Panevėžio sporto rūmai - tai ne tik sporto arena, bet ir svarbus miesto istorijos bei architektūros paminklas, menantis krepšinio šlovės laikus ir sovietinio modernizmo bruožus. Šiame straipsnyje panagrinėsime sporto rūmų istoriją, jų reikšmę Panevėžio krepšiniui ir architektūrai, taip pat dabartinę situaciją ir ateities planus.
Krepšinio Šlovės Metai
Panevėžys vėlyvuoju sovietmečiu buvo trečias pagal svarbą Lietuvos krepšinio miestas. Dar 1965 metais atidaryti sporto rūmai tapo svarbiu veiksniu, lėmusiu miesto krepšinio sėkmę.
Panevėžio sporto rūmai buvo 1964 metais įkurto krepšinio klubo „Lietkabelis“ namų arena. Vidmanto Paškevičiaus treniruojamas „Lietkabelis“ 1985 m. ir 1988 m. tapo Lietuvos čempionais. Devintajame dešimtmetyje „Lietkabelis“ iškovojo penkis Lietuvos pirmenybių medalių komplektus (dar - bronzą 1990 m.). Antrąją vietą Panevėžio komandos dažnai užimdavo Lietuvos taurės turnyre. Nuo 1950 iki 1986 metų „Spartakas“ ir „Lietkabelis“ net šešis kartus nusileido tik nugalėtojams, bet patys panevėžiečiai Lietuvos taurės nė sykio neiškovojo.
Nors Panevėžio komanda sulaukdavo pastiprinimo, jos rezultatai rezultatai SSRS pirmojoje lygoje nebuvo labai geri. Atkūrus Nepriklausomybę, „Lietkabeliui“ porą sezonų dar pavyko likti tarp stipriausiųjų. „Žalgiris“ ir „Statyba“ buvo ką tik pasitraukę iš SSRS pirmenybių, todėl kitos komandos net nesvajojo išstumti juos iš dviejų pirmųjų pozicijų, bet tarp „paprastų mirtingųjų“ „Lietkabelis“ buvo geriausias. Per 23 sezonus (1993-2016 m.) Panevėžio komanda tik 11 kartų pateko į LKL atkrintamąsias varžybas. O ir ten patekusi sužaisdavo vos dvejas ar trejas rungtynes ir iš kovos dėl medalių pasitraukdavo jau ketvirtfinalyje.
Architektūrinė Vertė ir Istorija
Panevėžio sporto rūmai, pastatyti 1965 m. pagal architekto Jono Putnos projektą, yra antrasis tokio tipo projektas Lietuvoje po Kauno sporto halės ir pirmasis pastatytas sovietiniu laikotarpiu. Sporto rūmai pasižymi ankstyvojo sovietinio modernizmo architektūra. Pažvelgus į pastatą matomi to laikotarpio pastatams būdingi bruožai - simetriški fasadai, smulkus išorės skaidymas vertikalėmis, įėjimą pabrėžiantis masyvus stogelis, asketiški tūriai.
Taip pat skaitykite: Sankt Moricas ir žiemos olimpinės žaidynės
Kaip liudija Panevėžio apskrities archyve saugomi dokumentai, 1959 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas perėmė iš Mėsos kombinato stadioną ir šalia jo pradėjo sporto rūmų statybą. Pirminė stadiono ir sporto rūmų statybos sąmatinė vertė buvo 495,0 tūkst. Šių pinigų neužteko ir sporto rūmų statyba užsitęsė. Jų užbaigimui 1965 metais Panevėžio miesto vykdomasis komitetas Ministrų Tarybos paprašė papildomai skirt 200 tūkst. rublių. Sporto rūmų statybos darbus vykdžiusi Panevėžio statybos tresto Statybos valdyba Nr. Sudaryta valstybinė komisija 1965 m. liepos 20 d. pastatytus sporto rūmus apžiūrėjo ir juos priėmė naudojimui. Nustatyti iki galo neužbaigti darbai turėjo būti atlikti iki rudens. Kaip ir buvo numatyta, 1965 m. liepos 21 d. Dešiniajame Nevėžio krante iškilę sporto rūmai to meto spaudos pristatyti kaip puikus sporto židinys visoje Lietuvoje. Pagerėjus sąlygoms sportuoti, Panevėžio miesto vykdomojo komiteto prašymu dar tais pačiais 1965 metais Panevėžyje buvusi mokykla internatas buvo perorganizuota į Panevėžio internatinę sporto mokyklą.
Sporto rūmai buvo komplekso dalis, kurį sudarė lengvosios atletikos ir futbolo stadionas, teniso kortai, rankinio ir tinklinio aikštės. Tai buvo pirmasis toks sporto kompleksas, pastatytas to meto sovietinėje Lietuvoje.
Dabartinė Situacija ir Ateities Planai
Dabar sporto rūmai priklauso Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro „Aukštaitijos“ sporto kompleksui.
Panevėžio savivaldybė planuoja atnaujinti „Aukštaitijos“ sporto komplekso A. Jakšto gatvėje didžiąją salę. Sėkmės atveju Panevėžiui būtų atriekta 450 tūkst. eurų. Savo dalį tektų pridėti ir Savivaldybei -preliminariai skaičiuojama, kad salės remontas iš viso atsieitų daugiau nei 774 tūkst. Savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo Justino Jasiukaičio teigimu, rūmų didžioji salė kasmet šiek tiek patvarkoma, joje vyksta miesto, regionų, moksleivių lygų varžybos, treniruotės. Gavus finansavimą, būtų keičiama salės grindų danga, grindų konstrukcijos pakeltos į reikiamą aukštį, kad būtų pasiektas krepšinio standartus atitinkantis krepšinio aikštės plotas. Planuojama pakeisti apšvietimą, įrengti naujus persirengimo kambarius su tualetais ir dušais, pritaikyti juos žmonėms, turintiems judėjimo negalią.
Rangovo naujo baseino sporto rūmuose statyboms ieškanti Savivaldybė planuoja ir didžiosios salės rekonstrukciją. P. Panevėžio sporto centro direktoriaus Sauliaus Raziūno teigimu, paskutinį kartą rūmų didžioji salė rimtesnio remonto sulaukė dar praėjusio šimtmečio pabaigoje. Pasak direktoriaus, ši salė, kaip ir visi sporto rūmai, smarkiai apkrauta - sportininkai čia treniruojasi nuo ryto iki nakties. Pradėjus remontą tektų ieškoti, kur laikinai priglausti sportininkus. Pasak S. Pasak direktoriaus, gerokai „pavargusi“ ir mažoji sporto salė. Dabar konkurso sąlygose nurodoma, jog rangos darbų vertė negali viršyti 24,3 mln. Jei vis dėlto atsirastų rangovas, baseino statybos galėtų prasidėti jau šią vasarą.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
"Pastatai Kalba. Panevėžys" Projektas
Panevėžio sporto rūmai buvo įtraukti į atviros architektūros savaitgalį „Pastatai kalba. Panevėžys“. Projekto metu lankytojai galėjo susipažinti su pastato architektūra, istorija ir vidinėmis erdvėmis.
Užėję į pastato vidų pamatysite nedaug pasikeitimų, kadangi nuo jo statybos pradžios atlikti tik maži remonto darbai. Be to, pastato viduje slepiasi nemažai įdomių erdvių.
Istorinis Kontekstas: Panevėžys Nuo XVI Amžiaus
Norint geriau suprasti Panevėžio sporto rūmų reikšmę, verta trumpai apžvelgti miesto istoriją. Būsimojo Panevėžio teritorijoje žmonės gyveno nuo 15 a. vidurio. Panevėžys pirmą kartą paminėtas 1503, kai Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Nevėžio ir Lėvens tarpupyje dovanojo žemės Ramygalos klebonui ir įpareigojo jį pastatyti bažnyčią. Pirmiausia Nevėžio dešiniajame krante kūrėsi Senasis Panevėžys (Ramygalos klebono bažnytinė valda). 1507 čia pastatyta pirmoji bažnyčia, greta leista įkurti smuklę. 1519-21 Nevėžio kairiajame krante susiformavo Naujojo Panevėžio gyvenvietė. Per Naująjį Panevėžį ėjo prekybos kelias į Rygą, dėl to jis plėtėsi sparčiau nei Senasis Panevėžys.
1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pirmiausia reikėjo ją apginti. Nepriklausomybės kovos tęsėsi iki 1920 m. pabaigos, o joms pasibaigus reikėjo rūpintis švietimu, sveikatos apsauga, daug dėmesio teko skirti policijai. Netrukus Lietuvoje atsirado sporto entuziastų. Sportą propagavo JAV lietuviai, ypač daug prisidėjo garsusis lakūnas Steponas Darius. Dar 1920 m. Panevėžyje įkurta pirmoji sporto draugija „Sveikata“.
1941 m. birželio 27 d. vokiečių kariuomenė įžengė į Panevėžį. Nacių okupacijos metais krepšinis buvo viena populiariausių sporto šakų mieste.
Taip pat skaitykite: Panevėžio sporto rūmų apžvalga
Upytės Pavieto Archyvas: Seniausias Panevėžio Pastatas
Netoli sporto rūmų yra dar vienas svarbus istorinis objektas - buvęs Upytės pavieto archyvas, pastatytas 1614 metais. Tai seniausias išlikęs Panevėžio pastatas, menantis LDK laikus.
Leidimus „išmušinėjo“ dešimtmečiais Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius daktaras Arūnas Astramskas pasakoja, kad po 1564-1566 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorinės administracinės ir teismų reformos Upytės pavieto centras buvo perkeltas į patogesnėje geografinėje vietoje įsikūrusį Panevėžį. Čia veikė žemės, pilies ir pakamario teismai, vyko seimeliai, kuriuose posėdžiavo pavieto bajorai. Iš pradžių teismai ir seimeliai rengti Panevėžio dvare, tačiau tas greitai tapo per ankštas. Dėl to 1569-aisiais Liublino Seime svarstytas Upytės pavieto teismo pastatų klausimas, bet statyboms nepritarta. Tik 1576 metais Torūnės Seime Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras leido Panevėžyje statyti teismo rūmus. Deja, šis nutarimas, muziejaus direktoriaus teigimu, ilgai neįgyvendintas. Net ir po to, kai 1601 metais Varšuvos Seime Upytės pavieto teismo pastatams pagaliau buvo paskirtas sklypas, o Upytės seniūnas įpareigotas juos pastatyti. Darbai, anot A. Astramsko, pajudėjo tik 1612-aisiais iš pavieto bajorų surinkus lėšų, o Žemaitijos bei Upytės pavieto seniūnui Jeronimui Valavičiui skyrus likusią jų dalį.
Vienintelis išlikęs Visi autoriai istorinio mūrinuko Kranto gatvėje statybų pabaigos datą nurodo remdamiesi paminkline lenta su donaciniu pavieto seniūno Jeronimo Valavičiaus įrašu, kuriame minimi 1614-ieji metai.
Šis pastatas yra svarbus ne tik kaip architektūros paminklas, bet ir kaip istorijos šaltinis, menantis LDK teismų sistemą ir Upytės pavieto reikšmę.
Sportas Tarpukario Panevėžyje
Tarpukariu Panevėžio miesto sportininkai buvo pakankamai aktyvūs. Veikė lietuvių, žydų, lenkų sporto klubai. Vienas aktyviausių buvo „Makabi“ sporto klubas. 1920 m. Kaune įkurta žydų sporto sąjunga „Makabi“. Pasaulinė sporto sąjunga „Makabi“ įkurta dar 1885 m. Turkijoje. Panevėžyje draugijos skyrius įkurtas 1921 m.