Futbolas, kaip ir kitos sporto šakos, neapsaugotas nuo tragedijų. Netikėtos sportininkų mirtys aikštėje sukrečia visuomenę ir kelia klausimus apie tokių įvykių priežastis, rizikos faktorius ir galimybes užkirsti kelią panašioms nelaimėms ateityje. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės staigių mirčių futbolo aikštėje priežastys, rizikos veiksniai ir veiksmai, kurių reikia imtis įvykus nelaimei.
Netikėtos mirtys sporte: realybė ir statistika
Nors mirtys sporto aikštelėje yra gana retos, jos vis dėlto įvyksta ir, deja, ne visada įmanoma jų išvengti. Gydytojos anesteziologės-reanimatologės Astos Krikščionaitienės teigimu, profesionalus sportas susijęs su didesne rizika nei neprofesionalus sportavimas. Iki 35 metų amžiaus sportininkams rizika yra gana nedidelė - viena mirtis 100 tūkst. sportuojančiųjų, tačiau virš 35 metų ši rizika ženkliai padidėja - iki beveik 1 iš 10 tūkst. atvejų.
Kroatijos futbolo visuomenę sukrėtė netikėta rezultatyviausio trečios šalies lygos futbolininko Bruno Bobano mirtis. 25-erių metų vyras sukniubo aikštėje po to, kai į jo krūtinę atskriejo varžovo stipriai pasiųstas kamuolys.
Jaunų sportininkų mirties priežastys
Jaunų sportininkų mirtys dažniausiai įvyksta dėl įgimtų širdies ligų, kurių ne visada lengva nustatyti profilaktinių tyrimų metu. Širdies sustojimą gali sukelti ir fiziologinis perkrovimas intensyvaus sporto metu. Didžiausią riziką staigiai numirti turi kamuolinių sporto šakų atstovai - krepšininkai ir futbolininkai, kurie gali gauti kamuoliu smūgį į krūtinę. Stiprus smūgis gali sukelti širdies sukrėtimą, kuris pasibaigia skilvelių virpėjimu ir staigia mirtimi.
Vis dėlto, iki 35 proc. atvejų mirčių priežastys lieka neaiškios. Pasak A. Krikščionaitienės, šiuolaikiniais tyrimais neįmanoma nustatyti visų priežasčių.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Profilaktiniai tyrimai: svarba ir ribotumai
Profilaktiniai tyrimai, kurie sportininkams atliekami reguliariai, yra labai svarbūs, tačiau net iki 80 proc. visų atvejų staigios mirties nuspėti neįmanoma. Tyrimai rodo, kad po staigių mirčių analizuojant sportininkų patikros rezultatus ir autopsijos duomenis, iki 80 proc. atvejų jie būna visiškai normalūs. Taigi, rizika išlieka net ir reguliariai atliekant tyrimus.
Profesionalus sportas ir padidėjusi rizika
Fizinis aktyvumas neabejotinai padeda sveikatai, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tačiau profesionalus sportavimas gali padidinti riziką numirti. Profesionalus sportas yra didžiulis išbandymas organizmui, susijęs su didžiuliais krūviais, skysčių ir elektrolitų netekimu, dideliu adrenalino kiekiu. Šios fiziologinės priežastys gali paskatinti staigią mirtį net ir esant struktūriškai sveikai širdžiai.
Tyrimai atskleidžia, kad tam tikros sporto šakos labiau didina staigios mirties riziką. Tai - vadinamųjų kamuolinių sporto šakų atstovai, ypač profesionalūs krepšininkai ir futbolininkai, kurie susiduria su išskirtinai dideliais krūviais ir rizika gauti tiesioginį stiprų smūgį į krūtinę kamuoliu.
Staigi mirtis: netikėtas įvykis
Staigi mirtis apibrėžiama kaip mirtis, ištinkanti iš esmės visiškai sveikus žmones. Likus valandai iki mirties žmogus gali jaustis visiškai sveikas. Pasak A. Krikščionaitienės, kai kuriais atvejais gali būti perspėjamųjų ženklų - skausmas ar bloga savijauta, tačiau dažnai staigi mirtis įvyksta be jokių įspėjamųjų ženklų. Tokiu atveju viskas priklauso nuo šalia esančių žmonių, kaip greitai jie sugebės reaguoti.
Rizika sportuojantiems mėgėjiškai
Protingas fizinis aktyvumas stiprina sveikatą ir mažina riziką numirti nuo daugelio ligų. Tačiau, jei žmogus dirba sėdimą darbą, yra virš 40 metų, turi antsvorio ir iki tol aktyviai nesportavo, staiga pakilus nuo sofos ir nusprendus keisti gyvenimo būdą, galima sau ir pakenkti. Iš karto nereikėtų pradėti nuo maratono ar dirbti salėje su dideliais svoriais be specialisto priežiūros.
Taip pat skaitykite: Istorija: Pirmosios futbolo rungtynės
Žmogui, kuris nesportavo, patariama kreiptis į sveikatinimo specialistą, laikytis rekomendacijų ir fizinį aktyvumą didinti po truputį.
Pirmoji pagalba: gyvybę gelbsti greitas atsakas
Įvykus nelaimei, svarbiausia - greitas ir tinkamas atsakas. A. Krikščionaitienė pabrėžia, kad prie kiekvieno sportininko nepastatysi medikų brigados, todėl svarbu, kad šalia būtų žmogus, turintis elementarius pirmosios pagalbos įgūdžius.
Pirmieji žingsniai įvykus nelaimei:
- Įvertinkite gyvybinius požymius: papurtykite žmogų už pečių ir garsiai paklauskite, kas atsitiko. Jei žmogus nereaguoja, jis yra be sąmonės.
- Kviečkite pagalbą: nedelsiant skambinkite 112 ir kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
- Patikrinkite kvėpavimą: pasilenkite prie pat ant žemės gulinčio žmogaus ir patikrinkite kvėpavimą - priglaudus ausį klausyti, stebėti krūtinės ląstą.
- Pradėkite gaivinti: jei nematote ritmiško kvėpavimo, pradėkite gaivinti. Uždėkite rankas ant nukentėjusiojo krūtinės ląstos, centre, ir pradėkite spausti krūtinę gana greitai - 100-120 kartų per minutę dažniu. Spausti krūtinę reikia giliai - 5-6 cm.
- Naudokite defibriliatorių: jei yra galimybė, atneškite defibriliatorių. Įjunkite jį ir vadovaukitės instrukcijomis. Defibriliatorius pats nurodys, ką daryti.
Svarbu atsiminti, kad negaivinant negrįžtami pakitimai atsiranda po 5-6 minučių. Todėl būtina nedelsiant imtis veiksmų.
Defibriliatorius: paprastas prietaisas, gelbstintis gyvybes
Defibriliatorius yra labai paprastas prietaisas, kurį tereikia atnešti prie nukentėjusiojo žmogaus, padėti prie galvos, įjungti, o toliau jis pats nurodys, ką daryti. Reikia apnuoginti nukentėjusiojo krūtinę ir užklijuoti du lipdukus. Aparatas automatiškai išanalizuos širdies veiklą ir pasakys, ar reikia defibriliuoti. Jei to reikia, aparatas paprašys nuspausti vieną mygtuką.
Šiais laikas negali būti arenos ar profesionaliai sportuojančios komandos, kuri neturėtų defibriliatoriaus.
Taip pat skaitykite: Vartų dydžiai vaikų futbolui
Gaivinimo įgūdžiai: būtina visuomenės kompetencija
A. Krikščionaitienė apgailestauja, kad nepakankamai visuomenės turi gaivinimo ir pirmos pagalbos įgūdžius. Net ir įgavę juos, per tam tikrą laiką žmonės pamiršta. Todėl svarbu nuolat tobulinti savo įgūdžius ir būti pasirengus padėti nelaimės atveju.