linijos, kampinis būdavo įžaidžiamas tradiciniu būdu.
- Kamuolio įmetimas arba įspyrimas: Ši taisyklė buvo išbandyta FIFA per 1993 metų pasaulio 17-mečių čempionatą ir keliose Europos žemesnių divizionų lygose.
- 60 minučių rungtynių laikas: USISL nusprendė įvesti du kėlinius po 30 minučių su laiko stabdymu, remiantis tyrimais, kurie parodė, kad dėl laiko vilkinimo ir kitų priežasčių realus žaidimo laikas 1990 m. pasaulio čempionate vidutiniškai siekė 58 minutes.
- Penki keitimai.
- Kampiniai galėjo lemti titulus: Lygiosiomis pasibaigusių rungtynių nugalėtoją galėjo lemti kampinių skaičius. USISL taip pat suteikė komandoms papildomus taškus turnyro lentelėje už iš viso keltų kampinių skaičių.
Rezultatai ir atsisakymas naujovių
Buvo paskirti specialistai, kurie statistiškai įvertino šių taisyklių naudą. Pavyzdžiui, divizione su didžiausiais vartais įvarčių vidurkis per mačą buvo 5, palyginti su 4,1 vidurkiu divizionuose su normaliais vartais. Taip pat nustatyta, kad žaidėjų pašalinimas už asmenines pražangas sumažino pražangų skaičių per rungtynes.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Vis dėlto, nepaisant kai kurių teigiamų rezultatų, MLS galiausiai atsisakė šių naujovių. Tuometis MLS vadovas S. teigė, kad viena iš priežasčių buvo baimė pasirodyti "kvailais amerikiečiais", kurie bando patobulinti populiariausią pasaulio žaidimą.
Amerikietiškojo futbolo atsiradimas Lietuvoje
Nors europietiško futbolo adaptacijos JAV eksperimentai nebuvo sėkmingi, amerikietiškas futbolas rado savo nišą Lietuvoje. Daugiau nei dvejus metus Vilniuje veikia pirmoji amerikietiško futbolo komanda šalyje - "Vilnius Iron Wolves". Pasak "vilkų" vadybininko Luko Alijošiaus, Lietuva buvo paskutinė šalis Europoje, kuri neturėjo amerikietiško futbolo komandos.
Komandos augimas ir populiarumas
Pirmasis komandos susitikimas pritraukė apie 40-50 žmonių, ir daugelis iš jų vis dar žaidžia komandoje. Komanda deda daug pastangų į viešinimą, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šią sporto šaką. Vienas iš komandos jaunųjų talentų - dvyliktokas Pijus Kasteckas, kuris taip pat žaidžia futbolą ir tinklinį.
Pijus susidomėjo amerikietišku futbolu, kai jo brolis pradėjo žaisti JAV. Jam patiko šios sporto šakos universalumas, nes į ją gali ateiti įvairūs žmonės - dideli ir maži, stambūs ir sukūdę. L. teigia, kad Pijus greitai įsirašė į lyderių gretas dėl savo gerų rankų, greičio ir noro tobulėti.
Stereotipai ir realybė
Nors vyrauja stereotipas, kad amerikietiškas futbolas yra šiurkštus sportas, kuriame visi daužosi, P. Kasteckas teigia, kad tai nėra tiesa. Amerikietiško futbolo aikštėje prireikia ne tik fizinės jėgos ir vikrumo, bet ir mąstymo, nes žaidėjai turi priimti daug staigių sprendimų.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
P. Kasteckas anksčiau žiūrėdavo amerikietišką futbolą per televiziją naktimis, o jo svajonė - ateityje pačiam parungtyniauti JAV.
Taip pat skaitykite: Danties pašalinimas ir sportas
tags: #lrt #sportas #amerikiete