Sportas ir sveikata yra neatsiejami dalykai, o medicinos personalo dalyvavimas sporto renginiuose - nuo moksleivių varžybų iki didelių tarptautinių renginių - yra labai svarbus. Šiame kontekste svarbu prisiminti ir Medikų sporto klubo istoriją Lietuvoje.
Medikų sporto klubo veiklos pradžia ir tikslai
Medikų sporto klubas (kodas 302277611) buvo įkurtas 2008 m. gruodžio 10 d. Pagrindinė įmonės veikla buvo sąjungos, fondai ir asociacijos. Klubo rūpestis - narių kūno kultūra ir sveikata.
Klubas šiandien
Šiuo metu Medikų sporto klubo buveinė yra Santariškių g.
Finansiniai duomenys
2023 metais Medikų sporto klubo pardavimo pajamos siekė 1 488 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 0 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.
Juridiniai aspektai
Juridinis asmuo MEDIKŲ SVEIKATINGUMO-SPORTO KLUBAS (registracijos adresas Vilnius, Rugių g. 19-1) išregistruotas 2023 m. rugpjūčio mėn. 1 d., antradienį. Pakeistas registracijos adresas iš Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Rugių g. 19-1 į Vilnius, Rugių g. Informacijos šaltinis: VĮ Registrų centras, VIRSIS. Informacija apie PVM kodus - VMI. Susipažindami ir naudodami rekvizitai.lt viešinamus įmonių vadovų asmens duomenis tampate savarankišku duomenų valdytoju, kuriam taikomi ES reglamento Nr. 2016/679 (BDAR) reikalavimai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos medikai teniso turnyruose
Sporto klubų svarba visuomenės sveikatai
Lietuvos sporto ir sveikatingumo klubai susivienijo į Lietuvos sveikatingumo klubų asociaciją (LSKA), siekdami didinti visuomenės fizinį aktyvumą ir skatinti sveikatingumo idėjas. Asociaciją įkūrė 7 Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje veikiančių sporto ir sveikatingumo klubų bei jų tinklų. Ilgainiui asociacijos narių gretos plėsis.
LSKA prezidentas, Kauno sveikatingumo centro „Linija“ vadovas Aurimas Mačiukas teigia: „Nors per pastaruosius penkerius metus skirtinguose pasaulio žurnaluose publikuota daugiau nei 25 tūkst. straipsnių sveikatingumo tematika, šis mokslas dar tik žengia pirmuosius žingsnius ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Deja, didžioji dalis ne tik visuomenės, bet ir specialistų ar žmonių, nuo kurių priklauso sprendimai - medikų, politikų - dar ne iki galo suvokia fizinio aktyvumo naudą sveikatai, gyvenimo kokybei ir net šalies ekonomikai. Fizinis aktyvumas turi būti suprantamas plačiąją prasme, o jo skatinimas turi būti ilgalaikis ir nuoseklus procesas, kurį propaguoja ne tik sporto ir sveikatingumo klubai, bet ir valdžios institucijos. Mes, dirbdami skirtinguose miestuose, skirtinguose sporto ir sveikatingumo klubuose, iš arti susiduriame su problemomis ir matome jų sprendimo būdus. Tikime, jog kartu galėsime efektyviau šviesti visuomenę ir spręsti problemas“.
Tarp pagrindinių asociacijos tikslų - siekis didinti visuomenės fizinį aktyvumą ir skatinti sveikatingumo idėjas, taip sutaupant nemažai gydymui išleidžiamų lėšų, taip pat - įvesti Lietuvos sporto klubų, trenerių kvalifikacinius ir sveikatinimo programų standartus. LSKA sieks artimiausiu metu prisijungti prie Europos sveikatingumo asociacijos, vienijančios 18 ES šalių.
Sporto ir sveikatingumo kompleksų tinklo „Impuls“ direktorius Vidmantas Šiugždinis sako: „2011 metų duomenimis, Europoje yra apie 40 tūkst. sporto klubų, kuriuose reguliariai lankosi apie 44 mln. žmonių. Europos sveikatingumo asociacijos vizija - 2020 metais turėti apie 80 mln. lankytojų. Norėtųsi, jog prie šio fiziškai aktyvių žmonių skaičiaus augimo prisidėtume ir mes, Lietuvos gyventojai. Juolab, kad šiuos metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė sveikatingumo metais.“
Fizinio aktyvumo svarba
Remiantis 2010 metų IHRSA (International Health, Racquet & Sportsclub Association) duomenimis, sporto klubų nariais Lietuvoje buvo apie 1,5 proc. gyventojų. Tai yra labai mažai, lyginant su 12-15 proc. sporto klubų narių Skandinavijos šalyse.
Taip pat skaitykite: Krepšinis ir medicina
Sporto klubo „Klaipėda GYM“ direktorius Tadas Vilkas įsitikinęs: „Be to, kad esame fiziškai pasyvūs, mūsų visuomenė yra linkusi sportuoti tik periodiškai. Mūsų duomenimis, po Naujųjų metų ir pavasarėjant, kuomet ruošiamasi šiltajam metų sezonui, sporto kubų lankytojų skaičius auga apie 20 proc. Deja, pamirštame, jog fizinis aktyvumas būtinas ne tik, kai norime patobulinti savo figūrą artėjant vasarai, bet ir ištisus metus“.
Skirtingais tyrimais įrodyta ir patvirtinta, jog fiziškai aktyviam žmogui mažėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių, plaučių, medžiagų apykaitos, judėjimo aparato ir kitomis ligomis. Pavyzdžiui, JAV dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet miršta apie 200 tūkst. žmonių, nuo širdies ir kraujagyslių ligų - 700 tūkst. žmonių.
Stipriausias pasaulio žmogus, „Savicko sporto klubo“ direktorius Žydrūnas Savickas teigia: „Nedidelį antsvorį turintis, bet fiziškai aktyvus žmogus yra gerokai sveikesnis nei liesas, bet fiziškai pasyvus. Visgi, svarbu nepamiršti, jog norint būti sveikiem, būtinas ne tik fizinis aktyvumas, bet ir subalansuota mityba. Tuomet galėsime džiaugtis ne tik sveiku kūnu, energija, gera nuotaika, bet ir ekonomine nauda. Europos sveikatingumo asociacijos duomenimis, 1 euras, skiriamas fiziniam aktyvumui skatinti, sutaupo 3 eurus, skiriamus sveikatos apsaugai.“
Fizinį aktyvumą skatinti reikėtų pradėti dar nuo vaikystės. Nustatyta, jog per savaitę įvedus vieną papildomą kūno kultūros pamoką, pagerėtų ne tik vaikų sveikata, bet ir jų mokymosi rezultatai. Apskritai, iki 18 metų amžiaus rekomenduojama kasdien bent valandą laiko skirti vidutinio intensyvumo sportui, o bent 3 kartus per savaitę po pusvalandį sportuoti intensyviai. Nuo 18 metų amžiaus žmonėms būtų idealu sportuoti bent 5 dienas per savaitę po 30 minučių nedideliu intensyvumu arba po 15 minučių vidutiniu intensyvumu.
Sporto klubų iššūkiai ir ateitis
Nors įprasta sakyti, kad sportas - sveikata, medikus pamatysime bet kuriame didesniame ar mažesniame sporto renginyje: pradedant moksleivių varžybomis ir baigiant dešimtis tūkstančių dalyvių bei žiūrovų sutraukiančiais renginiais. Garsiausiose komandose medikų nuomonė tokia pat svarbi kaip ir vyriausiojo trenerio žodis.
Taip pat skaitykite: Legalizavimo iššūkiai Meksikoje
Tačiau sporto klubai susiduria ir su iššūkiais. Vienas iš jų - finansavimas. Stipriausi klubai pagal finansines galimybes ieško universalių medikų, kurie galėtų suderinti keletą funkcijų. Pinigai lemia, kiek įrangos mes turime savo salėse. Kita problema - klubų medicinos tarnybos nėra akredituotos.
Lietuvos sveikatingumo segmentas iki pandemijos sudarė 7,8 proc. Lietuvos paslaugų įmonių apyvartos ir augo apie 15 proc. per metus. Tačiau 2021 metais nei lankytojų, nei pajamų srautas neatsistatys. Jeigu valstybė įvykdys savo finansinius pažadus, anksčiausiai į vėžes galime planuoti sugrįžti 2022 metų pabaigoje, bet iki tol reikia išgyventi - tam būtinos sektorinės subsidijos ir pagalba.