Įvadas
Motociklų sportas yra techninė sporto šaka, apimanti daugybę motosporto rūšių. Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš populiariausių ir sudėtingiausių motociklų sporto šakų - enduro, jo istoriją, taisykles, varžybas ir ypatumus Lietuvoje. Taip pat paliesime kitas motociklų sporto disciplinas, tokias kaip motokrosas, supermoto ir plento žiedinės lenktynės, bei jų raidą Lietuvoje.
Motociklų Sporto Istorija
Pasaulinė raida
Motosporto judėjimas Europoje prasidėjo XIX a. pabaigoje. Tuo metu pradėjo kurtis motociklininkų klubai, nacionalinės federacijos. 1904 m. rugsėjo 25 d. įvyko pirmosios tarptautinės motociklų varžybos Paryžiaus pietvakariuose. Dalyvavo Prancūzijos, Austrijos, Danijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos komandos. Nugalėjo Prancūzijos rinktinė. Po šių varžybų penkių dalyvavusių šalių atstovai nusprendė, kad reikia vienytis ir susiburti į vieną tarptautinę organizaciją.1904 m. gruodžio 21 d. Paryžiuje Ledoyen restorane įsteigta Tarptautinė motociklų sporto federacija (FIM - Fédération Internationale de Motocyclisme). Tačiau federacijos nariai nesutarė, ji tapo neveiksni ir tik 1912-ųjų lapkričio 28 d federacija buvo atkurta, siekiant kontroliuoti bei vystyti motociklizmo sportą, turizmą ir padėti motociklininkams. Jau sekančiais metais vyko pirmasis FIM organizuojamas renginys - Tarptautinės šešių dienų ištvermės varžybos (The International Six Days Reliability Trial).1912 m. Varžybos buvo rengtos pagal FIM ir atviras ACU taisykles, kuriose randame ir motociklo, kaip transporto priemonės apibrėžimą:” Motociklu vadinama transporto priemonė susidedanti iš rėmo, dviejų ratų ir atitinkamo variklio. Motorinės transporto priemonės, turinčios daugiau nei du ratus, kurių svoris be tepalo, degalų ir vandens neviršija 300 kg. taip pat gali būti vadinami motociklais”. Iki Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse FIM narių skaičius nuo 10 išaugo 30 valstybių, tačiau ketverius metus trukęs karas beveik visiškai sunaikino organizaciją.1920 m. likę FIM nariai entuziazmo ir aplinkybių dėka įgijo progą kurti savo pačių istoriją, ugdyti sportininkus, propaguoti motociklizmo idėjas ir mototurizmą, kuris populiarėjo tobulėjant technikai, gerėjant kelių infrastruktūrai ir kylant gyvenimo lygiui. Šiandien FIM vienija 107 Nacionalines Motociklų Federacijas šešiuose kontinentinėse sąjungose - Europos, Šiaurės Amerikos, Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos.
Raida Lietuvoje
Motociklizmas Lietuvoje pradėjo vystytis XX a. pradžioje. Pirmosios žinios apie Lietuvoje vykusias lenktynes yra 1925 m. rugsėjo 27 d. Lenktynės vyko Klaipėdos krašte. Didžiojoje Lietuvoje pirmosios atskiro starto motociklininkų lenktynės - 1 km distancija įvyko 1927.10.16 Kaune. Atskirose klasėse nugalėjo A. Renčinauskas, P.Kazėnas, K. Jurevičius ir B. Malkevičius. 1928 m. laikinojoje sostinėje Kaune susikūrė Lietuvos motociklininkų klubas (LMK), o 1934 m. jis buvo priimtas į Tarptautinę motociklininkų klubų asociaciją (FICM), vėliau tapusia Tarptautine motociklų sporto federacija (FIM). Įkūrus LMK pradėjo kurtis motociklininkų klubai Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje. Dėl įvairių priežasčių krašto čempionatai keletą metų nevyko. 1931 m., 1932 m., 1937 m. ir 1938 m. surengtos daugiadienės lenktynės „Aplink Lietuvą”. Tuo laikotarpiu Lietuvos motociklininkai dalyvavo neaukšto rango tarptautinėse varžybose.
Sovietams okupavus Lietuvą, visos tarpukariu veikusios organizacijos buvo uždarytos. LMK taip pat buvo priversta savo veiklą nutraukti. 1945 m. surengtas pirmasis pokario čempionatas, pradėtos vykdyti ne tik lenktynės plentu, bet ir kroso varžybos. 1946 m. Lietuvos motociklininkai pirmą kartą dalyvavo SSRS čempionate ir iškovojo du bronzos medalius. Tais pačiais metais įvyko ir pirmosios Pabaltijo kroso varžybos. 1950 m. po ilgos pertraukos surengtos lenktynės „Aplink Lietuvą”. 1957 m. Lietuvos motociklininkai po ilgesnės pertraukos vėl iškovojo SSRS čempionato medalius - V.Aksionaitis tapo kroso čempionu, o B.Karalkevičius laimėjo sidabro medalį. 1960 m. Kačerginėje (prie Kauno) įrengta pirmoji žiedinė lenktynių trasa, o 1964 m. šioje trasoje pirmą kartą vyko SSRS motociklų žiedinių plento lenktynių čempionatas.
Žiedinių plento lenktynių meistrai, vadovaujami A. Paurio, V. Pimonovo, R. Petkevičiaus, pasiekė gražių laimėjimų. SSRS čempionais yra tapę R. Paurys, V. Preikšas, K. Savickas - daugkartinis SSRS čempionas ir prizininkas bei pirmasis šios rūšies motociklų sporto SSRS čempionas. Daugiausia Lietuvos motociklų sporto pergalių pasiekė panevėžietis E. Ramonas. Jis pirmasis tarptautinės klasės sporto meistras, devyniskart SSRS daugiadienių motociklų lenktynių čempionas, Motociklų olimpiados aukso medalininkas, SSRS rinktinės narys. Kaunietė A. Račkauskaitė 1965m. pirmoji iš moterų iškovojo daugiadienių motociklų lenktynių SSRS čempionės aukso medalį, po metų - bronzos. 1986 m. Lietuvos trialo atstovai pirmą kartą dalyvavo SSRS čempionatuose ir Pabaltijo Taurės varžybose, 1987 m. vyko pirmosios trialo varžybos Lietuvoje. 1989-ieji - paskutiniai Lietuvos motociklininkų dalyvavimo SSRS čempionatuose metai. Šiuo laikotarpiu labai populiarus Lietuvoje buvo motociklų sportas. Kasmet per Lietuvą nuvilnydavo motokroso turai, vyko Lietuvos motokroso čempionatai, Baltijos šalių motokroso pirmenybės.
Taip pat skaitykite: Motociklo vairavimo gidas
1992 m. Lietuvos motociklų sporto federacija buvo priimta į Tarptautinę motociklų sporto federaciją (FIM). Jai pavyko užmegzti glaudžius sportinius ryšius su Lenkijos moto sąjunga, su Prancūzijos, Italijos, Izraelio motociklų sporto federacijomis. 1993 m. Lietuvos motociklininkų rinktinė debiutavo Pasaulio Tautų komandinėse varžybose ir užėmė 26-ąją vietą. Nuo 1997 m. Lietuvos motociklininkai dalyvavo Pasaulio, Europos čempionatuose. 2003 m. A.Gelažninkas Europos jaunių (125J klasė) motociklų kroso čempionate iškovojo III vietą. Nuo 2003 m. pradėta rengti Lietuvos motorolerių bei motociklų akrobatikos čempionatus. Nuo 2007 m. pradėtos rengti Enduro kroso varžybos, o nuo 2008 m. Enduro, supermoto čempionatai. 2009 m. atnaujintas motorolerių čempionatas. 2011 m. A.Jasikonis Europos jaunių (85 klasė) motociklų kroso čempionate iškovojo III vietą.
Lietuvos motociklų sporto federacijos vadovai
Lietuvos motociklų sporto federacijos prezidentai (vadovai) nuo 1990 m.:
- 1990 m.-1991m. Kostas Savickas
- 1990 m.- 1993 m. Algimantas Žukauskas
- 1993m. -1997 m. Georgijus Zacharovas
- 1997 m.-1998 m. Virginijus Martišauskas
- 1998 m.-2001 m. Rimantas Gogelis
- 2001 m.-2008 m. Romualdas Beresnevičius
- 2009 m. - 2017 m. Virginijus Visockis
- 2017 m. - 2021 m. Robertas Benediktavičius
- 2021 m. iki dabar - Giedrė Leskauskienė
Motociklų Sporto Rūšys
Šiuo metu Lietuvoje populiariausios motosporto rūšys yra motociklų krosas, cross country, enduro, hard enduro, supermoto, plento žiedinės lenktynės, motobolas, motodragas ir kt. Motociklų sportas apima įvairias motosporto rūšis:
- Plento žiedinės lenktynės:
- Grand prix
- Superbike
- Supersport
- Superstock
- Motociklai su priekabomis
- Endurance
- Plento Rally
- Motociklų krosas:
- Motociklų krosas
- Motociklai su priekabomis
- Keturračiai motociklai
- Superkrosas
- Supermoto
- Sniego krosas
- Enduro
- Trialas
- Treko lenktynės:
- Treko lenktynes (Speedway)
- Treko lenktynės ant ledo
- Motociklų su priekaba treko lenktynės
- Treko lenktynės ant žolės
- Cross-Country rally
- Laisvasis stilius (free style)
Motokrosas
Motokrosas - tai motociklų sportas, kuriame dalyviai varžosi bekelės trasose, kurios dažnai apima įvairias kliūtis, tokius kaip šuoliai, posūkiai ir nelygus reljefas. Motokroso varžybos vyksta natūralioje gamtinėje trasoje su tokiais elementais ir kliūtimis (natūraliomis arba padarytomis iš natūralių medžiagų) kaip pakilimai ar nusileidimai, ilgi tramplynai, bangos ir netikėti posūkiai.
Taisyklės ir saugumas
Norint, kad motokroso varžybos būtų saugios ir teisingos visiems dalyviams, taikomos aiškios taisyklės. Kiekvienas dalyvis trasoje privalo dėvėti visą apsauginę ekipuotę: šalmą, specialias apsaugines kelnes ir švarką arba kombinezoną, pirštines, kelio bei alkūnių apsaugas ir tvirtus motokroso batus. Motociklai turi atitikti griežtus techninius standartus. Prieš varžybas tikrinama pakaba, stabdžių sistema, padangų būklė ir bendroji transporto priemonės sauga. Motokroso lenktynės paprastai susideda iš kelių etapų. Sportininkai varžosi uždarose trasose su įvairiomis natūraliomis ir dirbtinėmis kliūtimis - šuoliais, aštriais posūkiais, smėlio ar purvo ruožais. Lenktynės prasideda pagal griežtai nustatytą tvarką. Kiekvienas sportininkas turi užimti savo starto poziciją ir startuoti tik gavus leidimą. Už taisyklių nesilaikymą - nesaugų vairavimą, kliūčių apvažiavimą ar neteisėtą pagalbą trasoje - sportininkams gresia baudos. Motokrosas - tai ne tik kova su trasa, bet ir pagarba kitiems dalyviams. Kiekvienas sportininkas privalo elgtis sąžiningai, neprovokuoti pavojingų situacijų ir gerbti varžovus.
Taip pat skaitykite: Vandens motociklų sporto renesansas
Disciplinos ir klasės
Motokroso sportas apima įvairias disciplinas, kurios skiriasi tiek pagal trasų tipą, tiek pagal reikalavimus sportininkams. Motociklų klasės yra skirstomos pagal variklio galingumą ir sportininko amžių. Lietuvoje dar ir pagal sportininko meistriškumo lygį. Varžomasi solo motociklais, motociklais su priekaba ir keturračiais ATV motociklais.
Motokrosas Lietuvoje
Motokrosas Lietuvoje pradėjo vystytis XX amžiaus viduryje, kai pirmieji entuziastai ėmė organizuoti vietines varžybas. XX a. Motokroso sportas apima įvairius svarbius renginius tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Lietuvoje kasmet vyksta tiek nacionaliniai, tiek regioniniai renginiai, o geriausi sportininkai varžosi prestižiniuose pasaulio ir Europos čempionatuose. Pradedantieji gali prisijungti prie motokroso klubo ar komandos didmiesčiuose ir regionuose. Motokroso treniruotės vyksta grupėse, pritaikytose vaikams ir suaugusiems. Nauji nariai supažindinami su saugumo taisyklėmis, pasirenkama tinkama įranga, o vėliau sudaromas individualus pasiruošimo planas. Lietuvoje yra kelios pagrindinės motokroso mokyklos, tokios kaip Vilniaus motociklų mokykla, Kauno sporto klubas ir Kelmės SM.
Istorija
Motokrosas atsirado XX amžiaus pradžioje Jungtinėje Karalystėje, kai motociklų entuziastai pirmą kartą organizavo bekelės lenktynes per laukus ir natūraliai susidariusias kliūtis. Pirmasis oficialus motokroso turnyras įvyko 1924 m. 1957 m. Lietuvoje motokrosas pradėjo vystytis 6-7-ajame dešimtmetyje, o pirmosios oficialios varžybos įvyko apie 1960-uosius. Pasaulyje motokrosą praktikuoja daugiau nei 30 000 sportininkų, o Lietuvoje šis skaičius per pastarąjį dešimtmetį taip pat išaugo.
Kaip pradėti?
Motokroso sporte svarbu laikytis saugumo taisyklių. Pradedantieji turi užsiregistruoti į klubą, atlikti medicininę patikrą ir pasirūpinti sertifikuota apsaugine įranga. Be to, būtina išmokti motokroso taisykles ir elgesio normas trasoje.
Supermoto
Motociklų kroso ir plento žiedinių lenktynių „mišinys” yra Supermoto, kuris atsirado 1970-aisiais metais JAV. Supermoto trasą sudaro 70% asfalto ir 30% natūralios ar dirbtinos žemės atkarpos, kartu tramplynais ir kitais nesudėtingais motokroso trasos elementais. Lenktyniaujama su specialiais supermoto lenktynėms skirtais motociklais.
Taip pat skaitykite: Motociklo vairavimas žiemą: saugumo vadovas
Enduro
Enduro - tai motociklų sporto šaka, kupina neįtikėčiausių kliūčių ir sunkumų. Motociklininkui tai yra ištvermės ir gebėjimo susikaupti išbandymas, kadangi enduro vienas važiavimas vyksta apytiksliai nuo 6 iki 9 valandų. Enduro trasą sudaro labai įvairus reljefas - miškai, kalnai, upės, brastos, pelkės, smėlynai, o be naturalių kliūčių yra paįvairintos ir dirbtinėmis kliūtimis - rąstai, padangos, akmenys ir pan. Varžybos vyksta dvi dienas, sportininkai turi įveikti po 2-3 ratus, kurių ilgis gali būti nuo 50- 80 km. Enduro varžybose lenktyninkai turi nustatytą tam tikrą laiko limitą paruoštame grafike. Čia egzistuoja laiko matavimo zonos ir specialūs bandymai. Šiai dienai Lietuvoje yra populiaresnės paprastesnio ir trumpesnio formato enduro varžybos pavadinimu Cross Country. Tai enduro kroso varžybos, kuriose dalyviai turi įveikti kuo daugiau ratų minimum 6 kilometrų trasą per 1-2 valandas, priklausomai nuo klasės. Trasa - gamtinė, įvairaus reljefo su natūraliomis arba dirbtinomis kliūtimis.
Trialas
Skirtingai nuo daugumos kitų motociklo sporto rūšių, moto trialo varžybose nelenktyniaujama. Tai yra balanso, įgūdžių ir koncentracijos sportas. Startuodami po vieną, važiuodami per įvairiausias kliūtis - riedulius, rąstus ar akmenis, sportininkai stengiasi išlaikyti pusiausvyrą. Tai įspūdinga ir kartais atrodo pavojinga sporto šaka, tačiau moto trialas yra labai saugus sportas, nes nekyla incidentų dėl greičio ar konkurentų tarpusavio kovos. Žiemos metu varžybos vykdomos salėse (INDOOR TRIAL), o vasaros metu - lauke (OUTDOOR TRIAL). Sportininkams reikia įveikti trąsoje esančias kliūtis per 1,5 min., neprisiliečiant prie nieko, išskyrus patį motociklą. Taip pat dalyviai turi tilpti į laiko normą, per kurią turi įveikti tris ratus su juose esančiais 9, skirtingo sudėtingumo sektoriais. Laimi dalyvis padaręs mažiausiai klaidų. Moto trialui naudojami labai lengvi (~70kg), žema sėdyne.
Plento žiedinės lenktynės
Plento žiedinės lenktynės - pačios prestižiškiausios moto varžybos Pasaulyje. Plento žiedinių lenktynių sportininkai varžosi asfaltu padengtoje žiedinėje trasoje arba specialiai užtvertomis miesto gatvėmis. Lietuvoje, dėl sporto bazių trūkumo ir finasavimo, žiedinėse lenktynėse dalyvauja apie 30 sportininkų. Žinoma vienintelė žiedinė trasa Kačerginėje į plento žiedines lenktynes visuomet pritraukia nemažą būrį žiūrovų.
Motorolerių lenktynės
Motorolerių lenktynėse lentyniaujama motoroleriais, kurių kubatūra nuo 49сc iki 125 cc. Lenktynininkai varžosi specialiose asfaltu dengtose trasose.
Mototurizmas
Lietuvoje sparčiai populiarėja mototurizmas. Mototuristas gali keliauti bet kokiu motociklu, savo sudarytu maršrutu ir nepriklausyti jokiai organizacijai. Svarbiausia,kad jis keliautų motociklu. Kasmet rengiami mototurizmo turai, tokie kaip „Baltijos kelias”, „Lietuva-Latvija” ir kt.
Enduro Detaliau
Enduro yra motociklų sporto šaka, kur sportininkai varžosi bekelės trasose, kurios apima įvairius sunkumus, tokius kaip miškai, kalnai, upės, pelkės ir smėlynai. Tai yra ištvermės ir įgūdžių reikalaujantis sportas, kur lenktynininkai turi įveikti ilgus atstumus per nustatytą laiką.
Enduro Taisyklės ir Varžybos
Enduro varžybose lenktynininkai turi laikytis nustatytų taisyklių ir nuostatų. Lietuvoje galioja Lietuvos Enduro čempionato ir taurės nuostatai, kuriuos galima rasti Lietuvos Motociklų Sporto Federacijos (LMSF) svetainėje. Taip pat, LMSF svetainėje galima rasti informaciją apie artėjančius renginius, tokius kaip 2022 m. Lietuvos Enduro Čempionato II etapas Kalvarijos trasoje.
Dalyvavimas Enduro Ralyje
Norint dalyvauti Enduro ralyje, komanda privalo turėti starto paketą, kurį sudaro: vaistinėlė (rekomenduojama), navigatorius su įdiegtu maršrutu (E-Moto ir TOURIST klasei pakanka telefono su OSMand programėle), ir laiko matavimo apyrankė. Dalyviai gauna startinius numerius iš ER varžybų organizatoriaus papildomos registracijos metu varžybų dieną. Lipdukai su numeriais klijuojami ant dalyvio šalmo bei mototechnikos.
Enduro Klasės
Enduro ralyje dalyviai skirstomi į klases pagal motociklo svorį ir tipą:
- HARD ENDURO - iki 129 kg (papildoma HOBBY įskaita)
- SOFT ENDURO - nuo 130 kg ir daugiau
- ATV UTILITY - ratų formulė 4x4
- E-MOTO - nuo 6 kw ir daugiau
- TOURIST klasė - nėra jokių apribojimų nei technikai nei asmenų skaičiui komandoje.
Enduro ir Gamtosauga
Keturračių, motociklų sportas, automobilių bekelės varžybos ir gamtos apsauga, regis, sunkiai suderinami dalykai. Tačiau netrūksta ir pastebėjimų, kad, susitarus dėl aiškių taisyklių, tinkamai edukavus visuomenę, problemas galima išspręsti. Lietuvos motociklų sporto federacijos Enduro komisijos narys Alvydas Petrošius siūlo nepainioti trijų skirtingų situacijų: važinėjimo neregistruotomis transporto priemonėmis, važinėjimo neturint teisės vairuoti ir trečios, svarbiausios problemos - važinėjimo saugomose teritorijose. Būtent šią problemą ir nori išspręsti jėgas suvienijusios Lietuvos motociklų sporto federacija (LMSF), Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
"Paradoksalu, tačiau saugomos Lietuvos teritorijos sudaro kiek daugiau nei 17 proc. Tačiau taip susiklosto, kad tie patys vaizdingi kalneliai ir miškai traukia ir sporto mėgėjus ir ramybės mylėtojus. Manau, bendru sutarimu su gamtosaugininkais galima rasti išeitį, remiantis geriausia Europos šalių praktika", - sako Robertas Benediktavičius, LMSF prezidentas. "Takeliai gali atsirasti labai greitai. Vienas pravažiavo, antras, ir viskas. Trečias jau tvirtina važiuojantis keliu. Bet taip nėra. Todėl tardamiesi su gamtosaugininkais bandome aiškiai apibrėžti, kas yra kelias ir kur galima rasti patikimą informaciją apie legalius kelius, kuriais galima važiuoti", - sakė R.Benediktavičius. "Galvojame už negarbingą elgesį, t.y. gamtos niokojimą atimti sportininko licenciją. Jis pastebi, kad kai kurie motociklų ar automobilių vairuotojai kelia į socialinius tinklus nuotraukas, iliustruojančias jų „blogus darbus“.
"Tačiau nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Jei nori važiuoti, pasidomėk, pasiklausk federacijos ar gamtosaugininkų. O dabar matome paradoksalią situaciją kad net su krosiniais motociklais, su kuriais galima važinėti tik uždarose trasose, žmonės išvažiuoja į miškus ir giriasi žygdarbiais, nesuprasdami, ką daro. „Gal ši iniciatyva padės suprasti, kad motociklu ar automobiliu negalima važinėti bet kur. O juo labiau tikrai ne saugomose teritorijose reikėtų ieškoti adrenalino. Specialiųjų žemės sąlygų naudojimo įstatyme numatyta, kad važinėti saugomose teritorijose ne keliais griežtai draudžiama. Tačiau problema ta, kad kyla labai daug interpretacijų, kas yra kelias. Nes kai kam gali atrodyti, kad ir pėsčiųjų takas, kuriuo gali važiuoti dviračiai ar žiemą prašliuožti lygumų slidininkai, yra kelias. Jokiu būdu. „Visuotinės kultūros ir pagarbos gamtai įstatymais neapibrėšime, ją reikia ugdyti. O karantinas parodė, kad gamta mums visiems yra didelė vertybė - ir keliaujantiems kojomis, ir transportu. Todėl gamtosaugininkai pridės prie visuomenės švietimo apie saugomas teritorijas.
„Juk turime daugybę nebenaudojamų karjerų, kurie galėtų būti pritaikyti sporto reikmėms, tuo pačiu metu tausojant gamtą. Saugomos Lietuvos teritorijos, specialistės teigimu, sudaro tik 17,64 proc. Jas A.Jasinavičiūtė siūlo palikti tiems, kurie ieško saugių vietų pasivaikščiojimams ar kelionėms pėsčiomis. Ir išsaugoti ateities kartoms. „Didžiausia problema, iškilusi diskusijų metu, kad niekas negali deramai įvardyti, kas yra kelias. Kelių direkcija rūpinasi viešo naudojimo keliais, kuriais ir taip gali važiuoti automobiliai ir kurie netinka bekelės sportui. Į šį klausimą teoriškai galėtų atsakyti savivaldybės, tvarkančios kelių registrą. Tad atsakymų teks ieškoti bendrai, suvienijus pajėgas. Aišku, automobiliai, lyginant su motociklais, miškuose yra mažesnė problema, nes jie yra registruoti, ne visur pravažiuoja. O tie, kurie ypatingai padidinto pravažumo, turi būti smarkiai perdaryti. Jis turi omeny atvejį, kai Laukesos pelkėje buvo išvažinėta saugomos teritorijos dalis. „Iš esmės aukščiausiose institucijose turėtų būti priimami sprendimai, kokiu atveju galima leisti aukštą sportinį meistriškumą ugdančioms varžyboms vykti saugomose teritorijose ar jų prieigose. Nes tokia Europos praktika. Ir dabar, tarkime klasikinio ralio trasos driekiasi per Gražutės regioninį parką. Bet tam būtinas dialogas su gamtosaugos specialistais. Nes jie gali nustatyti aiškias taisykles.
Lietuvos motociklų sporto federacijos Enduro komisijos narys Alvydas Petrošius prieš pusmetį kartu su kitais pilietiškais sporto bendruomenės nariais sukūrė žemėlapį raceadmin.info, kuriame pavaizdavo visus saugomų teritorijų sluoksnius: valstybinius parkus, Europos svarbos Natura 2000 teritorijas, taip pat kultūros paveldo teritorijas pvz. „Tai - pirmieji žingsniai, apibrėžiant, kur tikrai draudžiama važinėti. Tačiau kol nėra iki galo aišku, kur galima, nes nėra miško kelio apibrėžimo. Juk Lietuvos kelių direkcijos registre sužymėti keliai apima ne visus, o tik skalę nuo automagistralių iki keturiais skaitmenimis žymimų plačių žvyrkelių. Enduro komisijos nario teigimu, žmones, važiuojančius į mišką, klaidina ir navigacijos, kurių duomenys surinkti ne visai teisingai. Daugelyje jų miškai atvaizduojami išraižyti kelių, nors iš tikrųjų legalių kelių ten nėra. „Kol kas siūlome naudotis www.raceadmin.info duomenų baze. Bet kuris sportininkas ar keliautojas, atsivertęs žemėlapį, gali matyti, kokios teritorijos plyti šalia jo namų. Tokiais mažais žingsneliais bandome edukuoti žmones ir ugdyti jų kultūrą. Juk tie 17 proc. saugomų teritorijų nėra tiek daug, kad nebūtų galima rasti sprendimų, priimtinų ir žmonėms, ir gamtai, ir technikai.
Intelektualus istorinis ralis
Kasmet vyksta 12-asis intelektualus istorinis ralis po visą Lietuvą „Ryterna modul Mototourism Rally 2022”. Tai 10 prasmingos kelionės valandų. Startas iš bet kurios Lietuvos vietos, finišas Kauno mieste. Bet kokiais motociklais. Bet kokiais keliais. Kiekviena komanda atranda savo maršrutą per 30+ kultūros paveldo ir istorijos objektus.
Lietuvos rinktinės pasiekimai Enduro varžybose
Šeštadienį, Rugsėjo 3 dieną, Lietuvos ir ne tik, Enduro fanai įsimins ilgai. Prancūzijoje vykstančiose pačiose sudėtingiausiose planetos varžybose, trunkančiose šešias dienas, finišo liniją kirto Lietuvos rinktinės atstovai. Enduro olimpiada tituluojamose varžybose, kovėsi virš 600 dalyvių, šios lenktynės vyksta nuo 1913 metų, jų šaknys kilo iš Didžiosios Britanijos. „Labai džiaugiuosi turėdamas galimybę atstovauti savo tėvynės rinktinę, nes tai pirmas kartas istorijoje, kai turime atstovus čia, labai smagu įsirašyti į istoriją“ - su pasididžiavimu kalbėjo vienas pajėgiausių rinktinės narių, enduro disciplinos sportininkas Nerimantas Jucius. Varžybos vyksta vis kitoje šalyje, kiekviena diena susideda iš 5 testų, kuriuose dalyviai važiuoja laikui, bei sudėtingų pravažiavimų. Dažniausiai per dieną jiems tenka įveikti apie 300 km sunkiais keliais, kur sportininkai sutinka: aukštas įkalnes ir nuokalnes, akmenis, uolas ir kitas specifines kliūtis, būdingas Enduro disciplinai. „Šito laukėme labai daug metų, net estai buvo priėję prie mūsų ir pasveikino su debiutu, būtent jie ISDE (international six days Enduro) dalyvauja jau 10 kartą. Be rinktinės šiose varžybose dalyvavo ir Kauno Enduro klubas, kuris kovėsi komandinėse įskaitose, varžybų trasos ir taisyklės nesiskiria, tačiau čia komanda turi būti sudaryta iš trijų sportininkų, o ne iš keturių, ko reikalauja nacionalinių rinktinių įskaitos taisyklės.