Dziudo - tai ne tik sportas, bet ir gyvenimo būdas, filosofija, reikalaujanti ne tik fizinių įgūdžių, bet ir stipraus charakterio bei atsidavimo. Ši kovos meno šaka, gimusi Japonijoje XIX amžiaus pabaigoje, sparčiai populiarėja visame pasaulyje, pritraukdama tiek vyrų, tiek moterų dėmesį. Lietuvoje dziudo turi gilias tradicijas ir nuolat augančią bendruomenę. Šiame straipsnyje aptariama Nacionalinės dziudo asociacijos (NDA) istorija, jos veikla, tikslai ir perspektyvos Lietuvoje.
Dziudo ištakos ir filosofija
Dziudo pradininkas Jigoro Kano (1860-1938) siekė sukurti kovos meną, kuris ne tik lavintų kūną, bet ir ugdytų moralines bei psichologines savybes. Dziudo (iš japonų kalbos - „lankstus kelias“) pabrėžia harmoniją tarp sielos ir kūno, o pagrindiniai principai - Seiryoku Zenyo (maksimalus energijos panaudojimas) ir Jita Kyoei (savitarpio pagalba ir gerovė kiekvienam). Dziudo kovoje svarbiausia ne jėga, o mąstymas, gebėjimas apgauti priešininką tinkamu momentu, išnaudojant jo jėgą.
Nacionalinės dziudo asociacijos įkūrimas ir tikslai
Nacionalinė dziudo asociacija (NDA) Lietuvoje buvo įkurta 2018 m. balandžio 23 d. (įmonės kodas 304830950), reaguojant į nesutarimus Lietuvos dziudo federacijos (LDF) bendruomenėje. Asociacijos įkūrėjai siekė sukurti alternatyvią organizaciją, pagrįstą gerojo valdymo, demokratijos ir skaidrumo principais. NDA vienas pagrindinių tikslų - pademonstruoti skaidrų ir demokratišką sporto šakos valdymą.
Organizacinė struktūra ir veikla
Šiuo metu NDA įsikūrusi adresu Kovo 11-osios g. Pagrindinė įmonės veikla yra sporto organizavimas. 2024 metais NDA pardavimo pajamos siekė 12 027 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -3 404 Eur. Asociacija aktyviai veikia organizuodama susirinkimus ir įgyvendindama projektus.
Sėkmingi projektai ir iniciatyvos
NDA džiaugiasi sėkminga projektų pabaiga ir dėkoja visiems, kurie prisidėjo prie jų įgyvendinimo. Išskirtinis dėmesys skiriamas projekto koordinatorei Karolinai Stankevičienei, Rasai Baltienei už puikius lektorius mokymuose ir Lolitai Dudėnienei už projekto viešinimo darbus. Asociacija taip pat organizuoja Nage no kata mokymus, siekiant populiarinti dziudo kata kultūrą Lietuvoje. Šie mokymai skirti tiek norintiems pasiruošti Lietuvos KATA čempionatui, tiek siekiantiems kelti savo DAN kvalifikaciją. Mokymai vyksta Kaune, „Marius dojo” salėje (Kovo 11-osios g.).
Taip pat skaitykite: Vaikų ledo ritulys Lietuvoje
Konkurencija su Lietuvos dziudo federacija
Nuo pat įkūrimo NDA susidūrė su konkurencija iš Lietuvos dziudo federacijos (LDF). LDF prezidentas Vigmantas Sinkevičius, vadovaujantis federacijai daugiau nei 18 metų, ne kartą sulaukė kritikos dėl autoritariško valdymo ir neskaidraus lėšų skirstymo.
Nesutarimai ir opozicija
Opoziciją LDF sudaro imtynininko olimpiečio Mariaus Paškevičiaus įkurta Nacionalinė dziudo asociacija (NDA). 2018 metais vykusiuose LDF rinkimuose iš 36 balso teisę turinčių federacijos narių 24 palaikė V. Sinkevičių, o 10 balsavo už M. Paškevičių. NDA skaičiavimu, federacijoje yra tik 12 narių, kurie nepritaria dabartiniam prezidentui V. Sinkevičiui ir jo veiklai. Tie 12 narių yra ir opozicinės NDA nariai (2018 metų rinkimuose balsavo už M. Paškevičių).
Mėginimai trukdyti NDA veiklai
Kaip teigė NDA generalinė sekretorė L. Dudėnienė, federacija trukdo naujų narių priėmimui į federaciją, nes dėl to sprendžia pati federacija, t. y. jos Vykdomasis komitetas. Be to, stojant į federaciją klubui reikia sumokėti net 1 000 eurų stojamąjį mokestį. Taip pat pasitaikė atvejų, kai federacija atsisakė nagrinėti nepalankių klubų prašymus dėl stojimo į narius.
Sportininkų diskriminacija
NDA teigia, kad LDF žlugdo konkuruojančios organizacijos sportininkus - jiems draudžiama dalyvauti tarptautinėse varžybose, šalies čempionai neįtraukiami į rinktinę. Yra net tokių atvejų, kai sportininkai Pasaulio čempionato išvakarėse buvo informuojami apie išbraukimą iš varžybų. Per dvejus metus buvo sužlugdytos sportininkų viltys išvykti į daugiau nei 20 tarptautinių varžybų. Dalis jų - olimpinės atrankos varžybos.
Valstybės parama ir finansavimas
Dėl nesutarimų ir diskriminacijos atvejų, valstybės finansavimas dziudo sportui Lietuvoje sumažėjo. Sporto įstatyme įtvirtinta nuostata, kad finansavimas negali būti skiriamas, jei sporto federacija pažeidžia pagrindinius sporto principus, kaip „Lygiateisiškumas“, „Sporto veiklos nepertraukiamumas“, „Manipuliavimo sporto varžybomis draudimas“.
Taip pat skaitykite: Turkijos sporto istorija
Viceministro įsitraukimas
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas, pats būdamas juodojo diržo dziudo meistras, įsitraukė į situacijos sprendimą. Jis išklausė abiejų pusių - Lietuvos dziudo federacijos ir NDA - argumentus ir konstatavo, kad dziudo sporto problemos realios ir rimtos, o labiausiai kenčia sportininkai.
Dziudo etika ir vertybės
Dziudo ne tik sportas, bet ir sistema, ugdanti asmenybę. Geros manieros, agresijos valdymas tapo kovotojo brandos požymiu. Posakis „Dziudo prasideda ir baigiasi nusilenkimu“ atspindi vertybes, kurios yra išvardintos etikos kodekse. Nuo jų jaunieji mokiniai, peržengę mokyklos slenkstį, pradeda dziudo pamokas. Varžybų taisyklės griežtai draudžia bet kokią nepagarbą kolegoms, teisėjams ar visuomenei. Laimėtojas, arogantiškai demonstruojantis savo pranašumą prieš nugalėtą priešininką, gali būti pašalintas iš varžybų. Dziudo etikos kodekso ir gerų manierų (reigi) laikymasis turi įtakos sprendžiant dėl aukštesnio diržo suteikimo.
Dziudo technikos ir meistriškumo lygiai
Dziudo yra griežtai kodifikuotas kovos metodas. Jo pradiniuose lygiuose mokiniai turi įsisavinti esminius dziudo veiksmų principus. Juos nuo balto iki juodojo diržo skiria griežtai apibrėžtų 40 metimų ir 32 veiksmai parteryje. Laikydamas diržo egzaminą mokinys privalo pademonstruoti pakankamus įgūdžius pritaikant veiksmus įvairiose situacijose. Išskirtinės galimybės suteikiamos įvairių amžiaus grupių Lietuvos čempionams. Jaunesniųjų grupėse suteikiami Kyu lygiai (spalvoti) diržai, o suaugusiųjų - juodieji (kuro obi) diržai. Juodasis diržas simbolizuoja meistro lygį. Bet tai tik brandą pasiekusio dziudokos kelio pradžia. Siekiantys įgyti aukštesnius laipsnius, DAN meistrai turi dar įvaldyti papildomus 28 metimus, pademonstruoti improvizacijos įgūdžius kovose ir kiekvienam kitam laipsniui atlikti po vieną iš 6 oficialių Kodokan kata. Įgyjantys aukštesnius laipsnius, dziudo meistrai nuo 6-tojo DAN įgauna teisę ryšėti raudoną-baltą diržą (kohaku obi). Tokie laipsniai suteikiami tiems, kurie prisidėjo prie dziudo teorijos vystymo, metodikų kūrimų ar aukštų auklėtinių sportinių pasiekimų.
Dziudo ir aklųjų sportas
Dziudo yra viena iš sporto šakų, pritaikytų akliesiems ir silpnaregiams. Ši sporto šaka lavina judėjimo įgūdžius, savikontrolę, saviraišką. Lietuvoje aklųjų ir silpnaregių dziudo varžybos vyksta nuo 1991 metų. Lietuvos sportininkai sėkmingai dalyvauja tarptautinėse aklųjų ir silpnaregių sporto varžybose, pelnydami medalius Europos ir pasaulio čempionatuose bei paralimpinėse žaidynėse.
Sporto klubai ir sveikatingumo paslaugos
Lietuvoje veikia įvairūs sporto klubai, siūlantys dziudo treniruotes ir sveikatingumo paslaugas:
Taip pat skaitykite: NKA veikla ir ateitis
- Gym+: Didžiausias sporto klubų tinklas Lietuvoje, siekiantis tapti sveiko gyvenimo būdo ambasadoriais. Klubai dirba 24/7. (Vilniaus g.)
- LEMON GYM: Vienas didžiausių ir sparčiausiai augančių sporto klubų tinklų Lietuvoje. (Konstitucijos pr.)
- FORUM sporto klubas: Siūlo aukščiausios kokybės visapusiško sveikatingumo paslaugas nuo 2003 metų. (Kareivių g.)
- CF Nexus Klaipėda: Šiuolaikiškas, profesionalus ir draugiškas CrossFit sporto klubas Klaipėdoje. (Rudens g.)
tags: #nacionaline #dziudo #asociacija