Ar dažnai sutinki žmonių, teigiančių, kad jie tikrai žino visas populiariausias sporto šakas? Gal ir pats ar pati toks ar tokia esi? Neretai šios žinios gali pasibaigti išvardinus tik keletą pagrindinių sporto šakų. Daugelis mūsų visuomet su nekantrumu laukiame įvairių krepšinio, futbolo, plaukimo ir kitų puikiai žinomų sporto šakų čempionatų ir varžybų ir seka naujienas. Tačiau sporto pasaulis yra be galo platus. Šiame straipsnyje aptarsime populiariausias sporto šakas Šveicarijoje, įskaitant ir tas, kurios galbūt nėra tokios gerai žinomos Lietuvoje.
Sporto svarba ir įtaka visuomenei
Spòrtas - tai socialinis reiškinys, neatsiejama visuomenės kultūros dalis, apimanti rengimosi varžyboms ir dalyvavimo jose sistemą, siekiant geriausių sportinių rezultatų. Jam būdinga tikslinga, taisyklių ribojama labai aktyvi fizinė ir psichinė veikla, nuoseklus ir nuolatinis fizinių ir dvasinių žmogaus galių plėtojimas varžymosi, lenktyniavimo būdu (greičiau, toliau, aukščiau, tiksliau, gražiau, kilniau) ir taip išugdytų jėgų, gebėjimų rodymas individualiose ir komandinėse varžybose. Sportas apima sistemingą mokymąsi, lavinimąsi ir varžymąsi.
Šiuolaikinis sportas susideda iš daugelio šakų, kurių kiekvienai būdinga saviti sportinės kovos metodai, technikos ir taktikos veiksmai, tam tikri įrankiai, inventorius, įranga ir aplinka. Sporto pradžia laikomas laikotarpis, kai savisauga, buitiniai rūpesčiai nebeužima viso žmogaus laiko.
Didysis sportas
Skiriamas didysis sportas, kuris apima profesionalų sportą ir mėgėjų sportą, kai siekiama didžiojo sporto tikslų. Kiekvienas dalyvis turi tikslą pasiekti geriausią rezultatą. Didysis sportas suprantamas siaurąja (aukščiausio rango, elitinės varžybos: pasaulio, Europos čempionatai, olimpinės žaidynės) ir plačiąja (sistemingas rungtyniavimas siekiant geriausių rezultatų) prasme.
Didysis sportas padeda tirti žmogaus gebėjimų galimybes, t. y. suprasti žmogaus organizmo veiklą, kai atliekamas maksimalus darbas stresinėmis aplinkybėmis ir krūvis priartėja prie biologinės veiklos ribos, ir iš gautų duomenų nustatyti dėsningumus, kaip optimaliai lavinti įgimtus žmogaus gebėjimus. Svarbiausia tarptautinio sportinio sąjūdžio, propaguojančio humanistines vertybes, šiuolaikinio visuomeninio gyvenimo ir tarpvalstybinių santykių dalis yra olimpinis sportas. Ryškiausias bruožas - specialus sportininkų rengimas varžytis ir varžymasis, pirmiausia svarbiausiose pasaulio varžybose - olimpinėse žaidynėse, siekiant kuo geriausių olimpinių sporto šakų rezultatų; svarbus yra socialinių tikslų - sveikatos stiprinimo, fizinio ir dorovinio žmonių tobulinimo, olimpizmo principų kitose visuomeninio gyvenimo srityse - skleidimas ir įgyvendinimas.
Taip pat skaitykite: Krepšinis ir kitos sporto šakos
Tradicinės ir populiariausios sporto šakos Šveicarijoje
Šveicarijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, populiariausios sporto šakos yra futbolas, slidinėjimas ir ledo ritulys. Tačiau šioje šalyje taip pat populiarios ir kitos sporto šakos.
Futbolas
Turbūt nesunku atspėti, kad pats populiariausias sportas pasaulyje yra futbolas - juo domisi net apie trys su puse milijardo žmonių. Futbolas yra neabejotinai populiariausia sporto šaka Šveicarijoje, turinti didelę gerbėjų bazę ir daugybę profesionalių klubų. Šveicarijos futbolo lyga yra viena stipriausių Europoje, o šalies rinktinė nuolat dalyvauja tarptautiniuose turnyruose.
Slidinėjimas
Šveicarija, būdama kalnuota šalis, garsėja puikiomis sąlygomis slidinėjimui. Slidinėjimas yra ne tik populiari laisvalaikio veikla, bet ir profesionalus sportas, kurį šveicarai labai mėgsta. Šveicarijoje yra daugybė slidinėjimo kurortų, pritraukiančių turistus iš viso pasaulio.
Ledo ritulys
Ledo ritulys taip pat yra labai populiarus Šveicarijoje. Šveicarijos ledo ritulio lyga yra viena stipriausių Europoje, o šalies rinktinė nuolat patenka į geriausiųjų pasaulio komandų dešimtuką.
Kitos populiarios sporto šakos
Nors futbolas, slidinėjimas ir ledo ritulys yra pačios populiariausios, Šveicarijoje taip pat mėgstamos ir kitos sporto šakos:
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai
Lengvoji atletika
Agnė Šerkšnienė, lietuvių bėgikė, treniruojasi Šveicarijoje ir teigia, kad šioje šalyje lengvoji atletika yra labai populiari. Ji pabrėžia, kad Šveicarija daug investuoja į sportą ir būtent į lengvąją atletiką, o tai skatina sportininkų tobulėjimą.
Sportinis laipiojimas
Ši sporto šaka daugumai yra puikiai žinoma kaip itin smagus aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdas. Laikui bėgant ši pramoga išsivystė į profesionalų sportą, kuriuo šiuo metu ima domėtis vis daugiau sirgalių. Laipiojimas uolomis, rieduliais ir sienomis reikalauja ne tik puikaus sportinio pasirengimo, bet ir be galo daug drąsos. Šis sportas yra itin rizikingas, žiūrovams sukelia nemažai jaudulio ir azarto, tad galbūt dėl to ir tampa vis populiaresnis. Laipiodami sportininkai privalo turėti puikią ištvermę, greitį, koordinaciją, jėgą ir strateginį mąstymą.
Šuoliai ant batuto
Vėlgi - nesuklysime teigdami, jog ši sporto šaka turbūt yra labiau žinoma kaip smagi pramoga, ypač vaikams, tačiau profesionalūs šuoliai ant batuto susilaukia vis didesnio susidomėjimo. Ši sporto šaka atsirado JAV, nuo 1954 m. yra vykdomos oficialios šuolių ant batutų varžybos. Sportininkai šioje rungtyje po kelių apšilimo šuolių turi atlikti įvairius triukus ore iki 8 metrų aukštyje. Rungtis gali būti atliekama individualiai arba poroje sinchroniškai. Atletai yra vertinami pagal triukų sudėtingumą ir sekundes, praleistas ore.
Žolės riedulys
Šią sporto šaką galime vadinti visiems gerai žinomo ledo ritulio kita rūšimi. Teigiama, kad šis komandinis žaidimas yra pats seniausias sportas, kuriam reikalinga lazda ir kamuoliukas - manoma, jog žolės riedulys buvo žaidžiamas dar 4000 m. pr. m. e. senovės Egipte. Šiuolaikinio žolės riedulio pradžia yra laikomas 18-ojo amžiaus vidurys, šį sportą itin pamėgo Anglijos mokyklų jaunimas. Tuo tarpu Lietuvoje žolės riedulio komanda pirmą kartą buvo suburta tik 1955 m. Šio komandinio sporto tikslas - įmušti kuo daugiau įvarčių į priešininkų vartus.
Šaudymas
Šaudymas yra sporto šakų grupė, apimanti kulkinį ir stendinį šaudymą. Kulkinis šaudymas - šaudymas į taikinį graižtviniu šautuvu, pistoletu arba revolveriu. Varžomasi senovinio stiliaus (per vamzdį užtaisomais), koviniais ir sportiniais ginklais. Olimpiadoje šaudymo varžybos vyksta tik su sportiniais ginklais. Šaudoma iš 10, 25, 50, 300 m atstumo stačiomis, gulomis, kartais klupsčiomis. Įskaitinių šūvių skaičius 40-120 (dažniausiai 60). Stendinis (skrendančių taikinių) šaudymas - šaudymas aikštelėje (stende) iš lygiavamzdžio šautuvo smulkiais šratais į ore lekiančius dirbtinius (iki 11 cm skersmens) taikinius (lėkšteles). Pirmosios kulkinio šaudymo varžybos įvyko 1824 Šveicarijoje.
Taip pat skaitykite: Parkūras: sportas ir filosofija
Imtynės
Imtynės - viena seniausių sporto šakų pasaulyje. Apie imtynes, kaip mėgstamą veiklą, liudija daugybė architektūros ir literatūros paminklų: Babilono lentelės, šventyklų sienų piešiniai, freskos, įvairių tautų epai. Istorikai ir archeologai teigia, kad senovės Egipte jau prieš 5 tūkst. metų žinojo šiuolaikinių imtynių pagrindinius technikos ir taktikos elementus. Europoje imtynės buvo populiarios Graikijoje ir Romoje. Nuo 776 m. pr. Kr. imtynės įtrauktos į olimpinių žaidynių varžybų programą.
Sporto sistemos ypatumai Šveicarijoje
Agnė Šerkšnienė, kalbėdama apie sporto sąlygas Šveicarijoje, pabrėžia puikią sporto sistemą, gerus specialistus, puikius trenerius ir stiprius varžovus. Ji teigia, kad Šveicarijoje yra labai daug investuojama į sportą ir būtent į lengvąją atletiką. Nors ten populiariausios sporto šakos yra futbolas, slidinėjimas, ledo ritulys, bet lengvoji atletika yra labai populiari. Ir suprantama, kad esant investicijoms, atsiranda daugiau sportininkų, kurie nuolat demonstruoja vis geresnius rezultatus.
A. Šerkšnienė taip pat mini, kad Šveicarijoje yra švaru, tvarkinga, yra viskas, ko reikia, „štanginėje“ turime nuo mažiausių iki didžiausių svorių. Tačiau pagrindinis dalykas, kuris jai yra svarbus - tai treneris, kuriuo pasitiki. Treneris yra pats svarbiausias žmogus sportininkui.
Sporto istorijos Lietuvoje bruožai
LIETUVOJE sporto šaknys slypi gilioje senovėje. Senovės lietuviams ypatingą reikšmę turėjo pratimai jojant žirgais: pirmo tūkstantmečio prieš Kristų Vidurio Lietuvos kapinynuose aptinkama rūpestingai kamanėlėmis ir žvangučiais padabintų žemaitukų veislės žirgų palaidojimų. Baltų teritorijoje dar 7-6 amžiuje prieš Kristų vikrumas, jėga, greitumas, ištvermė buvo labai reikalingos žmogui kovojant už būvį. Pirmykštėje bendruomenėje jauni žmonės buvo mokomi ir auklėjami šeimoje. Mokymas dažniausiai rėmėsi atidžių vyresniųjų veiksmų stebėjimu, kartojimu.
Šiuolaikinio sporto sampratos užuomazgos Lietuvoje pradėjo formuotis 19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje. Teorinius pagrindus kūrė Lietuvos švietėjai, filosofai: S. Šalkauskis, A. Maceina, V. Sezemanas, kūno kultūros, sporto puoselėtojai: A. Jurgelionis, A. Vokietaitis, K. Dineika, V. Augustauskas. Sportas vertintas kaip stipri pasikeitusio, jau 20 a. pradžios požiūrio į žmogaus fizinį lavinimą išraiška. Buvo pastebėtas ryškiausias sporto bruožas - varžymasis.
Lietuvai buvo svarbu mūsų šalies sporto organizacijų įstojimas į tarptautines organizacijas: 1923 Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (pranc. Fédération Internacionale de Football Association, FIFA) nariu tapo Lietuvos sporto lygos Futbolo komitetas, į tarptautines federacijas 1924 įstojo Lietuvos dviratininkų sąjunga, 1930 - Šachmatų sąjunga, 1936 - Krepšinio komitetas. Oficialiose tarptautinėse varžybose Lietuvos atletai debiutavo 1924 - VIII olimpinėse žaidynėse Paryžiuje: du dviratininkai (I. Anolikas ir J. Vilpišauskas) ir futbolo rinktinė.
Lietuvos vardas labiausiai nuskambėjo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, padedamai Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių krepšininkų, laimėjus 1937 ir 1939 Europos čempionatus; Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1938 I Europos čempionate Romoje (Italija) pelnė sidabro medalį.
1940 SSRS okupacija nutraukė natūralią Lietuvos sporto plėtotę. Buvo uždaryti sporto klubai, nutraukta sporto organizacijų veikla, nutraukti Lietuvos sportininkų ryšiai su tarptautinėmis sporto organizacijomis, sportininkai neteko galimybių savarankiškai dalyvauti tarptautinėse varžybose.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 pakito sporto valdymas: vietoj Kūno kultūros ir sporto komiteto įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas, 1991 - Lietuvos tautinis olimpinis komitetas sugrąžintas kaip visateisis narys į Tarptautinį olimpinį komitetą.
tags: #megstamiausias #sportas #sveicarijoje