Įvadas
Lietuvos mokyklų žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir svarbi ugdymo dalis, skatinanti mokinių fizinį aktyvumą, sporto populiarinimą ir sveikos gyvensenos formavimąsi. Šis straipsnis apžvelgia Lietuvos mokyklų žaidynių tikslus, uždavinius, etapus ir tvarkaraštį, atskleidžiant jų svarbą ugdant sąmoningą ir aktyvų jauną žmogų.
Žaidynių tikslai ir uždaviniai
Pagrindinis žaidynių tikslas - per sportą ugdyti sąmoningą ir aktyvų žmogų, suprantantį fizinio aktyvumo ir sporto svarbą. Siekiant šio tikslo, keliami šie uždaviniai:
- Didinti fiziškai aktyvių mokinių skaičių Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose.
- Skatinti įvairių sporto šakų propagavimą ir praktikavimą mokyklose.
- Formuoti mokinių įgūdį sportuoti visą gyvenimą.
- Skatinti mokyklas skirti daugiau dėmesio fiziniam aktyvumui ir sportui.
Žaidynių organizavimas ir etapai
Organizatoriai ir vykdytojai
Žaidynių organizatoriai yra Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
Žaidynių struktūra
Žaidynes sudaro dvi pagrindinės dalys: sporto šakų varžybos ir sporto šventė. Sporto šakų varžybos vykdomos penkiais etapais:
- Mokyklų atskirų sporto šakų varžybos.
- Savivaldybių sporto šakų varžybos.
- Zoninės varžybos.
- Tarpzoninės varžybos.
- Finalinės varžybos.
Trečias, ketvirtas ir penktas sporto šakų varžybų etapai vykdomi pagal žaidynių kalendorinį planą.
Taip pat skaitykite: Moksleivių olimpinis festivalis
Dalyviai
Žaidynėse gali dalyvauti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų 1-12 klasių mokiniai. Savivaldybei konkrečios sporto šakos varžybose gali atstovauti vienos mokyklos komanda, bet ne kelių mokyklų rinktinė. Žaidynėse dalyvaujančios savivaldybės skirstomos į tris grupes pagal mokinių skaičių.
Laimėtojų nustatymas ir apdovanojimas
Sporto šakų finalinių varžybų laimėtojai nustatomi tarp I, II, III grupių komandų kompleksinėje įskaitoje. Visų grupių savivaldybių komandos rungtyniauja tarp savęs. Į savivaldybių kompleksinę įskaitą skaičiuojami visų pasirodžiusių komandų iškovoti taškai. Papildomi 20 taškų skiriami savivaldybėms, kurios vykdo pirmo etapo (zonines, tarpzonines) varžybas.
Bendrojo ugdymo mokyklos skirstomos į gimnazijų ir vidurinių mokyklų grupę bei progimnazijų ir pagrindinių mokyklų grupę. Į bendrojo ugdymo mokyklų kompleksinę įskaitą skaičiuojami visi taškai, kuriuos mokykla iškovojo dalyvaudama varžybose.
Pradinės klasės skirstomos į mokyklų-darželių ir pradinių mokyklų grupę bei gimnazijų, vidurinių, progimnazijų ir pagrindinių bendrojo ugdymo mokyklų grupę. Jų iškovoti taškai sumuojami į savivaldybių kompleksinę įskaitą bei pradinių klasių įskaitą. Kaimo vietovių savivaldybių kompleksinę įskaitą skaičiuojami visų pasirodžiusių komandų iškovoti taškai. Kaimo vietovių bendrojo ugdymo mokyklos skirstomos į gimnazijų ir vidurinių mokyklų grupę bei progimnazijų ir pagrindinių mokyklų grupę. Į kompleksinę įskaitą skaičiuojami visi taškai, kuriuos mokykla iškovojo dalyvaudama varžybose. Kaimo vietovių mokyklų varžybose negali dalyvauti miestų ir miestelių mokyklų komandos. Jos gali dalyvauti tik už miestą ir rajoną.
Vietos nustatomos susumavus visus sporto šakų varžybose laimėtus taškus pagal žaidynių varžybų taškų skaičiavimo lentelę. Pridedama po 0,5 taško už komandų skaičių sporto šakoje. Komandoms skiriami tik jų paskutiniame etape iškovoti taškai. Taškai skiriami ne už sporto šakos, bet už komandos (mergaičių, berniukų, mišrios) iškovotą vietą.
Taip pat skaitykite: Moksleivių krepšinio lygos nuostatai
Jeigu kelios savivaldybės surenka vienodą taškų sumą, pirmenybė teikiama toms, kurios finalinėse varžybose užėmė daugiau komandinių pirmųjų vietų, esant lygiosioms - antrųjų ir t. t. Jeigu vienodą taškų sumą surenka savivaldybės, nedalyvavusios finalinėse varžybose, pirmenybė teikiama toms, kurios daugiau laimėjo aukštesnių vietų tarpzoninėse ir zoninėse varžybose. Ši taisyklė taikoma ir kaimo vietovių mokyklų varžybose. Tarpzoninėse ir finalinėse varžybose vienos mokyklos komandos negali keisti kitos mokyklos komanda.
Kiekvienos grupės laimėtojai ir prizininkai tarp bendrojo ugdymo mokyklų ir savivaldybių kompleksinėje įskaitoje apdovanojami taurėmis. Komandos, atskirų sporto šakų finalinių varžybų laimėtojos ir prizininkės, apdovanojamos taurėmis. Finalinėse varžybose komandų laimėtojų ir prizininkių dalyviai, jų mokytojai apdovanojami asmeniniais prizais ir medaliais. Taurės sporto šakų varžybų laimėtojams ir prizininkams įteikiamos per finalines varžybas.
Varžybų tvarkaraštis ir pavyzdžiai
Žaidynių kalendorinis planas apima įvairias sporto šakas ir amžiaus grupes. Pateikiami pavyzdžiai iš Vilniaus miesto mokyklų žaidynių ir Lietuvos mokyklų žaidynių:
Vilniaus miesto mokyklų žaidynės
- Kovo 1 d.: Šachmatų (2013 m. g.) varžybos.
- Kovo 4 d.: Lengvosios atletikos keturkovės varžybos. Dalyvavo 16 mergaičių ir 11 berniukų komandų.
- Kovo 6 d.: Badmintono merginų ir vaikinų komandų varžybos.
- Kovo 7-8 d.: Merginų ir vaikinų tinklinio finalinės varžybos.
- Kovo 7 d.: Smiginio varžybos.
- Kovo 10 d.: Krepšinio 3x3 finalinės varžybos.
- Kovo 19 d.: Lengvosios atletikos trikovės (2014 m. g.) varžybos.
- Kovo 20 d.: Plaukimo (2014 m. g.) varžybos.
- Kovo 21 d.: Tinklinio 4 merginų ir 4 vaikinų komandų varžybos.
- Kovo 26 d.: Lengvosios atletikos trikovės (2013 m. g.) varžybos.
- Balandžio 8 d.: Kroso estafečių varžybos. Dalyvavo 11 komandų 2006-2009 m. g. ir 13 komandų 2010 m. g. bėgikų.
- Balandžio 13 d.: Turizmo varžybos.
- Balandžio 16 d.: Virvės traukimo varžybos.
- Gegužės 6 d.: Lengvosios atletikos atskirų rungčių varžybos. Varžėsi 2006-2009 metų gimimo 10 merginų ir 14 vaikinų komandų.
- Gegužės 13 d.: Orientavimosi sporto varžybos.
Lietuvos mokyklų žaidynės
- Kovo 14 d.: Smiginio finalinės varžybos.
- Kovo 18 d.: Šaudymo finalinės varžybos Alytuje.
- Kovo 20 d.: Šachmatų (2014 m. g.) finalinės varžybos Panevėžyje.
- Kovo 22 d.: Badmintono finalinės varžybos Tauragėje.
- Kovo 28 d.: Tinklinio zoninės varžybos Vilniuje.
- Balandžio 4 d.: Plaukimo (2014 m. g. ir jaun.) finalinės varžybos Širvintose.
- Balandžio 11 d.: Šaškių (2014 m. g.) finalinės varžybos Mažeikiuose.
- Balandžio 11 d.: Tinklinio tarpzoninės varžybos Alytuje.
- Balandžio 30 d.: Kroso finalinės varžybos Jurbarke.
- Gegužės 2 d.: Krepšinio 3x3 finalinės varžybos Kauno raj.
- Gegužės 6 d.: Lengvosios atletikos trikovės (2014 m. g.) varžybos Utenoje.
- Gegužės 7 d.: Lengvosios atletikos keturkovės tarpzoninės varžybos Alytuje.
- Gegužės 9 d.: Tinklinio finalinės varžybos Rietave.
- Gegužės 9 d.: Turizmo finalinės varžybos Klaipėdos r.
- Gegužės 15 d.: Lengvosios atletikos keturkovės finalinės varžybos Alytuje.
- Gegužės 21 d.: Lengvosios atletikos atskirų rungčių varžybos Šiauliuose.
- Gegužės 22 d.: Orientavimosi sporto varžybos Prienuose.
Kėdainių sporto renginiai
Kėdainių mieste taip pat vyksta įvairūs sporto renginiai, skirti moksleiviams:
- Moksleivių krepšinio lygos (MKL) rungtynės (U13, U14, U15, U16, U17, U18 amžiaus grupės).
- Lietuvos jaunimo salės tinklinio čempionato varžybos.
- Moterų krepšinio lygos rungtynės.
- Regionų krepšinio lygos rungtynės.
- Sauliaus Gaurilčiko krepšinio turnyras (berniukų).
- Kastyčio Kundroto krepšinio turnyras (berniukų).
- Įvairūs turnyrai pagal gimimo metus (2007 m. g., 2008 m. g., 2009 m. g., 2010 m. g., 2011 m. g., 2012 m. g., 2013 m. g., 2014 m. g.).
Šie renginiai vyksta įvairiose Kėdainių vietose: Kėdainių arenoje, Kėdainių sporto centre, Vilainių sporto centre ir kitur.
Taip pat skaitykite: Jaunųjų talentų kovos LMKL
Finansavimas ir organizaciniai klausimai
Žaidynes finansuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, savivaldybės ir bendrojo ugdymo mokyklos. Zoninių ir tarpzoninių varžybų teisėjavimo išlaidas (pagal galimybę) apmoka varžybas vykdanti organizacija, o komandiruotės išlaidas - komandiruojanti organizacija.
Komandų vadovai zoninių, tarpzoninių, finalinių varžybų organizavimo klausimais kreipiasi į Agentūros renginių organizatorių, kuruojantį konkrečią sporto šaką. Protesto tekstą komanda gali pateikti per 30 minučių nuo rungtynių pabaigos, sporto šakos teisėjų kolegijai.
Organizatoriai pasilieka teisę nevykdyti zoninių, tarpzoninių, finalinių sporto šakų varžybų, jei savivaldybės nesutinka jų vykdyti. Taip pat organizatoriai pasilieka galimybę keisti varžybų datas, vietą ir laiką.
Dalyvavimo sąlygos
Savivaldybės ar jų įgalioti asmenys, kurių sporto bazėse rengiamos sporto šakų varžybos, parengia varžyboms sporto bazę ir inventorių, atsako už teisėjų kolegijų sudėtį, pasirūpina medicinos pagalbos vaistinėle, pirmos pagalbos rinkiniais, reikalui esant iškviečia greitąją medicininę pagalbą. Komandų vadovai atsako už dalyvių sveikatą, saugumą kelionės ir varžybų metu, dokumentų pateikimą, tinkamą mokinių elgesį per varžybas ir laisvalaikio metu.
Komandos vadovai, atvykę į sporto šakų zonines, tarpzonines ir finalines varžybas, teisėjų kolegijai pateikia:
- Mokyklos vadovo patvirtintą paraišką, kurioje nurodoma:
- Mokyklos pavadinimas.
- Dalyvio vardas, pavardė.
- Dalyvio gimimo metai.
- Ar dalyvis turi patvirtiną galiojančią sveikatos pažymą ir neturi jokių fizinio krūvio apribojimų.
- Komandos vadovo vardas, pavardė.
- Mokinių pažymėjimus su nuotraukomis (pasikeitus mokyklos statusui mokiniai gali naudotis seno pavyzdžio mokinio pažymėjimais).
- Sutikimus, kad visi komandos nariai (vaikai) turi tėvų leidimus, varžybų metu būti filmuojami, fotografuojami ir neprieštarauja, jog varžybų organizatoriai nuotraukas ar veido medžiagą naudotų LMŽ populiarinimo tikslais. Neturinčius leidimo pažymėti paraiškoje.
Vilniaus miesto mokyklų žaidynių pasiekimai
Vilniaus miesto mokyklos aktyviai dalyvauja žaidynėse ir pasiekia puikių rezultatų. Vilniaus moksleiviai dalyvauja atskirų sporto šakų čempionatuose, varžosi zoninėse ir tarpzoninėse varžybose, kad patektų į Lietuvos mokyklų žaidynių finalines varžybas.
tags: #moksleiviu #sporto #zaidyniu #tvarkarastis