Šiandien informacijos apie sveikatą ir sportą yra apstu, todėl kartais sunku atskirti tiesą nuo klaidingų įsitikinimų. Visi norime greitų rezultatų, o ten, kur yra paklausa, atsiranda ir pasiūla - dažnai abejotinų patarimų, stebuklingų dietų ir „neklystančių“ programų pavidalu. Mes linkę pasitikėti tuo, ką girdime iš aplinkinių sporto salėje arba tuo, ką kartoja populiarūs žurnalai. Tačiau daugelis populiarių teiginių tėra mitai, kurie gali ne tik trukdyti siekti norimų rezultatų, bet ir pakenkti sveikatai. Panagrinėkime dažniausiai pasitaikančius sporto mitus ir pateiksime faktais pagrįstą informaciją, kuri padės jums priimti teisingus sprendimus dėl savo treniruočių ir mitybos.
Mitybos mitai
Mitas: Sportuojant galima valgyti bet ką
Dažnai manoma, jog lankantis sporto salėje galima pamiršti apie tai, ką dedame į lėkštę, nes sudeginsime visas kalorijas per vakarinę treniruotę. Iš dalies tai tiesa, jei norima palaikyti pastovų svorį. Tačiau, jei jūsų tikslas yra sudeginti kuo daugiau kalorijų ir numesti svorio - net ir sportuojant maisto pasirinkimas turi būti gerai apgalvotas. Mityba turi būti subalansuota. Nors mėsoje yra cholesterolio, joje gausu ir kitų organizmui reikalingų medžiagų, tokių kaip geležis ar cinkas. Taip pat mėsa yra gausus baltymų šaltinis. Sportuojant tikrai nereikia atsisakyti mėsos, pakaks tiesiog sumažinti vartojamas porcijas.
Mitas: Norint auginti raumenis, reikia vartoti daug baltymų ir atsisakyti angliavandenių
Norint užsiauginti liesą raumeninę masę, neužtenka tik į savo maisto racioną įtraukti baltymus ir išbraukti angliavandenių. Angliavandeniai fizinio krūvio metu yra svarbūs, nes organizmas angliavandenių dėka gamina energiją. Tačiau svarbu vartoti geruosius angliavandeniai, kurių galima gauti iš batatų (saldžios bulvės), avižinių dribsnių, rudųjų ryžių ar pilno grūdo produktų. Angliavandeniai reikalingi prieš ir po treniruotės. Naujausi tyrimai aiškiai rodo, kad jei maiste nebus pakankamai angliavandenių, raumenų masės augimo tempai sulėtės, nes angliavandeniai padeda transportuoti aminorūgštis iš kraujo į raumenines skaidulas. Visgi norint užsiauginti raumeninę masę prireiks ir sveikųjų riebalų.
Mitas: Riebalai gali virsti raumenimis
Raumenys ir riebalai - du fiziologiškai atskiri dalykai. Iš riebalų nepadarysime raumenų, kaip kad iš kiaušinių nepagaminsime miltų, ir atvirkščiai. Tačiau, stebint varžybose dalyvaujančių sportininkų kasdienybę, šis mitas veikiausiai kyla. Iš esmės, ruošdamiesi varžyboms jie turi du skirtingus periodus - masės auginimo, o vėliau - ryškinimo. Masės auginimo metu sportininkai valgo daug baltymų, didėja ne tik jų raumenys, bet ir riebalinis sluoksnis. Tuo tarpu ryškinimo periodu, kai yra laikomasi griežtesnės dietos, daroma daugiau kardio pratimų, numetamas riebalinis sluoksnis, išryškėja raumenys.
Mitas: Kuo mažiau valgysiu, tuo greičiau numesiu svorį
Tai garantuotas būdas ne tik susigadinti sveikatą, bet ir patirti „jo-jo“ efektą - svoris grįš su kaupu. Markas Laurenas vadina tai „no-go“ (liet. Kai jūs drastiškai apribojate kalorijas, jūsų kūnas tai priima kaip signalą apie badmetį. Vos tik jūs grįžtate prie normalios mitybos, jūsų metabolizmas vis dar yra lėtas. Kūnas, išsigandęs kito badmečio, stengiasi kuo greičiau sukaupti atsargas - dažniausiai riebalų pavidalu. Rezultatas? Marko Laureno sprendimas yra valgyti dažniau (5-6 nedideles, subalansuotas porcijas per dieną).
Taip pat skaitykite: Mitai apie Olimpinę Ramybę
Treniruočių mitai
Mitas: Sportas - lengvas užsiėmimas su greitais rezultatais
Sportas, jei tik žmogus juo užsiima sąžiningai, nėra jau toks lengvas užsiėmimas. Galima pasiekti greitų rezultatų, tačiau visada bus antroji medalio pusė - kokybės klausimas arba sporto atveju sveikata. Pirmieji pokyčiai pradės ryškėti ne po savaitės ar dviejų, o po 2-3 mėnesių. Po pirmojo mėnesio sportuojantis žmogus jausis lengviau. Po antrojo mėnesio, žiūrėk, jau ir kelnės, kurių prieš kelis mėnesius net neužsisegdavai, taps laisvesnės, o pats fiziškai jausiesi stipresnis. O po trečio mėnesio pokyčius pastebės ir aplinkiniai.
Mitas: Kuo daugiau sportuoji, tuo geriau
Stereotipas, jog reikia sportuoti kuo daugiau valandų per dieną, nėra teisingas. Reikia treniruotis ne kuo daugiau, o kuo taisyklingiau. Per daug sportuojant gali išsivystyti pervargimas, kuris sukelia raumenų nuovargį, sumažina motyvaciją bei padidina traumų riziką. Per dažnos ir per ilgos treniruotės neleidžia kūnui užbaigti atsistatymo ciklų. Elitinių karių rengimo programos yra paremtos ne alinančiu valandų skaičiumi, o protingai dozuojamu intensyvumu. Norint pasiekti geriausių rezultatų, reikėtų sutelkti dėmesį į kokybę, o ne į kiekybę - susikurti treniruočių planą, laikytis sveikos mitybos principų bei gerai ilsėtis.
Mitas: Realūs rezultatai pasiekiami tik sportuojant individualiai
Jeigu žmogus tvirtai nusprendė sportuoti, nėra svarbu, ar tą jis darys individualiai ar būryje bendraminčių. Per savo karjerą mačiau ne vieną asmenį, kuris pasiekė rezultatų sportuodamas būtent grupėse.
Mitas: Jei neturi užsibrėžto tikslo, geriau net neik į sporto klubą
Kad ateitum į treniruoklių salę, nebūtina turėti toli į ateitį siekiančių tikslų, nebūtina savęs įsprausti į griežtą treniruočių programą.
Mitas: Jei skauda nugarą - reikia ją stiprinti
Ar reikia ir ar galima stiprinti nugarą, priklauso nuo priežasčių, kodėl ją skauda. Jeigu tai nėra patologija, o skausmai atsiranda dėl raumenų disbalanso (pavyzdžiui, dirbant sėdimą darbą), tuomet reikia stiprinti visą kūną, įskaitant (bet ne išimtinai tik) nugarą.
Taip pat skaitykite: Futbolo akademijų vertinimas
Mitas: Kuo labiau prakaituoji per treniruotę, tuo daugiau riebalinės masės numeti
Prakaitavimas - kūno vėdinimo sistema. Vienų kūnai užkaista greičiau, kitų lėčiau. Pagal išprakaituojamą kiekį nereikėtų vertinti (ar orientuotis) į rezultatus. Du žmonės gali intensyviai treniruotis toje pačioje patalpoje (ar vietoje), ir nuo vieno žliaugs prakaitas, o kitas bus vos sušlapęs, nors jų abiejų širdies ritmas visos treniruotės metu gali būti labai panašus.
Mitas: Jei norite plokščio pilvo, darykite šimtus atsilenkimų
Tai bene labiausiai paplitęs ir atkakliausiai gyvuojantis fitneso mitas. Tiesa yra ta, kad „taškinis“ riebalų deginimas neegzistuoja. Darydami atsilenkimus, jūs, žinoma, stiprinate pilvo preso raumenis. Tačiau, jei tie raumenys yra padengti riebalų sluoksniu, jų stiprinimas pilvo nesumažins. Riebalai nuo pilvo (ir bet kurios kitos vietos) nyksta tik tada, kai sukuriate bendrą kalorijų deficitą. Geriausias būdas tai padaryti - derinti protingą mitybą su jėgos treniruotėmis, kurios augina raumenis. Norint turėti plokščią pilvuką svarbiausia vengti cukraus ir saldintų gėrimų, vartoti kuo daugiau baltymų, rinkitės maisto produktus kuriuose gausu skaidulų, ir mažinkite angliavandenius. Šie pilvo riebalai taip pat lengvai pasiduoda aerobiniams pratimams, tai yra bėgimui, važiavimui dviračiu, vaikščiojimui.
Mitas: Raumenys gali virsti riebalais
Tai fiziologiškai neįmanoma. Raumeninės ląstelės ir riebalinės ląstelės yra du visiškai skirtingi audinių tipai. Kas iš tiesų nutinka, kai nustojate sportuoti? Augate riebalai: Jei jūsų mitybos įpročiai nepasikeičia ir jūs vis dar suvartojate tiek pat kalorijų, kiek anksčiau, tačiau nebesportuojate, jūsų kūnas gauna kalorijų perteklių. Rezultatas - jūs prarandate raumenis ir tuo pačiu metu kaupiate riebalus.
Mitas: Jei nori „pasiryškinti“, daryk 15-20 pakartojimų su mažesniu svoriu
Tai vienas didžiausių nesusipratimų sporto pasaulyje. Markas Laurenas aiškina, kad „ryškumas“ (angl. Jūs negalite „ryškinti“ raumens, kuris nėra išvystytas. O pats geriausias būdas deginti riebalus (antrasis komponentas) yra auginti raumenis. Ar darysite 8 pakartojimus su didesniu svoriu, ar 20 su mažesniu - jei abu kartus pasieksite nuovargio ribą, stimuliacija raumenų augimui bus labai panaši.
Mitas: Vyrai, kurie daug dirba su svoriais, tampa nepaslankūs, „užpūsti“ ir lėti
Tai yra bene žalingiausias mitas, ypač vyrams, kurių tikslas yra sveikas ir atletiškas kūnas. Ilgos kardio treniruotės moko jūsų kūną būti metaboliškai efektyviu - tai yra, sudeginti kuo mažiau kalorijų atliekant tą patį darbą. Tuo tarpu jėgos treniruotės (ypač intensyvios, intervalinės) yra geriausias įrankis riebalų deginimui. Jėgos treniruotės stato jūsų „metabolinį variklį“. Raumenys yra patys aktyviausi jūsų kūno audiniai - jie degina kalorijas 24 valandas per parą, net kai miegate.
Taip pat skaitykite: Mitybos ir sporto svarba
Mitas: Turi pasirinkti - arba „augini masę“ (kalorijų perteklius), arba „džioviniesi“ (kalorijų deficitas)
Pažengusiems sportininkams tai padaryti išties sudėtinga. Šis reiškinys vadinamas „kūno rekompozicija“ (angl. body recomposition).
Mitas: Apšilimo pratimai prieš treniruotę yra vien tik tempimo pratimai
Apšilimo pratimai prieš treniruotę yra svarbus siekiant išvengti traumų, tačiau apšilimo pratimai nėra vien tik tempimo pratimai, kūną privalu paruošti ir kita apšilimo forma. Prieš treniruotę privalu praplėsti kraujagysles, padidinti širdies ritmą ir aprūpinti raumenis deguonimi. Apšilimo metu prieš treniruotė turi būti atliekami tiek kardio, tiek tempimo bei raumenų stiprinimo pratimai. Į apšilimo pradžią įtraukite lėta bėgimą arba greitą ėjimą, tada atlikite tempimo pratimus, kai jūsų širdies ritmas bus pakilęs ir raumenys apšilę.
Mitas: Jei po treniruotės neskauda raumenų, raumuo negavo pakankamo krūvio ir dėl to neaugs ir nestiprės
Kad raumuo augtų ir stiprėtų, yra raumens mechaninė įtampa, metabolinis stresas ir raumens mikropažeida. Tačiau, jei pajudėjote, o jūsų raumenys buvo nejudinti ilgą laiką, natūralu, kad gali atsirasti maudimas, tempimas tose vietose, kurios patyrė krūvį. Visgi, jeigu skausmas nepraeina per 48 val., vadinasi, žmogus persitempė, reikia poilsio, laiko raumenims atsigauti. Per didelis skausmas yra blogai, tačiau nedidelis, lengvai juntamas - normalus reiškinys. Pirmas mitas - manymas, kad kitą dieną po treniruotės raumuo skauda dėl laktato nepasišalinimo iš raumenų. (Primenu, kad iš raumenų laktatas pasišalina per 30-60 minučių, todėl kitą dieną raumenys skauda ne dėl laktato, bet dėl uždegiminių procesų.) Antras mitas - manymas, kad norint, jog kitą dieną po treniruočių raumuo neskaudėtų, būtina po treniruočių atlikti tempimo pratimus. (Ne tempimo pratimai, bet raumenų vėsinimas po gauto krūvio sumažina raumenų skausmą kitą dieną.)
Mitas: Kuo sunkesnės treniruotės, tuo geresnis sportinis rezultatas
Trečias mitas - manymas, kad kuo sunkesnės treniruotės, tuo geresnis sportinis rezultatas. (Primenu, kad jau seniai nustatyta, jog ne didžiausi, o optimalūs krūviai - nei per dideli, nei per maži - geriausiai treniruoja organizmą.) Treniruotės efektyvumas tikrai nepriklauso nuo laiko, praleisto treniruočių salėje. Mūsų organizmas turi tas pačias baterijas, ir optimaliausias treniruotės laikas, jeigu nesiruošiame varžyboms, yra iki valandos. Persistengti ir nualinti raumenis neverta - kuo stipriau plyšta raumenys, tuo ilgiau laiko jiems reikia regeneruotis, vadinasi, trumpiau sportuojama. Be to, jeigu žmogus kaskart treniruotėje praleidžia po 2 val., tikėtina, kad daro kažką ne taip - ilsisi per daug, neatiduoda pilnos energijos pratimų atlikimui.
Mitas: Jeigu sieki rezultatų, tai treniruokis tik individualiai
Jeigu turi asmeninį trenerį, tai pusę darbo jau padarei. O jeigu neužsibrėžei tikslo, tai į sporto salę verčiau išvis nekelk kojos. Tokiomis išankstinėmis nuostatomis apie sporto klubus vadovaujasi dauguma sportuoti pradedančių žmonių.
Mitas: Prieš treniruotę reikia atlikti statinius tempimo pratimus
Anot knygos autorių, jokie tyrimai nepatvirtino, kad prieš treniruotę atlikti statiniai tempimo pratimai, tokie kaip lenkimasis kojų pirštų link, kobros poza ir t.t., gali padėti išvengti traumų. Be to, teigiama, kad prieš pratimą atlikti statiniai tempimai gali netgi pakenkti, nes pablogina raumens našumą. Pasak knygos autorių, geresnis būdas yra atlikti dinamiškus tempimus, kurių metu raumuo juda, pavyzdžiui: ratu sukti rankas, kelti kelius prie krūtinės, atlikti įtūpstus. Tuo tarpu statinius tempimus atlikite po treniruotės, kai jūsų raumenys dar „šilti“. Kiekvieną tempimą laikykite 20-30 s.
Mitas: Aerobikos pratimai, atliekami nevalgius, yra efektyvesni
Aerobikos pratimai, atliekami nevalgius, yra tokie populiarūs, kad net turi savo pavadinimą - „Fasted cardio (Pasninko kardiopratimai - liet.)“. Iš tiesų yra įrodymų, kad kardiotreniruotės nevalgius gali paskatinti riebalų deginimą, deja, „Fitter Faster“ autorių teigimu, - tik trumpam.
Mitas: Vaikščiojimas su svoriais ant kojų ir rankų yra efektyvesnis
Teoriškai atrodo, kad svorių ant kojų ir rankų dėvėjimas yra geras būdas padidinti pasipriešinimo intensyvumą. Taip ir yra - svorio padidėjimas sudegina daugiau kalorijų, tačiau ne viskas taip paprasta. Geresnis pasirinkimas, anot autorių, yra vaikščiojimas su lazdomis. Ši praktika, dar vadinama šiaurietišku ėjimu, atsirado Suomijoje kaip nesezoninis lygumų slidininkų treniruočių metodas. Tyrimai rodo, kad vaikščiojimas su lazdomis lavina viršutinę kūno dalį ir pilvo raumenis, leidžia vaikščioti greičiau ir sudegina daugiau kalorijų nei įprastas vaikščiojimas.
Mitas: Nueiti 10 000 žingsnių per dieną yra idealu
Dauguma žmonių laiko 10 000 žingsnių per dieną ėjimo treniruotės etalonu, tačiau šis skaičius iš tikrųjų atsirado kaip rinkodaros kampanijos dalis. Vėliau atliktų tyrimų metu nustatyta, kad nėra įtikinamų mokslinių įrodymų, jog šis skaičius yra idealus tikslas, siekiant geresnės sveikatos, nei mažesnis kasdienis žingsnių skaičius.
Mitas: Bėgimas visada pranašesnis už ėjimą
Sveikiau bėgioti ar vaikščioti? Žiūrint, koks jūsų tikslas. Jei norite sustiprėti ir pagerinti kraujotaką bei deguonies pasisavinimą, bėgimas yra geresnė priemonė. Bet kokia fizinė veikla degina kalorijas, tačiau kuo intensyviau treniruositės, tuo daugiau kalorijų sudeginsite. Jei jūsų tikslas yra numesti svorio, jums reikės vaikščioti intensyviau arba ilgiau, nei pasirinkus intensyvesnį sportą.
Mitas: Turite nuolat vaikščioti 30 minučių, kad pamatytumėte naudą sveikatai
Paplitusi klaidinga nuomonė, kad mankšta yra efektyvi, jei vaikštote bent 30 min. Tiesa ta, kad galite suskirstyti savo pasivaikščiojimus į mažesnius segmentus ir vaikščioti nuo 5 iki 10 min. kelis kartus per dieną ir vis tiek gauti tą pačią naudą, kaip vaikštant 30 min.
Kiti mitai
- Ketvirtas mitas - manymas, kad vaikų per treniruotes nereikia pagirti ir pasididžiuoti jais, nes tai gali juos „išlepinti“. (Primenu, kad aiškiai nustatyta, jog jei vaikai negaus atpildo, paskatinimo, labai sumažės jų treniravimosi tempai.)
- Penktas mitas - manymas, kad treniruotės turi būti labai „rimtos“: jokio juoko, džiaugsmo, tik kantrus darbas. (Primenu, juokas, džiaugsmas, pozityvios emocijos daug labiau padidina treniruočių efektyvumą, nei vien tik „spaudimas ir spaudimas“.)
- Šeštas mitas - manymas, kad yra viena ideali tam tikro judesio atlikimo technika, kurios visi vienodai turim mokytis. (Primenu, kad jau seniai įrodyta, jog kiekvienas sportininkas turi ieškoti jam labiausiai tinkamos technikos, nes idealios tiesiog nėra.)
- Septintas mitas - vaikus judesių reikia mokyti palengvintomis standartinėmis sąlygomis. (Tai yra netiesa, nes visi naujausi tyrimai rodo, kad, siekiant išmokti ilgam ir norint gebėti laisvai taikyti išmoktus judesius įvairiose situacijose, daug geriau yra mokytis, kai sąlygos ne standartinės, bet kintančios.)
- Aštuntas mitas - manymas, kad, norint, pvz., nuo pilvo ar šlaunų numesti nereikalingus riebalus, reikia tas kūno dalis apvynioti „keliomis antklodėmis“. (Tai yra netiesa, riebalams tai tik juoką sukels, nes tai nėra priežastis, dėl kurios mažėtų jų kiekis.)
- Devintas mitas - manymas, kad vien tik fiziniu aktyvumu galima numesti nereikalingus riebalus, t. y. valgyk ką tik nori ir kiek tik nori, bet jeigu daug judėsi, svoris kris. (Tai didelė klaida, nes mitybos įtaka svorio mažėjimui yra daug didesnė nei fizinis aktyvumas.)
- Dešimtas mitas - jėgos pratimai sulėtina vaikų augimo tempą. (Jau seniai įrodyta, kad tai yra netiesa, labai didelė netiesa.)
- Vienuoliktas mitas - manymas, kad jei „aš visą dieną esu ant kojų“, tai man nereikia atlikti fizinių pratimų, kuriuos rekomenduoja visos įtakingiausios sporto ir medicinos mokslų organizacijos. (Tai labai grubi klaida, dėl kurios daugybė žmonių turi problemų dėl lėtinių ligų pasireiškimo tempų.)
- Dvyliktas mitas - jei man > 60 metų, tai jau vėlu pradėti judėti. (Nuo vaikystės iki žilos senatvės rekomenduojama sistemingai judėti, nes tai yra daug kartų geriau sveikatai ir savijautai nei fizinis pasyvumas.)
- Tryliktas mitas - manymas, kad moterims daug sunkiau ištreniruoti raumenis, padidinti jų jėgą ir masę (ypač rankų) nei vyrams. (Tyrimai aiškiai rodo, kad santykinę raumenų jėgą ir masę moterys net labiau pagerina nei vyrai; žinoma, vyrai turi pranašumą pagal absoliučias reikšmes.)
- Keturioliktas mitas - manymas, kad kuo didesnė raumenų jėga ir kuo didesnė raumenų masė, tuo greitesnis jų susitraukimas. (Tyrimai rodo, kad yra priešingai - didelė raumenų jėga ir didelė raumenų masė mažina raumens susitraukimo maksimalų greitį.)
Skysčių vartojimo mitai
Mitas: Vanduo po treniruotės apsunkina širdį
Šis mitas gali būti tiesa, jei treniruotės metu išgersite didelį jo kiekį arba gersite jį šaltą. Kita vertus, jei sporto metu ir po jo gurkšnosite šiltoką vandenį - padėsite savo organizmui ir sumažinsite apkrovą širdžiai.
Mitas: Jei nejaučiu troškulio - skysčių netrūksta
Teiginys, kad troškulys yra pagrindinis skysčių trūkumo signalas, yra klaidingas. Troškulį mes jaučiame, jei organizmui trūksta 0,5-1 litro vandens. Jeigu vandens trūksta daugiau - šį jausmą prarandame. Taigi galvoti, kad „man skysčių nereikia, nes organizmas neprašo“ - klaidinga. Būtinas skysčių kiekis priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, medžiagų apykaitos, mitybos būdo, fizinio aktyvumo lygio, aplinkos sąlygų bei svorio. Žmogaus organizme yra ~ 60% skysčių ir kiekviena ląstelė turi būti aprūpinama vandeniu. Taigi skysčių norma žmogui sveriančiam 60 kg ir 120 kg bus visiškai skirtinga.
Mitas: Po treniruotės reikia išgerti litrą vandens
Tai netiesa, kiekvienu atveju vandens kiekis skirsis. Rekomenduojama pasisverti su tais pačiais rūbais prieš sportą ir iš karto po treniruotės. Jei svarstyklės rodo minus 300 gramų, vadinasi, netekote skysčių. 1 gramas „numesto“ svorio lygus 1 ml vandens. Šiuo atveju jums reikia išgerti nemažą, apie 300 ml talpos puodelį šilto (ne šalto!) vandens, per 10-15 minučių. Beje, taip pat primenu, kad būtina skysčius vartoti po truputį ir visos treniruotės metu.
Mitas: Po sporto būtini sportiniai gėrimai
Šio teiginio teisingumas priklauso nuo treniruotės intensyvumo. Profesionalams sportininkams tokie gėrimai būtini. Tuo tarpu mėgėjiškai sportuojantiems, t.y. ne per didžiausiu intensyvumu ir iki 1,5 valandos turėtų pakakti įprasto vandens. Jei stipriai prakaituojate, prarandate ne tik vandenį, bet ir druskas. Tokiu atveju verta atsigerti aukštos mineralizacijos vandens.
Mitas: Geriausia po treniruotės atsigaivinti sultimis
Tai tiesa, jei pageidaujate auginti raumenis arba jūsų treniruotės yra ypatingai intensyvios, t.y. siekiate sportinių rezultatų. Beje, netgi sportininkams geriau gerti skiestas vandeniu sultis. Jei pageidaujate sulieknėti šis patarimas ne jums. Treniruotės metu ir po jos gerkite tik vandenį ar mineralinį vandenį - taip greičiau pasieksite pageidaujamų rezultatų.
Kiti vaikščiojimo mitai
- FAKTAS: VAIKŠČIOJIMAS PADEDA IMUNINEI SISTEMAI IR VIRŠKINIMUI. Vaikščiojantys žmonės rečiau serga peršalimo ligomis, nes sportas stimuliuoja imuninę sistemą. Remiantis „British Journal of Sports Medicine“ paskelbtu tyrimu, žmonės, kurie nurodė besimankštinantys penkias ir daugiau dienų per savaitę, kvėpavimo takų ligomis serga vidutiniškai 43 proc. rečiau, nei tie, kurie visai nesportuoja. Tyrimas parodė, kad net 20 min. Sporto metu padidėjęs kraujo tekėjimas taip pat skatina jūsų virškinamąjį traktą. Dauguma mankštų yra susijusios su nauda psichinei sveikatai, tačiau daugeliu atvejų vien tik sportas negali išgydyti klinikinio sutrikimo.
- FAKTAS: NORĖDAMI SUDEGINTI DAUGIAU KALORIJŲ, TURITE VAIKŠČIOTI GREIČIAU. Bet kokia fizinė veikla degina kalorijas, tačiau kuo intensyviau treniruositės, tuo daugiau kalorijų sudeginsite. Jei jūsų tikslas yra numesti svorio, jums reikės vaikščioti intensyviau arba ilgiau, nei pasirinkus intensyvesnį sportą.