Futbolas Lietuvoje: Istorija ir Raida

Įvadas

Futbolas Lietuvoje turi ilgą ir įdomią istoriją, prasidėjusią XX a. pradžioje. Nors krepšinis tradiciškai laikomas populiariausia sporto šaka Lietuvoje, futbolas taip pat užima svarbią vietą šalies sporto kultūroje. Šiame straipsnyje apžvelgsime futbolo raidą Lietuvoje nuo jo ištakų iki šių dienų, aptarsime svarbiausius įvykius, asmenybes ir iššūkius, su kuriais susiduria ši sporto šaka.

Futbolo Pradžia Lietuvoje

Futbolas Lietuvoje pradėtas žaisti 1910-1912 m. Neoficialūs duomenys teigia, kad Klaipėdos krašte futbolas buvo žinomas dar XIX a. pabaigoje. 1911 m. dienos šviesą išvydo žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą buvo supažindinta su futbolo žaidimu. Tų pačių metų rugsėjo 4 d. Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės. Vilniuje tuo metu minimi trys klubai: FK Antakalnis, FK Žvėrynas ir Sokol Vilno. Kaune 1911 m. žaidė dvi „Aro“ („Oriol“) komandos, o 1912 m. rugpjūčio 6 d. įvyko pirmosios oficialios rungtynės.

Pirmasis Lietuvos Čempionatas ir Įstojimas į FIFA

Pirmenybes norėta surengti dar 1920 m., tačiau atsirado tik viena norinti dalyvauti komanda. 1922 m. startavo pirmasis Lietuvos čempionatas. Jame dalyvavo 10 komandų, tačiau finišą pasiekė tik 5. 1923 m. Lietuva buvo priimta į FIFA, o 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Šiame čempionate Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo.

Tarpukario Futbolas

Tarpukario Lietuvoje futbolas išgyveno pakilimą. Buvo rengiami čempionatai, o Lietuvos rinktinė dalyvavo tarptautinėse varžybose, įskaitant olimpines žaidynes ir Baltijos taurės turnyrus. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija.

1923 m. Lietuvos sporto lyga buvo priimta į FIFA kongrese Ženevoje. Tais pačiais metais pasirodė S. Garbačiausko parengtos „Oficialios futbolo taisyklės“. 1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Olimpinių žaidynių futbolo turnyre Paryžiuje.

Taip pat skaitykite: Rungtynių „Barcelona“ prieš „Juventus“ analizė

1927 m. Lietuvos čempionate finalą pasiekė Pagėgių „Sportverein“ ir Kauno LFLS, tačiau dėl anksti prasidėjusios žiemos, finalas įvyko 1928 m., kuriame kauniečiai laimėjo 3:1. 1928 m. dėl lėšų stokos buvo atsisakyta siųsti rinktinę į Amsterdamo Olimpiadą.

1929 m. rinktinė pralaimėjo abejas Pabaltijo turnyro rungtynes Rygoje: 1:3 Latvijai ir 2:5 Estijai. Lietuvos čempione tapo Klaipėdos KSS, kuris vėliau laimėjo ir 1930 m.

1931 m. čempionais tapo Klaipėdos KSS, o 1932 m. šalies pirmenybės pradėtos su aštuoniomis komandomis, tačiau mėnesio pabaigoje jos sustabdytos. 1933 m. rinktinė pirmą kartą dalyvauja pasaulio čempionato atrankoje, pralaimėdama Švedijai 0:2. 1935 m. grįžta prie apygardinės pirmenybių vykdymo tvarkos.

1936 m. Lietuvos lygoje varžosi aštuonios pajėgiausios komandos, o pirmenybės pasibaigia liepos 5 d., kai pirmą kartą buvo pereita prie rudens-pavasario varžybų vykdymo tvarkos. 1937 m. šalyje suskaičiuojama 15 000 futbolininkų. Per šiuos metus Lietuvos rinktinė du kartus pralaimi Latvijai ir Estijai, taip pat Rumunijai rezultatu 0:2.

1938 m. Lietuvos rinktinė sužaidžia septynis susitikimus. Pirmą kartą Kauno Valstybiniame stadione varžosi Lietuvos ir Latvijos jaunių rinktinės, kuriose mūsiškiai pralaimi 1:2. 1939 m. čempionės vardą pirmą kartą iškovoja Kauno LFS LGSF komanda, kuri vėliau dominuoja ir 1939-1940 m. pirmenybėse, laimėdama pirmąjį ratą. Šalies rinktinės treneriu tampa V. Hanas iš okupuotos Austrijos. Pagerėjus santykiams su Lenkija, gegužės 14 d. Kauno rinktinė vieši Varšuvoje, kur pralaimi šio miesto rinktinei 2:5.

Taip pat skaitykite: Vokietijos futbolo rungtynių gidas

Svarbios Asmenybės Tarpukario Futbole

• Steponas Darius: S. Darius labiausiai išsiskyrė kaip futbolininkas: Lietuvos futbolo rinktinės narys (1923 ir 1924 m.), atstovaudamas LFLS tapo pirmųjų čempionatų nugalėtoju (1922, 1923). S. Darius daug pasidarbavo rengiant Lietuvos futbolo rinktinę pirmą kartą dalyvauti 1924 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Nors jis buvo patvirtintas kaip pagrindinis rinktinės vartininkas, tačiau išvykti neteko - priežastys liko neįminta mįslė iki šiol. S. Darius - vienas Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų (1923) ir jos vadovas (1924, 1926). Kartu su inžinieriumi K. Bulota parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą ir jį įgyvendino (1925-1926) - dabar Kauno S. Dariaus ir S.
• Antanas Saunoris: 1926 m. kartu su leitenantu V. S. Karžinsku įkūrė vėliau išgarsėjusią Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS). Buvo paskirtas pirmosios KSS komandos kapitonu. 1926 m. KSS pradėjusi dalyvauti šalies pirmenybėse iki 1939 m. net šešis kartus tapo Lietuvos čempione.
• Liudas Juozapaitis: L. Juozapaitis - 1922, 1923 m. Lietuvos futbolo čempionas (atstovaudamas LFLS). 1923-1924 m. keturis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje kaip saugas, tą pačią poziciją užėmė ir dalyvaudamas olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (1924).
• Romualdas Marcinkus: R. Marcinkus brendo Kauno „Polonijos“ (lenkų), Vokiečių Kauno sporto klubo (KSK), LFLS ir „Kovo“ komandose. 1927 ir 1932 m. su LFLS tapo Lietuvos čempionu. 1927 m. 20-metis R. Marcinkus buvo pakviestas į Lietuvos futbolo rinktinę, tapo jos kapitonu. Rinktinės spalvas gynė net 41 kartą (1927-1938). 1932 m. LFL Centro komitetas rinktinės treneriu ryžosi skirti R. Marcinkų. Jo vadovaujama rinktinė žaidė 15 rungtynių, iš jų po ketverias laimėjo ir baigė lygiosiomis.
• Stasys Garbačiauskas: 1919 m. liepos 13 d. S. Garbačiauskas su kitais bendraminčiais Kaune surengė pirmąją sporto šventę - lengvosios atletikos, teniso ir futbolo varžybas. Buvo ir vienas futbolo komandos žaidėjų, ir kapitonas, ir vadovas. 1920-1923 m. priklausė LFLS, 1924-1925 m. - KSK, 1925-1930 m. „Kovo“ sporto klubui. Žaisdamas šių klubų komandose 1922, 1923 ir 1926 m. tapo Lietuvos čempionu. Šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje, buvo jos kapitonas, atstovaudamas rinktinei 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. S. Garbačiauskas - vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų ir vadovų. Dirbdamas diplomatinį darbą 1931 m. organizavo Kauno rinktinės išvyką į Šveicariją. S. Garbačiauskas daug prisidėjo kuriant sportinį judėjimą kariuomenėje. 1921 m. parengė, o Kariuomenės generalinio štabo leidykla išleido pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje mokomąjį metodinį leidinį „Futbolas“.
• Vytautas Balčiūnas: V. Balčiūnas kartu su kitais bendraminčiais įsteigė LFL ir buvo laikinuoju jos pirmininku, sporto klubo „Kovas“ vicepirmininku. Išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų (turėjo FIFA ir FIBA kategorijas). 1926 m. buvo vienas iš Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) steigėjų, 1933-1940 m. Kamuolio žaidimų sąjungos (KŽS), LFTK pirmininkas.
• Nikodemas Čerekas: Nuo 1922 m. Kauno LFLS narys. 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu. Atstovaudamas šalies rinktinei sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes. N. Čerekas nepamiršo ir krepšinio, žaidė LFLS I lygoje.
• Antanas Lingis: Rezultatyviausias tarpukario Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas gimė Kaune 1905 m. gruodžio 26 d. Šių metų birželio 6 d. sukako lygiai 70 metų nuo jo ankstyvos mirties. Geriausias tarpukario Lietuvos rinktinės ir klubinio futbolo puolėjas tris kartus tapo šalies meisteriu (čempionu): 1926 m. su Kauno „Kovo“ ekipa, 1932 m. Kauno LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga) ir 1936 m. - Kauno MSK (Maisto sporto klubas) komandose. Lietuvos rinktinėje A.Lingis debiutavo 1928 m. liepos 25 d. Pabaltijo taurės turnyro rungtynėse su Latvija (0:3). Paskutinį kartą Lietuvos futbolo garbę gynė po dešimties metų - 1938 birželio 12 d. rungtynėse su Estija (0:2). Iš viso Lietuvos rinktinėje jis sužaidė 34 rungtynes ir įmušė 12 įvarčių.

Futbolas Sovietmečiu

Sovietmečiu futbolas Lietuvoje neprarado populiarumo, tačiau patyrė tam tikrų pokyčių. Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. Stipriausia komanda buvo Vilniaus „Žalgiris“, kuris 1987 m. laimėjo TSRS pirmenybių bronzą ir pasaulinės universiados auksą.

Be to, keli žaidėjai atstovavo TSRS rinktinei, o 1988 m. olimpiniais čempionais tapo Arvydas Janonis ir Arminas Narbekovas.

1941 m. pavasarį didžiuosiuose miestuose surengiami „Žaibo“ turnyrai ir draugiškos varžybos. Gegužės 25 d. Lietuvos futbolo čempionatą pradeda aštuonios komandos: keturios iš Kauno, trys iš Vilniaus ir viena iš Šiaulių.

1946 m. Lietuvos futbolininkai debiutavo SSRS čempionate. Kauno jauniai, atstovaudami pirmąją gimnaziją, parsiveža TSRS taurę. Rygoje Lietuvos rinktinė pirmą kartą po karo laimi Pabaltijo čempionatą. TSRS jaunių pirmenybėse Saratove Lietuvos komanda užima antrąją vietą, finale pralaimėjusi Maskvos rinktinei 0:3.

1948 m. Vilniuje pradėti statyti Centrinis (dabar „Žalgirio“) ir Jaunimo stadionai, kuriuos statė vokiečių belaisviai. Lietuvos pirmenybėse varžosi dvylika komandų. Stipriausia iš jų vėl tampa Kauno „Inkaras“.

Taip pat skaitykite: Lietuvių ir portugalų futbolas: istorinis palyginimas

1953 m. Vilniaus „Spartako“ meistrai „B“ klasės pirmosios zonos varžybose užima tik devintą vietą. Tais pačiais metais Vilniuje apsilanko Kinijos rinktinė, kuri 1:0 įveikia Lietuvos vienuolikę.

1953 m. Vilniaus „Spartakas“ žaidė SSRS A klasės čempionate, tačiau užėmė paskutinę - 11 vietą.

1982 m. „Žalgiris“ triumfuoja TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakyla į aukščiausiąją lygą.

1989 m. Lietuvos komandos atsisako dalyvauti TSRS pirmenybėse. „Žalgiris“ ir „Atlantas“, kuris pasivadino „Sirijumi“, varžosi Baltijos čempionate. Lietuvos lygoje varžosi 16 komandų.

Žymūs Futbolininkai Sovietmečiu

• Arvydas Janonis: 1988 m. tapo Seulo olimpinių žaidynių čempionais.
• Arminas Narbekovas: 1988 m. tapo Seulo olimpinių žaidynių čempionais.
• Valdas Ivanauskas:
• Vytautas Sukristovas:

Futbolas Nepriklausomoje Lietuvoje

Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos futbolas pradėjo naują etapą. 1991 m. Lietuvos futbolo federacija (LFF) buvo priimta į FIFA ir UEFA. Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose.

1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę. Per metus rinktinė sužaidžia 13 rungtynių.

1995 m. Lietuvos rinktinė Buenos Airėse sužaidžia lygiosiomis 0:0 su Argentina.

Iki šiol Lietuvos futbolo rinktinei nepavyko prasibrauti į didžiuosius tarptautinius turnyrus, tačiau rinktinė nuolat dalyvauja atrankos varžybose ir siekia aukštesnių rezultatų.

Iššūkiai ir Perspektyvos

Nepaisant tam tikrų pasiekimų, Lietuvos futbolas susiduria su nemažais iššūkiais. Vienas didžiausių - nepakankamas finansavimas ir infrastruktūros trūkumas. Dauguma Lietuvos stadionų yra pasenę ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Taip pat trūksta kvalifikuotų trenerių ir jaunimo ugdymo programų.

Futbolo rinktinės atstovai, norėdami gerinti savo padėtį, iškelia dvi tarpusavyje susijusias problemas: nepakanka sporto aikštynų ir trūksta gerų žaidėjų. Jei krepšinio kultūra šalyje klesti, tai futbolo gerbėjų Lietuvoje gerokai mažiau.

Tačiau yra ir teigiamų tendencijų. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama jaunimo futbolui, steigiami nauji futbolo klubai ir akademijos. Taip pat didėja susidomėjimas futbolu tarp jaunimo, o tai suteikia vilčių dėl ateities.

Žymūs Žaidėjai Nepriklausomoje Lietuvoje

• Tomas Danilevičius:
• Edgaras Jankauskas:
• Rafaelis Ledesma: Žaisdamas Lietuvoje R. Ledesma ne tik buvo tikras tuo metu stipriausio šalies futbolo klubo FBK „Kauno“ lyderis bei vienas fanų numylėtinių, prisidėjęs prie skambiausių komandos pergalių. Čia jis sukūrė šeimą - vedė lietuvę, su kuria šiuo metu augina sūnų Gabrielių (6) ir dukrą Rafaelą (4).

„Futbolas Lietuvai ir Pasauliui“ (FLIP)

Sritis „Futbolas Lietuvai ir pasauliui“ (FLIP) - tai „Enciklopedijos Lietuvai ir pasauliui“ sritis, skirta išimtinai futbolui. Tai sritis, kurioje rasite plačią futbolo istoriją ir statistiką - tiek Lietuvos, tiek ir Europos bei pasaulio. Didžiausias prioritetas teikiamas UEFA regiono šalių varžyboms, tačiau čia taip pat aprašomi futbolo klubai ir komandos, jų pasiekimai, stadionai, dabarties ir praeities futbolininkai bei treneriai.

Futbolo Varžybų Klasifikacija

• Pasaulio čempionatai (FIFA)
• Žemynų čempionatai (UEFA, CAF, AFC, CONMEBOL, CONCACAF, OFC)
• Nacionalinės varžybos (LFF A lyga ir kt.)
• Klubinės varžybos (UEFA Čempionų lyga ir kt.)

tags: #ltu #por #futbolas