Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjami mokesčiai, taikomi už dalyvavimą sporto varžybose Lietuvoje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (GPMĮ). Straipsnyje aptariama, kokios pajamos laikomos sporto veiklos pajamomis, kas laikomi sportininkais, ir kaip apmokestinamos pajamos, gaunamos iš sporto veiklos, atsižvelgiant į tai, ar veikla vykdoma individualiai, ar darbo santykių pagrindu. Taip pat aptariami deklaravimo, draudimo ir kitų mokesčių klausimai.
Sporto veiklos pajamų apmokestinimas
LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 6 str. 1 dalyje nustatyta, kad sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu, taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Šis pajamų mokesčio tarifas taikomas sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto veiklos, nesvarbu, ar šios pajamos gautos darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, ar jos gautos iš savarankiškos sporto individualios veiklos.
Kas laikoma sporto veikla?
Sporto veikla apibrėžiama kaip sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla. Sporto veikla gali būti savarankiška individuali sportininko veikla ir veikla, vykdoma darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu.
Svarbu pažymėti, kad pajamų gavimo požiūriu prie sporto veiklos priskiriama ir tiesiogiai ar netiesiogiai su ja susijusi veikla, už kurią sportininkas gauna pajamų. Pavyzdžiui, reprezentacinė veikla (autografų dalijimas, dalyvavimas labdaros renginiuose, tam tikruose produkto (prekių ar paslaugų) pristatymuose), rėmėjo simbolikos vaizdavimas ant sportininko naudojamų sporto reikmenų. Tačiau ši vienkartinė ar pasikartojanti veikla turi būti siejama su konkrečiais vienkartiniais ar pasikartojančiais veiksmais, t. y. sporto renginiais.
Kas laikomi sportininkais?
Sportininkais laikomi atletai, golfo žaidėjai, jojikai, biliardo, bridžo žaidėjai, šachmatininkai, šaškininkai, taip pat komandinių sporto šakų atstovai - krepšininkai, ledo ritulininkai ir pan. Svarbu paminėti, kad sportininkais nelaikomi nardytojai, alpinistai (išskyrus dalyvaujančius kopimo varžybose) ir kitais panašiais užsiėmimais pramogai užsiimantys nuolatiniai Lietuvos gyventojai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Austrijos slidinėjimo rinkliavas
Veikla, nepriskiriama sporto veiklai
Prie sporto veiklos nepriskiriama veikla, kuri nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susieta su konkrečiu sporto renginiu, pavyzdžiui, reklama, susijusi tik su sportininko vardu ar jo, kaip sportininko, pasiekimais. Tokios veiklos pajamos apmokestinamos pagal GPMĮ normas kaip individualios (ne sporto) veiklos pajamos, arba su darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.
Sporto veiklos vykdymo formos
Sportininkas savo veiklą gali vykdyti savarankiškai, nustatyta tvarka įregistravęs individualią veiklą arba darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, t. y. santykių, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokios kitos sutarties, atitinkančios teisinius santykius, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu. Individualiai sporto veiklai priskiriama tik savarankiška tokia veikla.
Savarankiškumas reiškia tokį gyventojo santykį su kita sandorių, sudaromų vykdant veiklą, šalimi, kuris iš esmės skiriasi nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Nuolatinio Lietuvos gyventojo veikla yra savarankiška, kai jo santykiuose su kita sandorio puse nėra būdingų darbo santykiams požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės, atostogų ir pan.), gyventojas pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu, ir kt.
Sporto veiklos sutartis ir darbo santykiai
Klausimas, ar sporto veiklos sutartis (kontraktas) gali būti prilyginta darbo sutarčiai, yra svarbus. LR kūno kultūros ir sporto įstatymo 30 straipsnyje nustatyta sporto veiklos sutarties (kontrakto) sąvoka. Sporto veiklos sutartyje (kontrakte) numatytos sąlygos, kurios GPMĮ požiūriu atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius - sportininko funkcijos, sportininko įsipareigojimai laikytis sporto klubo nustatytų taisyklių, sportininko atlyginimas, sveikatos draudimo sąlygos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarka ir kt. Todėl, pagal GPMĮ, tokioje sutartyje nustatyti darbdavio (sporto klubo) ir darbuotojo (sportininko) santykiai prilygintini darbo santykiams arba jų esmę atitinkantiems santykiams, nesvarbu, kad ši sutartis neatitinka LR darbo kodekso 99 str. 2 dalyje nustatytų darbo sutarties sudarymo aspektų, t. y. jos pavyzdinės formos.
Deklaravimas, draudimas ir kiti mokesčiai
Atsižvelgiant į tai, ar pajamos gaunamos iš individualios sporto veiklos, ar šios pajamos susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, yra skirtingas sportininkui išmokas išmokėjusio asmens šių išmokų deklaravimo, taip pat paties sportininko pajamų mokesčio deklaravimo būdas, privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų sumokėjimo būdas, registravimasis PVM mokėtoju bei kitų mokesčių mokėjimas.
Taip pat skaitykite: Kiek NBA žaidėjai uždirba realiai?
Taip pat skaitykite: Sporto klubų kainos Lietuvoje