Klaipėdos regionas, garsėjantis savo pajūriu ir turizmo galimybėmis, susiduria su iššūkiais plėtojant žiemos sporto infrastruktūrą. Šiame straipsnyje apžvelgiama situacija dėl slidinėjimo trasų veiklos Klaipėdos krašte, atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį, finansavimo galimybes ir vietos bendruomenių iniciatyvas.
Klimato iššūkiai ir slidinėjimo trasų likimas
Pastaraisiais metais Vakarų Lietuva susiduria su vis didesniais iššūkiais dėl šiltėjančių žiemų. Ir nors viltis sulaukti šaltuko dar neprarasta, slidinėjimo kurortų atstovai pozityvu netrykšta. Sniegas gaminamas esant neigiamai temperatūrai. Dėl to šiais metais veiklos ir nepradėjome, nes būtume patyrę nuostolių. Kartais taip nutinka, kad kartą per 10 metų žiemos nebūna“, - „Vakarų ekspresui“ sakė „Mortos kalns“ vadovas Saulius Gramauskas. Pasak jo, jeigu antroje vasario pusėje atšaltų, Plungėje esantis slidinėjimo kurortas veiklą pradėtų. „Tam, kad trasas atidarytume, reikia pripūsti dirbtinio sniego. Anksčiau dirbdavome ir šiltu oru, bet būdavome sniego jau užsipūtę. Vilnius darbuojasi, žmonių nedaug, bet jie jau buvo užsipūtę sniego, ten šiek tiek šalčiau. Pas mus oras šiltesnis, o Klaipėdoje - dar šilčiau. Sniego gamybą pradedame, kai termometras rodo 3 laipsnių šaltį. Priklauso daug nuo drėgnumo. Tokiu atveju sąnaudos didesnės, bet sniego galima pagaminti. Pinigai investuoti, įranga kainavo, jau nėra grąžos. Slidinėjimo trasos yra brangus dalykas. Kol kas šios žiemos nenurašome, bet jeigu ir vasario viduryje bus tokia situacija, tai jau viskas“, - tikino S. Gramauskas.
Tokia pati situacija ištiko ir Klaipėdos rajone esantį slidinėjimo kurortą. Pasak Lapių bendruomenės centro pirmininkės Laimos Karbauskienės, „Utrių kalnas“ yra pasirengęs atsidaryti, jeigu bent kelias savaites išsilaikytų minusinė temperatūra. „Slidinėjimo veiklos nepradėjome, nes nebuvo šalčio. Vakarų Lietuvoje ir lietaus netrūksta. Esame pasiruošę, jei pašaltų. Galėtume pradėti, vis dar laukiame. Tokios žiemos nėra buvę. Veiklą pradėdavome jei ne gruodį, tai bent sausį. Žmonės skambina. Kai tik pašąla, teiraujasi, ar jau galima pas mus slidinėti. Per mūsų veiklą tokios žiemos dar nė karto nebuvo“, - įspūdžiais dalijosi L. Karbauskienė.
Šiltėjančios žiemos kelia didelių iššūkių slidinėjimo trasų savininkams ir entuziastams. Natūralaus sniego trūkumas ir teigiama oro temperatūra neleidžia pradėti veiklos, o dirbtinio sniego gamyba tampa brangi ir ne visada efektyvi. Tai ypač aktualu Klaipėdos regionui, kur klimatas yra švelnesnis nei kitose Lietuvos dalyse.
Utrių kalno slidinėjimo trasos: viltys ir realybė
Utrių kalnas, esantis Klaipėdos rajone, yra vienas iš nedaugelio slidinėjimo centrų Vakarų Lietuvoje. Nepaisant klimato iššūkių, vietos bendruomenė stengiasi išsaugoti ir plėtoti šią trasą. Planuojama pritaikyti kalną ne tik žiemos, bet ir vasaros aktyvaus poilsio paslaugoms. Planuojama įrengti ant kalno dvi specialios dangos trasas, kuriomis, naudodami specialias padangas, galės nusileisti atvažiavę poilsiautojai. Trasos bus pritaikytos tiek suaugusiems, tiek vaikams. Jos bus skirtingos tiek ilgiu, tiek savo konfigūcija ir bus galima panaudoti ir žiemos periodu šeimų užimtumui užtikrinti.
Taip pat skaitykite: Krepšinio žvaigždė Mindaugas Valančius
Šis projektas padėtų užtikrinti kalno užimtumą. Projektas nesudėtingas, nereikia techninio projekto. Trasos montuojamos ant kalno žemės paviršiaus, o trasų sudėtingumas išgaunamas pasitelkus medines konstrukcijas. Tokios trasos jau yra įrengtos Raseinių rajone. Mūsų krašte būtų naujovė. Ketinama sukurti dvi darbo vietas, tuo prisidėdami prie nedarbo mažinimo“, - aiškinamajame rašte dėstė bendruomenių atstovai.
Tačiau realybė kartais būna kitokia. L. Karbauskienė pabrėžė: „Gaila. Visą savaitę plušome, „pūtėme“ sniegą, kad atidarytume visas trasas. Nesitikėjome, kad oras taip pasikeis. Padirbome vos savaitę. Dabar veiklą tenka pristabdyti. Labai tikimės, kad sniegas per kelias dienas neištirps, pašals ir vėl galėsime dirbti. Tikimės, kad gal antrąją Kalėdų dieną atsidarysime, bet viskas jau ne mūsų, o Dievo valioje. Oro gi neužsakysi."
Nepaisant to, bendruomenė nepraranda vilties ir ieško būdų, kaip pritraukti lankytojus. Pasiteiravus, ar gruodžio 13 dieną atidarius Utrių kalną per savaitę darbo sulaukta daug slidinėtojų mėgėjų, L. Karbauskienė atsakė: „Palyginti su ankstesniais metais, žmonių kiekis neišsiskyrė - buvo vidutinis. Tik vienintelė diena - sekmadienis - sutraukė daugiau žmonių: poilsiautojai slidinėjo su šeimomis ir buvo smagu stebėti Utrių kalne vykstantį sujudimą."
Finansavimo galimybės ir bendruomenių iniciatyvos
Klaipėdos rajono savivaldybė aktyviai prisideda prie įvairių nevyriausybinių organizacijų projektų, siekdama skatinti vietos plėtrą ir užimtumą. Lapkričio 26-osios Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, svarstyti 9 klausimai, kurių esmė - Savivaldybės finansinis prisidėjimas prie įvairių nevyriausybinių organizacijų projektų. Visos jos prašė prisidėjimo prie projektų pagal vietos veiklos grupės „Pajūrio kraštas“ 2016-2023 metų vietos plėtros strategiją. Balsų dauguma visų organizacijų prašymams pritarta, o bendra suma, jeigu visų teikiamos paraiškos būtų įgyvendinamos - daugiau nei 200 tūkst. eurų.
Šios lėšos skirtos įvairiems projektams, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Drasučio indėlis Lietuvai
- Vaikų dienos centro įkūrimą Vėžaičiuose.
- Sveikatingumo erdvės įrengimą Dauparuose.
- LBC Utrių kalno aktyvaus poilsio centro plėtrą.
- Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenės namų atnaujinimą.
- Mažosios Lietuvos multifunkcinio sporto centro įkūrimą Priekulėje.
- Šeimų, auginančių sutrikusio elgesio vaikus, kompleksinės pagalbos centro įkūrimą Kunkiuose.
- Brožių kaimo bendruomenės pastato remontą ir maisto perdirbimo linijos įrengimą.
- Amatininkų gildijos „Lamata“ pastato rekonstrukciją Drevernoje.
- Plikių kaimo bendruomenės pastato kapitalinį remontą.
Šie projektai ne tik gerina vietos gyventojų gyvenimo kokybę, bet ir kuria naujas darbo vietas, skatina turizmą ir bendruomenės aktyvumą.
Alternatyvios pramogos ir veiklos
Atsižvelgiant į neprognozuojamas žiemos sąlygas, Klaipėdos regionas siūlo ir kitų alternatyvių pramogų. Pavyzdžiui, Gargžduose (Kvietinių g.) įrengta čiuožykla. „Čiuožyklos atidarymo proga čiuožimas visiems buvo nemokamas, o dabar imame simbolinį mokestį - 1 eurą. „Čiuožykla veiks iki 2023 m. vasario 20 d. Norėdami čiuožti ledo arenoje masinio čiuožimo laiku lankytojai turi įsigyti vienkartinius bilietus internetu www.ticketmarket.lt.“.
Šios pramogos suteikia galimybę aktyviai praleisti laiką nepriklausomai nuo oro sąlygų ir yra puiki alternatyva tradiciniam slidinėjimui.
Kalnų slidinėjimo sportininkų iššūkiai
Be klimato ir finansavimo problemų, Lietuvos kalnų slidinėjimo sportininkai susiduria su iššūkiais, susijusiais su treniruočių sąlygomis ir konkurencija. Kirto lyg trauma 2014 metų Sočio olimpinių žaidynių dalyvis Rokas Zaveckas pernai nebevyko į olimpinį Pjongčangą, o šiame sezone jo karjera apskritai pasiekė akligatvį. 22-ejų kalnų slidininko nebėra Lietuvos rinktinės sąrašuose, nors jis vis dar antras pagal pajėgumą šalyje. Vilnietis ištisus metus negavo jokio finansavimo ir tenkinosi nereguliariomis pratybomis tik mėgėjams ar slidinėjimo pradinukams tinkamose Liepkalnio trasose. Per visą sezoną jis nedalyvavo nė vienoje stovykloje ir vos kartą buvo nuvažiavęs į varžybas kaimyninėje Latvijoje - už asmenines lėšas. Savo situaciją slidininkas lygina su sunkia trauma. „Bet kokia pauzė sportininkui nėra į gera - juk kiti vietoje nestovi. Tai tikrai sulėtins mano progresą, konkurentai, su kuriais iki šiol galėjau apylygiai varžytis, dabar bus vieneriais metais priekyje“, - DELFI teigė R. Zaveckas. Klausimas, ar jam išvis kada nors dar teks pasitikrinti jėgas trasoje, mat dėl neišspręstų ginčų su Lietuvos nacionaline slidinėjimo asociacija (LNSA) olimpietis svarsto apie karjeros pabaigą.
Tai rodo, kad nepakankamas finansavimas ir nesutarimai su sporto organizacijomis gali neigiamai paveikti sportininkų karjerą ir motyvaciją.
Taip pat skaitykite: Kino režisieriai iš Šiaulių
tags: #mindaugas #klaipedaa #slidinejimas