Įvadas
Gargždų sporto istorija yra neatsiejama nuo miesto ir viso Klaipėdos rajono raidos. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Gargždų sporto istorijos įvykius, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas, įskaitant futbolo sceną, naująjį sporto centrą ir kitus svarbius aspektus.
Naujas etapas: Daugiafunkcis sporto centras
Daugiau nei dešimtmetį Klaipėdos rajono gyventojų lauktas projektas - Gargždų daugiafunkcis sporto centras - virsta realybe. Dariaus ir Girėno gatvėje, kur po pustrečių metų iškils moderni sporto salė bei baseinas, pagaliau įkasta simbolinė kapsulė ateities kartoms, žyminti realių statybos darbų pradžią.
Projekto vizija ir etapai
Vilniaus architektų studija „AEXN“ (T.Grunskis, J.Laurukėnaitė, J.Kindurytė ir D.Poškienė) laimėjo tarptautinį architektūros idėjų konkursą ir dar prieš 6 metus parengė 3 salių apie 7.500 m² ploto Gargždų sporto centro komplekso Dariaus ir Girėno gatvėje projektą. Kompleksą sudarė baseino, sporto salės ir ledo arenos kompozicija. Vėliau buvo sprendžiama įgyvendinti kuklesnio ir paprastesnio sporto centro sumanymą - 2 aukštų, 3 korpusų pastato neužstatytoje stadiono teritorijoje.
Gargždų sporto centro komplekso statybų 1-ojo etapo metu ketinama pastatyti baseino pastatą, o 2-uoju etapu - korpusą su universalia sporto sale. Baseinas turės keturis 25 m ilgio takelius, tribūnas, rūbines, administracines patalpas, SPA zoną su pirtimis, sūkurine vonia. Baseinas bus su pakeliamu dugnu, kad čia galėtų vykti ne tik plaukimo, bet ir šuolių į vandenį nuo tramplyno treniruotės bei varžybos.
Sporto salės svarba
Kitame korpuse bus įrengta universali sporto salė, kuri atitiks LKL reikalavimus ir krepšinio komanda Gargždų „Gargždai“, šiemet iškopusi į LKL, įgis savo namus, kur galės treniruotis bei žaisti namų varžybas. Čia taip pat treniruosis ir varžysis rajono tinklininkai, salės futbolo komanda bei kiti sportininkai.
Taip pat skaitykite: Mitybos patarimai
Finansavimas ir statybos
Prieš 4 mėnesius su generaliniu statybos rangovu UAB „Infes“ buvo pasirašyta 29,2 mln. eurų vertės sutartis dėl Gargždų daugiafunkcio sporto centro statybos. Per pustrečių metų nuo sutarties pasirašymo Dariaus ir Girėno gatvėje iškils šiuolaikiškas sporto ir pramogų kompleksas.
Gyventojų lūkesčiai
„Rajone labai trūksta sporto bazių, o baseino apskritai neturime. Tad Gargždų daugiafunkcio sporto centro statybos gyventojai labai laukė. Rajono sportininkai turi turėti vietą treniruotis ir varžytis, mokiniai - mokytis plaukti, gyventojai - pailsėti po darbų. Simbolinės kapsulės įkasimo ceremonijoje dalyvavo ir daugiafunkcį statysiančios UAB „Infes“ generalinis direktorius Arvydas Markevičius.
Gargždų futbolas: praeitis ir dabartis
Apžvelgsime Gargždų futbolo sceną, įskaitant komandas, pasiekimus ir naujienas. Aptarsime LFF III lygos Klaipėdos regiono pirmenybes, Klaipėdos miesto 8x8 futbolo pirmenybes ir kitus svarbius įvykius.
LFF III Lygos Klaipėdos Regiono Pirmenybės
Šį savaitgalį startuoja 2021 m. LFF III lygos Klaipėdos regiono pirmenybės, kuriose šiemet dalyvaus 8 komandos. Pirmenybes numatyta vykdyti dvejais ratais, tad komandų lauktų po 12 rungtynių. Komandose galima registruoti iki 25 žaidėjų (vyresnius nei 1986 m.). Jau nuo kito savaitgalio startuos 2021 m. Pateikiame pirmenybių pirmojo rato turų eigą.
Klaipėdos Miesto 8x8 Futbolo Pirmenybės
Klaipėdos miesto 8x8 futbolo pirmenybėms užsiregistravo 14 komandų: GARANT GROUP, FK VS-JONUŠAI, TOBULA INSTALIACIJA-BALTAI, KLAIPĖDA CITY, FC SUOLIUKAS, FK PLIUSAS, FK GRANATA, FASOUL ARTSPACE, FK JAKAI, KFA-NEPTŪNAS, EDM STATYBA-SENDVARIS, FK FUTERA, TRITON LT (buv. FELIŪGA), NEWLINK.LT. Numatyta, kad komandos pirmenybėse sužais vieną ratą, t.y. visos komandos susitiks tarpusavyje ir sužais po 13 rungtynių. Tačiau, jei dar ilgą laiką, nebus galima dėl COVID-19 vykdyti mėgėjų futbolo varžybų, atsižvelgiant į situaciją, varžybų sistema gali būti keičiama (pvz. Pirmenybėms komandos galės registruoti po 25 žaidėjus ir dar pirmenybių eigoje bus galima pakeisti iki 10 žaidėjų. Galutinė registracijos data bus paskelbta pradėjus pirmenybes.
Taip pat skaitykite: Raseinių sporto apžvalga
Futsal Naujienos
Pirmasis "Vilnius Futsal" Čempionato Laimėjimas Pirmą pergalę čempionate iškovojo „Vilnius futsal“ komanda, išvykoje nugalėjusi lentelėje vis dar aukščiau esantį „Radviliškį“. Vilniečiai vis dar vargsta dėl žmogiškųjų išteklių stokos, tad į rungtynes Radviliškyje vyko kaip nežymūs poros autsaideriai. Pirmojo rungtynių įvarčio reikėjo laukti beveik penkias minutes. Vos po trijų minučių rezultatas tapo 1:1, o dar po minutės ir 2:2. Po varžovų kampinio Aurimas Pukevičius įsimušė į savo vartus, o po pusės minutės Arvaldas Augustinaitis į priekį išvedė „Radviliškį“. Po tokios įvarčių fiestos per 50 sekundžių, dar vienos rezultatyvios atakos reikėjo laukti bemaž 17 minučių. Dviese prieš vieną pabėgę vilniečiai pasinaudojo varžovų klaida gynyboje, o po L. Tatarūno dar vieno rezultatyvaus perdavimo J. Radviliškiečiai nenuleido rankų, jie toliau ieškojo savo galimybių ir vieną tokią rado. Per likusį laiką laimėti galėjo ir vieni, ir kiti, tačiau sėkmė šypsojosi sostinės komandai. L. Tatarūnas atmetė kamuolį A. Pukevičiui, o šis galingu smūgiu pelnė pergalingą įvartį, tuo pačiu L. "Akmenės Krašto" Pergalė Naujojoje Akmenėje Intrigą žadėjęs susitikimas Naujojoje Akmenėje virto šeimininkų puikiu pasirodymu bei užtikrinta pergale. Dar iki pirmojo įvarčio neblogą šansą turėję išsiveržti aikštės šeimininkai pirmojo įvarčio laukė penkias minutes. Iki pertraukos savo gebėjimus pademonstravo rezultatyviausias lygos žaidėjas Levy Costa ir Michellas Cardenas, o tai buvo puikus pamatas pergalei pasiekti. Antrajame kėlinyje „Vikingai“ visiškai sugriuvo, o „Akmenės kraštas“ toliau didino skirtumą. Dar du įvarčius pelnė bei hetriką užfiksavo L. "Kėdainiai United" ir VIP Susitikimas Dviejų iki penktojo turo taškų neturėjusių komandų akistata startavo fantastišku „Kėdainiai United“ ekipos spurtu. Vis dėlto VIP nekėlė baltos vėliavos. Anaiptol, po uždirbto šešių metrų baudinio ir Igorio Kozlovo užtikrinto smūgio skirtumą mažeikiškiai sušvelnino. Tas įvartis šeimininkams suteikė dar didesnį impulsą ir žaidimas visiškai persikėlė prieš Kėdainių komandos vartų. Vos prasidėjus antrajam kėliniui, šeimininkų atakos tapo dar pavojingesnės. Mažeikiškiai nestabdė. Išlyginę rezultatą, jie ir toliau vieną po kito kamuolius siuntė E. Žagaro ginamų vartų link, tačiau išsiveržti į priekį niekaip nesisekė. Likus žaisti aštuonias minutes, H. Mstfa už antrą geltoną kortelę buvo pašalintas iš aikštės. Dvi minutes kiekybinę persvarą turėję VIP futbolininkai, ta persvara nepasinaudojo. Paskutiniai du rungtynių įvarčiai buvo įmušti per paskutinę minutę, kai tiksliais smūgiais pasižymėjo A."Kauno Žalgiris" Pasiruošimas UEFA Futsal Čempionų Lygai UEFA futsal Čempionų lygai besiruošiantis „Kauno Žalgiris“ egzaminą išlaikė puikiai. Gargždiškiai labai drąsiai pradėjo rungtynes ir per pirmąjį kėlinį sukūrė tris geras progas įvarčiui įmušti. Antroje rungtynių dalyje vaizdas pasikeitė. 27-ąją minutę tolimu smūgiu pasižymėjo Konstantinas Bondarenko, o to „Kauno Žalgiriui“ ir tereikėjo. „Gargždų Pramogų“ futbolininkai ieškojo savų šansų.
Kretingos dvaro parko įtaka regiono sportui ir rekreacijai
Nors tiesiogiai nesusijęs su Gargždų sportu, Kretingos dvaro parkas yra svarbus rekreacijos ir laisvalaikio praleidimo objektas, kuris gali turėti netiesioginę įtaką sportui ir fiziniam aktyvumui regione. Parko istorija siekia XVI a., o XIX a. jis tapo vienu gražiausių angliško kraštovaizdžio stiliaus parkų Telšių apskrityje. Grafų Tiškevičių laikais parkas įgavo prancūziškojo stiliaus bruožų, jame buvo įrengti tvenkiniai, fontanai, gėlynai ir skulptūros. Šiandien parkas yra saugomas valstybės ir yra svarbus kultūros paveldo objektas.
Parko istorija ir raida
XVI a. - XVII a. pr. Kretingos dvarą supo negausūs želdiniai, saugantys nuo pajūrio vėjų, teikiantys pavėsį. Nuo 1795 m. Kretingos dvarą valdę grafai Potockiai vaismedžių sodą išplėtė. 1802 m., Kretingą valdant Zubovams, sudarytame inventoriuje nurodoma, kad dvaro sodyboje yra du sodai, suplanuoti geometriniu principu. Mažajame sode, esančiame ties Akmenos upės ir Dupulčio upelio santaka, apsodintame skroblų alėjomis, augo 16 vaismedžių. Didysis sodas, liepų alėjomis padalintas į 16 stačiakampių dalių, buvo lygioje vietoje, į p. nuo rūmų kiemo, jame augo 320 užsieninių rūšių vaismedžių. Į rytus nuo rūmų vedė kaštonų alėja. XIX a. pr., Zubovų laikais, tarp rūmų ir sodo užbaigtas formuoti peizažinis parkas, kuris 1839 m. kartu su Gargždų, Plungės, Rietavo ir Šateikių parkais paskelbtas gražiausiu angliško kraštovaizdžio stiliaus parku Telšių apskrityje. 1874 m. 1875 m. Kretingos dvaras tapo grafų Tiškevičių šeimos rezidencija. 1879 m. Parkas įgavo prancūziškojo stiliaus parkams būdingų bruožų, tapo geometrinio plano, mažalapių liepų alėjomis buvo padalintas į 4 stačiakampius, kurių viduryje įrengta po skulptūromis puoštą fontaną. Mažalapių liepų alėjos dviejų metrų aukštyje buvo karpomos ir sudarydavo ištisinį arkos pavidalo tunelį. Alėjos jungė parką su vaismedžių sodu. Jas protarpiais kirto apvalios, gerai apšviestos aikštelės. Parke augo introdukuoti medžiai, dekoratyviniai krūmai, rožynai ir gėlynai, stovėjo antikinės skulptūros. Parko viduryje, alėjų susikirtime, stovėjo didelė medinė altana su kupolo pavidalo stogu, užsibaigiančiu aukštu špiliumi. Parteryje įrengtas nuostabaus grožio prancūziško ornamentinio stiliaus gėlynas, rožynas, fontanas, po kaštonu - altana. Vasarą altanose grodavo kazokų, o 1882-1891 m. 1878-1880 m. dvaro savininko grafo Juozapo Tiškevičiaus rūpesčiu š. parko dalyje pagal matininko Jono Šostako projektus Dupulčio slėnyje įrengti pirmas (I), antras (II) ir trečias (III) kaskadiniai tvenkiniai ir penki fontanai, šeštasis - Žiemos sode, buvo tobulinami parko kompozicijos elementai, persodintas ir praplėstas sodas. Manoma, kad prie parko suklestėjimo galėjo prisidėti ir prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Andrė, kadangi apie 1896-1898 m. jis projektavo Tiškevičių parkus Palangoje, Užutrakyje, Trakų Vokėje, Lentvaryje. St. Karvovskis, išvardindamas E. Prie I tvenkinio, ties Salantų keliu, buvo supiltas kalnelis, skirtas tvenkinio ir dvaro apžvalgai. Jo viršūnėje augo kaštonas, apjuostas atviros altanos. Į kalnelį spirale kilo takas. Prie tvenkinių stūksojo du didžiuliai dvipusiai iškalti akmenys-suolai: virš krioklio esantis Meilės akmuo ir priešingame krante, netoli gelžbetoninio pėsčiųjų tilto, bevardis akmuo. Š. r. krante, tarp I tvenkinio ir Padvarių k., yra plokščias grafienės Sofijos akmuo. P. I tvenkinio krante netoli rūmų esantį pusiasalį puošė didžiulį grybą primenanti altana. Parkas ir vaismedžių sodas pavadinti Vasaros sodu, po jį galėjo vaikščioti bei ilsėtis ir paprasti miestelėnai. Tik buvo uždraudiama vedžioti šunis, vaikščioti žolynais ir skinti gėles. To meto liudininkų prisiminimuose rašoma, kad „Vasaros sodas žavi lankytojus nuostabumu, retų gėlių įvairove ir gausa. Čia auga įvairių krūmų ir rožių alėjos. Sodą kerta vėsūs liepų tuneliai, sukurti sodininko žirklėmis. Žalumos tankumyne puikuojasi skulptūros. Žiūrovą stebina gėlynų vėriniai, retos gėlės, dirbtiniai tvenkiniai su gulbėmis ir fontanais. Grafas Tiškevičius, skirtingai nuo kitų Telšių ir Raseinių pavietų magnatų, parko nenaudoja vien asmeniniams poreikiams. Į parką įeiti ir jame pasivaikščioti gali kiekvienas mirtingasis. Prie sodo vartelių kabo skelbimas, pranešantis, kad parke gali pasivaikščioti kiekvienas. Parkas turėjo reprezentacinę reikšmę: jame lankydavosi Kauno gubernatorius, vasarą svečiuodavosi vasarotojai iš Rytų Prūsijos ir Palangos kurortų, nes Kretingos parkas buvo vienintelis arčiausiai jūros (iki 1893-1897 m., kol nebuvo įkurtas Palangos dvaro parkas). XIX a. pab. - XX a. pr. 1925 m., vykdant Žemės reformą, dalis dvaro žemių buvo išdalyta besikuriantiems ūkininkams, kitos žemės paimtos valstybės nuosavybėn. Sumažėjusios Aleksandro Tiškevičiaus pajamos apsunkino dvaro sodybos, ypač parko, priežiūrą. Fontanai buvo apleisti, sumažėjo gėlynų, želdinių. Dalį parko žibintų, keletą tujų bei kiparisų ir pagrindinio fontano nykštuko skulptūrėlę grafas padovanojo Karo muziejui Kaune. Palei r. sodo pakraštį, Kartenos kelio link, ėjo kaštonų alėja, jungianti dvaro parką ir sodą su užparkiu, kuris atsirado XIX a. vid., žalia juosta siekiant atskirti vienuolyno ir grafų Tiškevičių įkurdintą dvaro parką: tarp dvaro parko ir vienuolyno žemių esantis nedidelis dvaro žemių sklypas, vadinamas Vaitiškiais, vėliau pervardytas „Varnynu“ arba „Pušynaliu“, dabar vadinamas „Senuoju Kretingos parku“ buvo užsodintas pušimis. 1925 m. Kretingos apskrities žemės reformos komisija įpareigojo burmistrą „Varnynu“ vadinamame miškelyje įrengti miesto parką. Iki 1940 m. čia buvo nutiesti takai, parką supančių medžių alėjos, 1950 m. įrengtos šokių ir vaikų žaidimo aikštelės, gėlynai… Deja jie neišliko iki mūsų dienų. Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė Kretingos tarybinis ūkis, kurio direktoriaus Semionovo įsakymu 1950 m. 1951 m. patvirtintas Kretingos miesto suplanavimo ir užstatymo projektas, pagal kurį dvaro parkas ir sodas turėjo tapti miesto parku. 1958 m. parkas paskelbtas valstybės saugomu gamtos paminklu, tačiau vis vien didelė parko dalis buvo prarasta: sodas iškirstas, sunaikinti rožynai, kiti parko ir sodo kompozicijos elementai. 1959 m. miesto suplanavimo ir užstatymo projektas numatė dvaro sodyboje išlaikyti parką ir vaismedžių sodą, tačiau vietoj to reprezentacinėje parko dalyje išdygo silikatinių plytų pastatai: mokyklos priestatas, bendrabučiai, garažai, šaudykla, katilinė, įrengta asfaltuota žaidimų aikštelė, į p. 1977 m. Vertingiausi parko želdiniai - šimtamečių ąžuolų grupė, esanti priešais centrinius rūmus ir į r. nuo priestato. Reguliaraus planavimo dalyje išlikusios gyvatvorės, formavusios liepų alėjas. Parko p. ir r. Nuo 1992 m. dvaro rūmuose veikia Kretingos muziejus, kuris rūpinasi ir parko priežiūra. Per pastaruosius metus pasodinta daugiau kaip 4 330 medžių ir krūmų, įrengta apie 940 kv. m gėlynų. 1998 m. 2002 m. p. 2005 m. 2006 m. atkurti buvusio rožyno fragmentai. Dvaro gėlynai užima beveik 2 tūkst. kvadratinių metrų (400 rožių krūmų užima beveik 200 kv. m ploto). Grafo Juozapo Tiškevičiaus prancūzišku stiliumi sukurti gėlynai, rožynai Kretingos dvare įveisti apie 1910-1912 m., vešėjo iki 1941 m. karo. 2009 m. pavasarį dvaro parke, siekiant įprasminti 400 m. Kretingos miesto savivaldą ir Lietuvos vardo tūkstantmetį, buvo sodinama kraštiečių alėja „Diemedžiu žydėsiu“. Šiuo metu p. parko dalis išsidėsčiusi lygiame reljefe, turi tankų stačiais kampais susikertančių alėjų tinklą. Š. parko dalis peizažinė, reljefas banguotas, telkšo II ir III dvaro tvenkiniai. Š. parko dalyje, priešais rūmus, auga keli šimtamečiai ąžuolai (aukštis 24-26 m, skersmuo 84-176 cm), paprastieji kaštonai. Storiausio ąžuolo kamienas yra apie 1,9 m skersmens. Arčiau Salantų kelio yra J. Tiškevičiaus supiltas apžvalgos kalnelis, į kurį veda spirale kylantis takelis. Parko plotas: 23 ha. Kretingos dvaro parkas 1958 m. paskelbtas saugomu valstybės, 1986 m. - vietinės reikšmės gamtos paminklu, 1997 ir 2005 m. - Lietuvos Respublikos kultūros vertybe. Unikalus objekto kodas: 22520. Dvaro parkas.
Tauragės futbolo istorija: įkvėpimas Gargždams
Tauragės futbolo istorija - tai kelias nuo entuziastų būrelių iki šalies čempionų. Šiame straipsnyje apžvelgsime Tauragės futbolo senjorų klubo „Tauras“ istoriją, jo pasiekimus ir indėlį į regiono futbolo raidą, remiantis turimais duomenimis.
Futbolo Užgimimas Tauragėje
Futbolas Tauragėje pradėjo kurtis dar tarpukariu. 1922 m. buvo įsteigta Sporto sąjunga, kurios nariai, nors ir ne iš karto oficialiai rungtyniavo, tapo futbolo entuziastais ir skatino kitus įsitraukti į šią sporto šaką. 1924 m. futbolas populiariausias buvo Mokytojų seminarijoje. Vėliau aktyviai žaidė „Šauliai“, jaunalietuviai ir „Makabi“ sporto klubo futbolininkai.
Taip pat skaitykite: Gerovė ir sportas
Futbolo plėtrą stabdė nepalanki geografinė padėtis ir sunkūs susisiekimai su kitais miestais. Kelionės į Klaipėdą ar kitus Žemaitijos centrus buvo sudėtingos, todėl tik 1936 m. Tauragės „Šaulys“ dalyvavo Telšių apygardos pirmenybėse.
„Tauras“ Kelias Į Viršūnę
1940 m. rudenį Tauragės „Tauras“ buvo uždarytas, tačiau 1941 m. atkurtas, o 1946 m. prisijungė prie „Žalgirio“ draugijos. 1945 m. „Tauras“ be kovos pateko į Lietuvos futbolo pirmenybių finalinį etapą, nes neturėjo varžovų mieste.
1946-1947 m. „Tauras“ ir „Žalgiris“ rungtyniavo II pirmenybių pakopoje (Žemaitijos zonoje). 1948 m.
Aukso Amžius ir Čempionų Titulas
Po pertraukos, 1960 m., Tauragės MSK (Maisto sporto klubas) futbolo komanda buvo priimta į A klasę. 1962 m. klubas vėl pasivadino „Tauru“. Iki 1987 m. komanda blaškėsi tarp aukščiausiosios ir I lygos.
1987 m. tapo istoriniais metais Tauragės futbolui. Debiutantas LTSR aukščiausiojoje lygoje, Tauragės „Tauras“, tapo šalies čempionu. Lemiamose rungtynėse su SRT Vilnius, tauragiškiai laimėjo tik po baudinių serijos 3-2. Vartininkas Jaunutis Šetkus atrėmė net 3 baudinius. Komandą rėmė Tauragės mėsos kombinatas ir sporto komitetas. Vienu garsiausiu žaidėju tapo Raimondas Vainoras.
Pokario Metai ir Dabartis
Atgavus Nepriklausomybę, klubas vis dar buvo tarp stipriausiųjų, tačiau medalių nepelnė. 1990 m. vietoje „Tauro“ buvo suburta „Elektrono“ komanda, kuri vėliau pervadinta į „Tauras-Karšuva“ ir galiausiai į „Taurą“. Tauragės klubas su pertrauka aukščiausiojoje lygoje žaidė iki 1998 m., vėliau iškrito į I lygą.
2001 m. komanda pirmą kartą pateko į UEFA Europos „Region Cup“ taurės turnyrą. XXI a. pradžioje klubą rėmė statybos įmonė „Erra ir Ko“, tačiau 2006 m. klubas buvo praleistas į II lygą. 2007 m. klubas sugrįžo į I lygą, o 2009 m.
Senjorų Futbolas: Veteranų Pasiekimai
Pastaruoju metu baigėsi kovos Lietuvos futbolo federacijos (LFF) senjorų čempionate. Žemaitijos regione varžėsi 6 komandos. Klaipėdos „Atlanto veteranai“ iškovojo pirmąją vietą, o į atkrintamąsias taip pat pateko Šiaulių „Tigrai“, Tauragės „Tauras“ ir Gargždų „Gargždų veteranas“.
Tauragės „Tauras“ senjorai taip pat sėkmingai dalyvauja veteranų salės futbolo pirmenybėse. Štai 2017 metais Klaipėdoje vykusiose Žemaitijos veteranų salės futbolo pirmenybėse Tauragės „Tauras“ užėmė pirmą vietą, finale įveikęs Klaipėdos „Atlanto veteranus“ rezultatu 2-1.
Vaikų ir Jaunimo Futbolas
Tauragėje nuolat organizuojami vaikų ir jaunimo futbolo turnyrai. 2017 m. buvo surengti net trys turnyrai, kuriuose dalyvavo 2008, 2009 ir 2010 metais gimę vaikai. Turnyruose dalyvavo 22 komandos ir keturios U15 kaimų komandos, iš viso apie 360 vaikų.
Siekiant atgaivinti futbolą Tauragėje, Tauragės apskrities futbolo federacija ir visa futbolo bendruomenė siūlo įsteigti futbolo akademiją.
Dabartinė Situacija ir Ateities Vizijos
Šiuo metu Tauragėje vyksta aktyvus futbolo gyvenimas. Organizuojami įvairūs turnyrai, stengiamasi pritraukti jaunimą į šią sporto šaką.
Gargždų miesto jubiliejus ir fotografijos paroda
Gargždų miesto 755-ojo jubiliejinio gimtadienio proga pirmadienio popietę Gargždų kultūros centre atidaryta fotografų klubo „Gargždai“ paroda „Miestas ir miestiečiai“ bei Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Architektūros fakulteto magistranto Mato Cirtauto darbų Gargždų miesto tema paroda.
Parodos atidarymas ir dalyviai
Parodos lankytojus smagiai nuteikė atidarymo apipavidalinimas - kultūros centro durys priminė fotografijose anksčiau itin populiarų trafaretą. Praėjusių metų pabaigoje oficialiai įregistruotas mūsų miesto fotografų klubas „Gargždai“ šiuo metu vienija dešimt fotografų. Atidarytoje parodoje eksponuojami septynių iš jų darbai. Nuotraukose užfiksuoti Gargždų miesto vaizdai, gargždiškių portretai.
Fotografų klubo tikslai ir veikla
Fotografų klubo „Gargždai“ pirmininkas Virgilijus Skuodas sakė, kad pagrindinis pardos tikslas - pristatyti miesto visuomenei oficialiai įregistruotą fotografų klubą bei supažindinti su klubo narių darbais. „Geriau už mus tegul kalba mūsų darbai“, - sakė V.
Fotografų klubo „Gargždai“ pirmininkas akcentavo, kad durys į klubą atviros visiems besidomintiems fotografija. „Labai kviečiame prie klubo prisijungti fotografijai neabejingus žmones. Be abejo, prieš priimdami norėtume pamatyti keletą jų darbų. Tačiau mielai priimsime ir tuos, kurie galbūt šioje srityje dar nelabai turi patirties, tačiau domisi fotografija, nori mokytis“, - kalbėjo pašnekovas. Jis teigė, kad kol kas klubo veikla nėra labai aktyvi, kiekvienas fotografas dirba labiau individualiai, tačiau vylėsi, kad ateityje pavyks suorganizuoti keletą bendrų projektų. „Yra idėjų kartu su visais klubo nariais organizuoti bendras išvykas. Galbūt rudeniop, kai keisis gamta, kartu keletą dienų praleisime prie Minijos ar Kuršių Nerijoje, kur fiksuosime rudenėjančios gamtos vaizdus“, - planais dalijosi V.
Rajono savivaldybės atstovų sveikinimai
Fotografų klubo narius su parodos atidarymu sveikindama Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė visiems padovanojo po ką tik išleistą fotografijų triptiką „Žmonės. Gamta. Miestas“. Fotografas Virgilijus Skuodas apgailestavo, kad skelbiant konkursą šio leidinio fotografijoms jame nebuvo pakviestas dalyvauti fotografų klubas „Gargždai“: „Aš kvietimą dalyvauti šiame konkurse gavau, tačiau mūsų klubas pakviestas nebuvo. Tai kiek įžeidė mus. Nesakome, kad esame geriausi, bet turėti galimybę pateikti savo darbus konkursui norėjosi.
Parodos įvertinimas
Į parodos atidarymą susirinkęs ne itin gausus būrys gargždiškių fotografų darbus vertino teigiamai. „Gražu. Man labiausiai patiko fotografo Aidano Valaičio nuotrauka, kurioje skirtingais metų laikais užfiksuotas senasis Gargždų parkas“, - sakė gargždiškė Ona Girkontienė. Gargždų krašto muziejaus direktorė Regina Šiurytė džiaugėsi ne tik surengta paroda, bet ir tuo, kad miestas turi savo oficialų fotografų klubą. „Smagu, kad klubas atjaunėjęs, jog jame yra naujų, jaunų veidų. O ši paroda, manau, yra graži fotografijos entuziastų dovana miestui“, - sakė muziejaus direktorė. Fotografų klubo narys Andrius Kundrotas savo ir kolegų darbus vertino kiek kritiškiau. „Džiaugiuosi, kad suorganizavome šią parodą. Vis dėlto, mano nuomone, ne visi čia eksponuojami darbai yra verti parodos.
#