Šiame straipsnyje aptariami mokyklų sporto salių įrengimo reikalavimai Lietuvoje, atsižvelgiant į naujausias tendencijas ir teisės aktų pakeitimus. Straipsnyje nagrinėjami esami normatyvai, planuojami pakeitimai ir praktiniai aspektai, susiję su sporto salių įrengimu ir pritaikymu skirtingų amžiaus grupių mokinių poreikiams.
Esami reikalavimai ir planuojamos reformos
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo keisti higienos normą, numatančią reikalavimus tiek naujai steigiamų, tiek jau veikiančių ugdymo įstaigų sporto salėms. Dabartinė higienos norma skelbia, kad mokyklos, planuojamos daugiau kaip 1 tūkst. mokinių, sklype turi būti įrengta ne mažesnė kaip 3 tūkst. kv. m universali aikštelė lengvosios atletikos rungtims bei komandinėms sporto šakoms, bėgimo takas, o mokyklos, planuojamos iki 1 tūkst. mokinių, sklype - ne mažesnė kaip 2 tūkst. kv. m universali aikštelė.
SAM siūlo diferencijuoti sporto salių ir aikštelių įrengimo normatyvus, kad tokie patys reikalavimai nebūtų taikomi ir pradinėms mokykloms, ir gimnazijoms. Be to, siekiama nustatyti minimalų bendrą naujai įrengiamos sporto salės plotą. Jei mokykla pradėtų vykdyti veiklą ne mokslo paskirties pastatuose ar patalpose, ji galėtų neįsirengti savos sporto aikštelės ir salės. Taip pat siūloma nustatyti atskirus persirengimo organizavimo reikalavimus, susijusius su pradinių klasių mokiniais ir moksleiviais, ugdomais pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Numatoma, kad specializuotus persirengimo kambarius, dušus ir tualetus būtų privalu įrengti mokyklose, vykdančiose pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Siūloma atsisakyti nuostatos, kad mokyklose, vykdančiose pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, persirengimo kambariai, dušai, tualetai privalo būti įrengiami prie pat sporto salių. Be to, norima nustatyti minimalų vienam mokiniui persirengimo kambaryje privalomą užtikrinti plotą - ne mažiau kaip 1,3 kv. m.
Gaisrinės saugos reikalavimai visuomeniniuose statiniuose
Taisyklėse nustatyti visuomeninės paskirties pastatų ir visuomeninės paskirties inžinerinių statinių (toliau - visuomeniniai statiniai), visuomeninės paskirties patalpų [10.4, 10.11, 10.7] (toliau - visuomeninės patalpos) bei sklypo planavimo gaisrinės saugos reikalavimai.
Visuomeniniuose statiniuose aukščiausio aukšto (įskaitant mansardinį) grindų altitudė (toliau - aukščiausio aukšto grindų altitudė) skaičiuojama nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo prie pastato paviršiaus žemiausios altitudės, o kai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilių privažiavimo įrengti nebūtina, - nuo nešiojamųjų gaisrinių kopėčių pastatymo žemiausios paviršiaus altitudės (toliau - žemės paviršiaus altitudė) [10.16].
Taip pat skaitykite: Organizuojant sporto renginius mokykloje
III atsparumo ugniai laipsnio statiniuose - 600 žmonių.
Visuomeniniuose statiniuose šalia, po ir ant patalpų, kuriose vienu metu būna 50 ir daugiau žmonių, draudžiama įrengti gamybos, pramonės, sandėliavimo, laboratorijų ir automobilių servisų patalpas bei kitas patalpas, nepriskirtinas visuomeninėms patalpoms (pvz., pagalbines, technines ir kt. patalpas), kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m.
Visuomenines patalpas, kuriose ypač degių dujų, degių, labai degių, ypač degių skysčių, degių dulkių arba pluošto yra tiek, kad užsidegus sprogiam garų ar dujų, ar dulkių ir oro mišiniui patalpoje susidaro didesnis kaip 5 kPa sprogimo momentinis viršslėgis [10.16], draudžiama įrengti šalia, po ir ant patalpų, kuriose vienu metu būna 50 ir daugiau žmonių.
Draudžiama pagal sprogimo ir gaisro pavojų Asg, Bsg kategorijoms [10.16] priskiriamas patalpas įrengti žemesnio kaip I atsparumo ugniai laipsnio visuomeniniuose statiniuose.
Visuomeniniuose statiniuose įrengtos gyvenamosios patalpos turi būti atskirtos nuo kitų patalpų ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis [10.16] bei turėti atskirą evakavimo(si) kelią į lauką. Leidžiama laiptinių vidinėse sienose, 2 ir 3 tipo laiptų sienose įrengti dūmų plitimą ribojančias S200 klasės duris, kurių savaiminio užsidarymo klasė (C0-C5) parenkama pagal taisykles „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ [10.16]. Reikalavimai stumdomosioms (transformuojamoms) pertvaroms nustatomi kaip nelaikančioms vidinėms sienoms [10.16].
Taip pat skaitykite: Trenerių indėlis
pagal gaisro pavojų Cg kategorijai priskiriamas [10.16] didesnes kaip 400 kv. m patalpas, kuriose gaisro apkrova [10.16] viršija 1200 MJ/kv. m.
Kiekviena ne didesnė kaip 700 kv. m visuomeninių statinių rūsio ar daugiau nei 0,5 m įgilinta cokolinio aukšto ploto dalis (išskyrus slėptuves) privalo turėti ne mažiau kaip dvi angas arba atidaromus langus lauko sienose dūmams išleisti. Kiekvienos angos arba lango plotis turi būti ne mažesnis kaip 0,9 m, aukštis - ne mažesnis kaip 1,2 m. Šio punkto nuostatos netaikomos, kai aukšte įrengiama mechaninė priešdūminio vėdinimo sistema arba esančių patalpų gaisro apkrova neviršija 42 MJ/kv. m.
Visuomeniniuose statiniuose liftų valdymas, kilus gaisrui, turi būti įrengiamas vadovaujantis LST EN 81-73 serijos standartų reikalavimais. Viena lifto skirtoji aikštelė projektuojama pirmame aukšte tik tuo atveju, kai išėjimas iš lifto pirmame aukšte veda į EI 45 priešgaisrinį šliuzą [10.16], iš kurio įrengtas išėjimas tiesiai į lauką. Kai minėtas priešgaisrinis šliuzas nenumatomas ir (ar) iš jo nėra išėjimo tiesiai į lauką, vadovaujantis LST EN 81-73 serijos standartų reikalavimais, turi būti įrengiamos pagrindinė ir atsarginė skirtosios aikštelės. Šio punkto nuostatos netaikomos ugniagesių liftams [10.16].
Atliekų surinkimo patalpa [10.16] turi būti įrengiama po atliekų šalinimo vamzdžiu ir atskiriama nuo kitų patalpų ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis.
Visuomeniniuose statiniuose su neuždūmijamomis laiptinėmis visuose evakavimo(si) keliuose (koridoriuose, vestibiuliuose, fojė, holuose ir pan.) turi būti įrengtos mechaninės priešdūminės vėdinimo sistemos [10.15].
Taip pat skaitykite: Baseino darbo laikas Pasvalyje
Pirtis (saunas) draudžiama įrengti ligoninėse, klinikose, poliklinikose, mokslo paskirties pastatuose, taip pat šalia, po ir ant žiūrovų tribūnų. pirties (saunos) patalpos (persirengimo patalpa, kaitinimosi patalpa, baseinas, dušinė ir prausykla) turi būti atskirtos nuo kitų patalpų ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis [10.16]. kaitinimosi patalpos tūris turi būti ne mažesnis kaip 8 kub. m ir ne didesnis kaip 100 kub. m. kaitinimosi patalpoje įrengiami sprinkleriai [10.6] turi būti prijungti prie bendro naudojimo vandentiekio ir tokiu būdu užtikrintas 0,12 l / s kv. m vandens srautas. elektros kaitinimo krosnis turi turėti automatinę įrangą, išjungiančią krosnį iš elektros tinklo po 8 val. nenutrūkstamo krosnies veikimo.
Priešgaisrinė užsklanda (uždanga), veikiama savo svorio, turi nusileisti ne mažesniu kaip 0,2 m/s greičiu, lydima garso ir šviesos signalizacijos scenos grindyse ir gaisrinio posto patalpoje.
Gamybos, pramonės, sandėliavimo bei kitas patalpas, nepriskirtinas visuomeninėms patalpoms (pvz., pagalbinės, techninės ir kt. patalpos), kuriose gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m, patalpos su žiūrovų vietomis parterio, amfiteatro ir balkonų pakylų (grindų nuolydžio arba pakopų) karkasas turi būti iš ne žemesnės kaip A2-s2, d0 degumo klasės statybos produktų. Erdvę po pakylomis reikia suskirstyti ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis į plotus, ne didesnius kaip 100 kv. m. Kai pakylos aukštis didesnis kaip 1,2 m, būtina numatyti įėjimus erdvei po pakyla apžiūrėti. Scenos grindų laikančios konstrukcijos turi būti iš ne žemesnės kaip A2-s2, d0 degumo klasės statybos produktų.
Kino projekcinės patalpos nuo patalpos su žiūrovų vietomis ir kitų patalpų turi būti atskirtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis [10.16]. Krėslai, kėdės ir suolai patalpose su žiūrovų vietomis (išskyrus 12 ir mažiau vietų balkonus ir lodžijas) turi būti pritvirtinti prie grindų. Kai patalpos su žiūrovų vietomis projektuojamos su transformuojamomis vietomis, krėslų, kėdžių ir suolų leidžiama netvirtinti prie grindų, įrengti juos taip, kad nevirstų ir nesusistumtų.
Archyvų ir knygų saugyklos nuo kitos paskirties patalpų turi būti atskirtos ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis [10.16]. 700 kv. m ir didesnio ploto archyvų ir knygų saugyklos turi būti suskirstytos EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir REI 45 perdangomis [10.16] į skyrius, kurių plotas neturi viršyti 600 kv. m.
Draudžiama ikimokyklinio ugdymo įstaigų patalpas (darželius, lopšelius) įrengti kitos paskirties pastatuose, išskyrus visuomeninius statinius ir gyvenamosios paskirties pastatus.
Mokyklų aukštuose, kurių grindų altitudė, matuojama nuo žemės paviršiaus altitudės, viršija 9 m, draudžiama įrengti patalpas pradinių klasių moksleiviams ir daugiau kaip 25 proc.
Specializuotos mokyklos (fiziškai ir psichiškai neįgaliems vaikams) turi būti įrengiamos I atsparumo ugniai laipsnio [10.16] visuomeniniuose statiniuose, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 9 m.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų gydymo ir psichiatrijos skyrių patalpos turi būti įrengiamos I atsparumo ugniai laipsnio [10.16] visuomeninių statinių aukštuose, kurių grindų altitudė neviršija 6 m. Šio punkto nuostatos dėl aukšto grindų altitudės netaikomos, kai visose patalpose yra projektuojamos stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos, o evakavimo(si) keliuose projektuojamos mechaninės dūmų ir šilumos valdymo sistemos. Vaikų sanatorijų II atsparumo ugniai laipsnio [10.16] pastatų aukščiausio aukšto grindų altitudė neturi viršyti 6 m.
Gydymo paskirties pastatuose koridoriai ne rečiau kaip kas 42 m turi būti suskirstyti ne mažesnio kaip EI 15 atsparumo ugniai pertvaromis [10.16]. Nurodytose EI 15 atsparumo ugniai pertvarose turi būti įrengiamos ne žemesnės kaip C3S200 klasės dūmų plitimą ribojančios durys.
Vaikų poilsio stovyklų pastatų miegamuosiuose turi būti ne daugiau kaip 40 vietų. Vaikų poilsio stovyklų pastatų miegamieji turėti atskirus evakavimo(si) kelius, iš kurių vienas gali eiti per bendrą laiptinę.
Rengiant tirus, draudžiama šaudmenų sandėlius įrengti po žiūrovų tribūnomis.
Visuomeniniuose statiniuose įrengiami evakavimo(si) keliai turi būti ne siauresni kaip evakuaciniai išėjimai, ne mažesnio kaip 2 m aukščio, 1 m pločio. 1,2 m - 51 ir daugiau žmonių.
I ir II atsparumo ugniai laipsnio visuomeniniuose statiniuose vieną evakavimo(si) kelią iš aukšto leidžiama įrengti 2 tipo laiptais. 2 tipo laiptų ar nuožulnos ilgį reikia įtraukti į evakavimo(si) kelią, skaičiuojamą nuo tolimiausios žmonių buvimo vietos patalpoje iki evakuacinio išėjimo iš patalpos. Evakavimo(si) 2 tipo laiptais kelio ilgis nustatomas dauginant laiptų aukštį iš trijų. Evakavimo(si) kelių laiptinėmis plotis nustatomas pagal visų aukštų, sujungiamų atrijais, angomis ar 2 tipo laiptais, žmonių skaičių, įvertinant, kad žmonės evakuojasi minėtuose aukštuose vienu metu, išskyrus kai atrijai, angos ar 2 tipo laiptai atskirti ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis [10.16]. Leidžiama vieną iš evakavimo(si) kelių įrengti 2 tipo laiptais iš rūsio ar cokolinio aukšto, kai jame įrengiamos tik fojė, drabužinės, rūkomieji ir tualetai.
vestibiulio gaisro apkrova neturi viršyti 250 MJ/kv. m.
Visuomeniniuose statiniuose, kurių aukščiausio aukšto grindų altitudė neviršija 6 m, vieną evakavimo(si) kelią iš aukšto leidžiama įrengti 3 tipo laiptais, išskyrus specializuotus (fiziškai ir psichiškai neįgaliems vaikams) ikimokyklinio ugdymo įstaigos pastatus (darželius, lopšelius ir pan.), gydymo paskirties pastatus. 3 tipo laiptų nuolydis neturi viršyti 450 ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatuose (darželiuose, lopšeliuose ir pan.) ir 600 kituose visuomeniniuose pastatuose.
L1 tipo laiptinių langai dūmams ir šilumai išleisti [10.16] privalo turėti automatinį (bet kokio tipo paleidiklio veikimas nuo gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ir (arba) stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos, išskyrus stacionariąsias gaisrų gesinimo dujomis sistemas) ir (arba) rankinį (paspaudžiant mygtuką arba patraukiant rankeną) paleidimą [10.15]. Pastatuose, kurių žemiausio aukšto grindų altitudė, matuojama nuo žemės paviršiaus altitudės, neviršija minus 3 m, L1 tipo laiptinių rūsyje leidžiama neįrengti natūralaus apšvietimo pro angas išorinėse sienose ar denginyje [10.16].
Visuomeniniuose statiniuose, kurių aukščiausio aukšto altitudė viršija 15 m, draudžiama įrengti L2 tipo laiptines. natūralų apšvietimą per ne mažesnę kaip 4 kv. m ploto angą išorinėje sienoje arba denginyje. ne mažesnį kaip 2 kv. m ploto langą išorinėje sienoje. L2 tipo laiptinės langai denginyje, kurie skirti dūmams ir šilumai išleisti [10.16], privalo turėti automatinį (bet kokio tipo paleidiklio veikimas nuo gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos ir (arba) stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos, išskyrus stacionariąsias gaisrų gesinimo dujomis sistemas) ir (arba) rankinį (paspaudžiant mygtuką arba patraukiant rankeną) paleidimą [10.15].
Aukštuose ir labai aukštuose [10.16] visuomeniniuose statiniuose reikia įrengti N tipo neuždūmijamas laiptines. Viena iš dviejų neuždūmijamų laiptinių (arba ne mažiau kaip pusė laiptinių, kai jų yra daugiau kaip dvi) turi būti N1 tipo.
Visuomeniniuose statiniuose evakavimo(si) kelio ilgis nuo tolimiausios žmonių buvimo vietos patalpose, išskyrus patalpas su žiūrovų vietomis, iki evakuacinio išėjimo turi būti ne ilgesnis, kaip nurodyta 4 lentelėje. Visuomeniniuose statiniuose evakavimo(si) kelias nuo labi…
Sporto salės įrengimas ir jo svarba
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl mokykloje įrengiama sporto salė, yra siekis pagerinti mokinių fizinį pasirengimą. Reguliari mankšta sporto salėje padeda stiprinti raumenis, gerinti fizinį pasirengimą ir bendrą fizinę būklę. Dėl to mokiniai mažiau linkę susižeisti sportuodami ar užsiimdami kasdiene veikla. Sporto salės įrengimas mokykloje gali padėti sumažinti vaikų ir jaunimo nutukimo problemą. Tyrimų duomenimis, vis daugiau jaunų žmonių kovoja su antsvoriu, kuris lemia daugelio gyvenimo būdo ligų, tokių kaip diabetas, širdies ligos ir skeleto problemos, išsivystymą. Reguliarūs fiziniai pratimai, pavyzdžiui, atliekami sporto salėje, teigiamai veikia studentų psichinę sveikatą. Mankštinantis išsiskiria endorfinai, vadinamieji laimės hormonai, kurie padeda pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą. Vienas iš būtiniausių mokyklos sporto salės reikmenų yra įvairių dydžių hanteliai. Mankšta su šiais reikmenimis padeda stiprinti raumenis ir gerinti fizinę būklę. Taip pat pravartu mokyklos sporto salėje įrengti daugiafunkcinę įrangą, pavyzdžiui, atlasus. Jais galima treniruoti skirtingas raumenų grupes, jais vienu metu gali naudotis keli mokiniai.
Praktiniai iššūkiai ir sprendimai
SAM Sveikatos saugos skyriaus vyriausiosios specialistės Giedrės Namajūnaitės teigimu, sporto salių, sporto aikštynų, sklypo dalies, skirtos mokinių poilsiui, ploto normatyvai, tualetų, dušų įrengimo prie sporto salės reikalavimai taikomi tik naujai steigiamoms mokykloms. Minimalaus vienam mokiniui persirengimo kambaryje privalomo užtikrinti ploto reikalavimas būtų taikomas ir naujoms, ir jau veikiančioms mokykloms. Iš daugiau nei 1 tūkst. Lietuvos ugdymo įstaigų sporto salių neturi beveik 200 mokyklų.
Ne tik kaimų mokyklos neturi sporto salių. Jos, pavyzdžiui, neturi nuo 1992 metų Kauno Šilainių mikrorajone veikianti P. Mašioto pradinė mokykla. „Ten, kur sporto salė yra, paprastai nesirūpinama vaikų sauga - neapsaugoti radiatoriai, nėra saugos priemonių ant langų, šviestuvų. Tačiau didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad mokyklose daugėjant mokinių atsirado nauja problema - sporto salės tapo per mažos, vienam vaikui sportuoti tenka per mažai ploto“, - pasakojo ji. Pasak I. Skridaitienės, todėl nenuostabu, kad kai kurios ugdymo įstaigos ieško kitų salių, kuriose vaikai galėtų sportuoti. Taip daro ir mokyklos, visai neturinčios sporto salių. „Mokykla, turinti sporto salę ir leidžianti ja naudotis kitai mokyklai, privalėtų turėti du higienos pasus - ir leidžiantį joje sportuoti saviems mokiniams, ir leidžiantį tai daryti atvykusiesiems iš kitos mokyklos.
Alternatyvūs sprendimai
„Mūsų mokyklos kūno kultūros mokytojai turi visas galimybes parodyti savo išmonę. Yra didelis, erdvus ir uždaras mokyklos kiemas, jame - daug įvairių įrenginių. Kai orai geresni, vaikai sportuoja ten. Anot jo, kai orų sąlygos neleidžia sportuoti lauke, kūno kultūros pamokos vyksta erdviuose ugdymo įstaigos koridoriuose. Tik pradinukams kai kurie užsiėmimai rengiami aktų salėje - iš jos išnešamos kėdes. „Mūsų mokykloje nėra patalpų, tinkamų sporto salei įrengti. Be to, prasmės tai daryti nėra - mokyklos laukia reorganizacija“, - dėstė G.