Nacionalinių sporto šakų federacijų pripažinimo tvarkos aprašas

Įvadas

Šiame straipsnyje aptariamas nacionalinių sporto šakų federacijų (LSF) pripažinimo tvarkos aprašas, remiantis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) veikla ir tarptautiniais standartais. Straipsnyje remiamasi LTOK įstatais, tarptautiniais dokumentais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais sporto sritį.

LTOK ir Tarptautinis Olimpinis Judėjimas

Lietuva tarptautiniame olimpiniame judėjime dalyvauja nuo 1924 m., o LTOK yra savarankiška sporto organizacija, atkurta 1988 m. gruodžio 11 d. LTOK yra oficialiai pripažintas Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK). 1991 m. lapkričio 11 d. LTOK pripažįsta visus olimpiečius, startavusius olimpinėse žaidynėse nuo 1924 m. gegužės 25 d. LTOK turi savo vėliavą ir ženklus, kuriuos tvirtina TOK pagal Olimpinės chartijos nuostatas. Dėl kitos LTOK simbolikos sprendžia LTOK Vykdomasis komitetas (VK).

LTOK, kaip nacionalinis olimpinis komitetas, veikia pagal Olimpinę chartiją, kuri reiškia TOK priimtų pagrindinių olimpizmo principų, taisyklių ir jų oficialių išaiškinimų vientisą kodeksą.

LTOK Funkcijos ir Teisės

LTOK turi išimtinę teisę atstovauti Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, taip pat TOK globojamose regionų, žemynų arba pasaulio kompleksinėse sporto varžybose, sudaryti, organizuoti ir vadovauti atitinkamoms delegacijoms tokiuose renginiuose ir varžybose. LTOK priima sprendimą dėl atitinkamų nacionalinių federacijų siūlomų sportininkų paraiškų registravimo. Tokia atranka yra grindžiama ne tik sportininko pasiekimais sporto srityje, bet ir jo gebėjimu būti pavyzdžiu šalies sportuojančiam jaunimui. LTOK rūpinasi savo delegacijos narių ekipuote, kelione ir apgyvendinimu, sudaro delegacijos narių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų (mirtis, liga, invalidumas, gydymo ir vaistų išlaidos) ir civilinės atsakomybės tretiesiems asmenims sutartis.

LTOK turi teisę:

Taip pat skaitykite: Kinijos krepšinio čempionatas

• Nekliudomai raštu, žodžiu ar kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti įstatuose numatytus tikslus ir uždavinius.
• Organizuoti susirinkimus, konferencijas, seminarus, kursus, sporto ir kitus olimpinio sąjūdžio renginius.
• Samdyti asmenis įstatuose numatytai veiklai vykdyti.
• Pirkti ar kitaip įsigyti savo veiklai reikalingą turtą, jį naudoti, valdyti ir juo disponuoti.
• Gauti lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatuose numatytai veiklai vykdyti.
• Gauti lėšų ar kitokio turto iš Lietuvos Respublikos bei tarptautinių organizacijų, fondų, taip pat kitų juridinių bei fizinių asmenų, šių įstatų bei įstatymų numatyta tvarka.
• Steigti juridinius asmenis.
• Atidaryti filialus ir kitus padalinius. LTOK filialai ir padaliniai atidaromi ir jų nuostatai tvirtinami LTOK Vykdomojo komiteto nutarimu.

LTOK Veiklos Rūšys

LTOK veiklos rūšys yra įvairios ir apima:

• Įrašytų laikmenų tiražavimą.
• Mažmeninę prekybą, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą.
• Kultūros ir poilsio prekių mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse.
• Knygų mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse.
• Laikraščių ir raštinės reikmenų mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse.
• Muzikos ir vaizdo įrašų mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse.
• Sporto įrangos mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse.
• Drabužių mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse.
• Avalynės ir odos gaminių mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse.
• Laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse.
• Kitą naujų prekių mažmeninę prekybą specializuotose parduotuvėse.
• Suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuotą mažmeninę prekybą.
• Leidybinę veiklą.
• Knygų, periodinių leidinių leidybą ir kitą leidybinę veiklą.
• Knygų leidybą.
• Žinynų, katalogų ir adresų sąrašų leidybą.
• Laikraščių leidybą.
• Žurnalų ir periodinių leidinių leidybą.
• Kitą leidybą.
• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų rengėjų veiklą.
• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamybą.
• Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimą.
• Kino filmų rodymą.
• Garso įrašymą ir muzikos įrašų leidybą.
• Programų rengimą ir transliavimą.
• Televizijos programų rengimą ir transliavimą.
• Naujienų agentūrų veiklą.
• Kitą, niekur kitur nepriskirtą, informacinių paslaugų veiklą.
• Kontroliuojančiųjų bendrovių veiklą.
• Fondų valdymo veiklą.
• Nuosavo nekilnojamojo turto pirkimą ir pardavimą.
• Nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuomą ir eksploatavimą.
• Socialinių ir humanitarinių mokslų mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą.
• Reklamą ir rinkos tyrimą.
• Fotografavimo veiklą.
• Poilsio ir sporto reikmenų nuomą ir išperkamąją nuomą.
• Ekskursijų organizatorių veiklą.
• Administracinę veiklą, įstaigų ir kitų verslo įmonių aptarnavimo veiklą.
• Posėdžių ir verslo renginių organizavimą.
• Švietimą.
• Sportinį ir rekreacinį švietimą.
• Kultūrinį švietimą.
• Kitą, niekur kitur nepriskirtą, švietimą.
• Švietimui būdingų paslaugų veiklą.
• Kūrybinę, meninę ir pramogų organizavimo veiklą.
• Meninę kūrybą.
• Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kitą kultūrinę veiklą.
• Bibliotekų ir archyvų veiklą.
• Muziejų veiklą.
• Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimą.
• Sportinę veiklą, pramogų ir poilsio organizavimo veiklą.
• Sportinę veiklą.
• Sporto įrenginių eksploatavimą.
• Kūno rengybos centrų veiklą.
• Kitą sportinę veiklą.
• Pramogų ir poilsio organizavimo veiklą.

LTOK Nariai

LTOK nariais gali būti ne daugiau kaip 67 (šešiasdešimt septyni) juridiniai arba fiziniai asmenys:

• TOK narys(-iai) Lietuvos Respublikoje, jeigu tokių yra, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Šie nariai turi balsavimo teisę LTOK GA.
• Tinkamai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų ir veikiančių LOSF, esančių TSF narėmis, kurias atstovauja po 1 (vieną) LOSF tinkamai deleguotą fizinį asmenį arba asmenų grupę, jeigu steigimo dokumentuose numatyta kiekybinio atstovavimo taisyklė. LOSF arba jų atstovai turi sudaryti balsavimo teisę turinčią daugumą LTOK GA ir VK.
• Asmenys atstovaujantys LOSF privalo pateikti įrodymus, kad jie yra tinkamai išrinkti / paskirti atstovauti LOSF LTOK GA.
• Tinkamai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų ir veikiančių LSF, esančios TSF narėmis, kurias atstovauja po 1 (vieną) LSF tinkamai deleguotą fizinį asmenį arba asmenų grupę, jeigu steigimo dokumentuose numatyta kiekybinio atstovavimo taisyklė; Asmenys tinkamai atstovaujantys LSF privalo pateikti įrodymus, kad jie yra tinkamai išrinkti / paskirti atstovauti LSF LTOK GA.
• 1988 m. gruodžio 11 d. LTOK atkuriamosios darbo grupės nariai.
• Ne daugiau kaip 3 (trys) Lietuvos Respublikos pilietybę turintys olimpiečių atstovai. Šie renkami atstovai privalo būti dalyvavę bent vienose iš trijų paskutinių olimpinių žaidynių.

Juridinis ar fizinis asmuo privalo pateikti paraišką dėl narystės LTOK raštu LTOK VK svarstyti. Jeigu pareiškėjas įvykdo šiuose Įstatuose nustatytas sąlygas ir reikalavimus, paraiška teikiama kitai Generalinei asamblėjai, kad ši priimtų sprendimą. Paraiškos byla privalo būti parengta pagal LTOK reikalavimus, nustatytus pagal šiuos Įstatus, ir apimti visą reikalingą patvirtinančią dokumentaciją.

Kiekvienas LTOK narys turi teisę:

• Siūlyti nustatyta tvarka kandidatus į LTOK organus.
• Rinkti ir būti išrinktu į LTOK organus.
• Teikti pasiūlymus dėl LTOK įstatų ir veiklos.
• Susipažinti su LTOK dokumentais ir gauti visą informaciją apie LTOK veiklą.
• Naudotis LTOK teikiamomis paslaugomis.
• Dalyvauti ir balsuoti LTOK GA.
• Bet kada išstoti iš LTOK.

LTOK nario pareigos:

Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Geležinius Žmones ir Ko

• Laikytis Olimpinės chartijos, LTOK įstatų ir nutarimų.
• Dalyvauti LTOK GA sesijose.
• Dalyvauti LTOK komisijų, į kurias jis įeina, darbe.
• Padėti Lietuvoje Respublikoje plėsti olimpinį sąjūdį.

Kiekvienas LTOK narys gali bet kuriuo metu nutraukti savo narystę LTOK, tai yra išstoti iš LTOK, padavęs LTOK prezidentui raštišką išstojimo pareiškimą. Kiekvienas LTOK narys (fizinis asmuo) privalo atsistatydinti kalendorinių metų, kuriais jam sukanka 70 (septyniasdešimt) metų, pabaigoje. LTOK narys laikomas atsistatydinusiu ir tokiu būdu be jokio pareiškimo netenka narystės, jeigu keičia pilietybę ir / arba narys 2 (dvejus) metus nedalyvauja LTOK GA sesijose be pateisinamų priežasčių. Nutarimai dėl LTOK nario arba LTOK garbės nario pašalinimo priimami LTOK VK siūlymu, 2/3 (dviem trečdaliais) LTOK GA sesijoje dalyvaujančių narių balsų dauguma.

LTOK Garbės Nariai

LTOK Garbės nariai yra:

• LTOK Garbės prezidentas. Atsižvelgiant į ilgametę veiklą ir nuopelnus olimpiniam sąjūdžiui, baigęs kadenciją LTOK Prezidentas LTOK GA nutarimu gali būti išrinktas LTOK Garbės prezidentu. Jo statusas nesikeičia, išskyrus balsavimo teisę LTOK GA sesijose ir LTOK VK posėdžiuose, kurių netenka. LTOK Garbės prezidentas ir toliau gali veikti LTOK naudai, jis kviečiamas į LTOK GA sesijas, LTOK VK posėdžius ir kitus renginius, gali dirbti LTOK komisijose ir darbo grupėse.
• LTOK Garbės generalinis sekretorius. Atsižvelgiant į ilgametę veiklą ir nuopelnus olimpiniam sąjūdžiui, baigęs kadenciją LTOK Generalinis sekretorius LTOK GA nutarimu gali būti išrinktas LTOK Garbės generaliniu sekretoriumi. Jo statusas nesikeičia, išskyrus balsavimo teisę LTOK GA sesijose ir LTOK VK posėdžiuose, kurių netenka. LTOK Garbės generalinis sekretorius ir toliau gali veikti LTOK naudai, jis kviečiamas į LTOK GA sesijas, LTOK VK posėdžius ir kitus renginius, gali dirbti LTOK komisijose ir darbo grupėse.
• LTOK Garbės narys. Eiliniai Garbės nariai ir toliau turi veikti LTOK naudai. Jų statusas nesikeičia, išskyrus balsavimo teisę LTOK GA sesijose, kurios jie netenka. Eiliniai LTOK Garbės nariai kviečiami į LTOK GA sesijas, kur kiekvienam paliekama vieta. Kiekvienam LTOK nariui, kuris ne anksčiau kaip po 10 (dešimties) veiklos metų atsistatydina dėl amžiaus, sveikatos būklės arba kitų priežasčių, kurių svarbą turi pripažinti LTOK VK, gali būti suteiktas LTOK Garbės nario vardas.

Generalinis sekretorius yra atsakingas už narių registro sudarymą ir reguliarų jo atnaujinimą. Į minėtą registrą turi būti įtraukta ši informacija: nario vardas, pavardė ir adresas; narystės pradžios data (ir Generalinės asamblėjos, kurios metu buvo suteikta narystė, sprendimo / protokolo kopija); narystės kategorija; narystės statusas.

LTOK Organai

LTOK organai yra:

• LTOK GA (Generalinė Asamblėja);
• LTOK VK (Vykdomasis Komitetas);
• LTOK Prezidentas;
• LTOK Revizijos komisija.

LTOK GA yra aukščiausiasis LTOK organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises. LTOK GA sesijose balsavimo teisę turi tik LTOK nariai. Yra šaukiamos eilinės, neeilinės, rinkiminės ir kitos specialios LTOK GA sesijos.

Taip pat skaitykite: Klientų atsiliepimai apie Graičiūno sporto klubą

LTOK GA Sesijos

• Eilinė LTOK GA sesija šaukiama LTOK VK nutarimu ne rečiau kaip 1 (vieną) kartą per metus. Šioje LTOK GA sesijoje išklausoma ir tvirtinama LTOK ataskaita ir audituota finansinė atskaitomybė, išklausoma ir tvirtinama LTOK Revizijos komisijos ataskaita, tvirtinama LTOK veiklos programa ir biudžetas, sprendžiami kiti klausimai.
• LTOK GA gali būti sušaukta į neeilinę sesiją, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 (vienas trečdalis) LTOK narių, LTOK VK arba LTOK Revizijos komisija.
• Rinkiminė LTOK GA sesija vyksta kas 4 (ketverius) metus, arba įvykus aplinkybėms, nurodytoms Įstatų 41 punkte. Tai yra specialiai rinkimams sušaukta LTOK GA sesija. Šiai LTOK GA sesijai pirmininkauja LTOK Prezidentas arba įgaliotas LTOK VK narys, jei LTOK Prezidentas negali dalyvauti LTOK GA sesijoje. LTOK GA rinkiminės sesijos metu renkami: LTOK Prezidentas, LTOK Viceprezidentai, LTOK Generalinis sekretorius, Iždininkas, ir kiti LTOK VK nariai, LTOK Revizijos komisijos nariai.
• LTOK GA sesija svarsto ir sprendžia tik į darbotvarkę įtrauktus klausimus.

LTOK GA Kompetencija

LTOK GA kompetencija:

• Keičia ir papildo LTOK Įstatus.
• Nustato LTOK tikslus ir pagrindinius uždavinius, atsižvelgdama į Olimpinės chartijos taisykles ir nuostatas.
• Tvirtina LTOK VK metinę veiklos ataskaitą, LTOK Revizijos komisijos metinę ataskaitą.
• Tvirtina LTOK metinį biudžetą (įskaitant LTOK metinę audituotą finansinę atskaitomybę) bei jo įvykdymo apyskaitą.
• Tvirtina LTOK veiklos programą bei LTOK veiklos ilgalaikius projektus.
• Priima nutarimus dėl LTOK pertvarkymo, likvidavimo ar reorganizavimo, tvirtina reorganizavimo projektą, skiria ekspertus reorganizavimo projektui įvertinti bei įpareigoja LTOK VK skirti lėšų jų darbo apmokėjimui.
• Iš LTOK narių renka ir atšaukia LTOK Prezidentą, 3 (tris) LTOK Viceprezidentus, LTOK Generalinį sekretorių, LTOK VK narius, LTOK Revizijos komisiją, Iždininką.
• Nustato LTOK narių stojamųjų įnašų dydžius, nario mokesčių dydžius ir nario mokesčio mokėjimo tvarką, taip pat nustato šių dydžių apskaičiavimo tvarką.
• Tvirtina LTOK Revizijos komisijos nuostatus.

LTOK GA Šaukimo Tvarka

LTOK GA šaukimo tvarka:

• Likus ne mažiau kaip 40 (keturiasdešimt) dienų iki nustatytos preliminarios LTOK GA datos, LTOK VK patvirtina LTOK GA darbotvarkę ir datą.
• Likus ne mažiau kaip 30 (trisdešimt) dienų iki patvirtintos LTOK GA datos, LTOK VK informuoja narius apie LTOK GA datą, laiką ir vietą bei elektroninių ryšių priemonėmis pateikia nariams LTOK GA darbotvarkę ir svarstytinų sprendimų projektus susipažinimui.
• LTOK nariai turi teisę pateikti pastabas dėl numatomos LTOK GA darbotvarkės ar sprendimų projektų raštu LTOK Generaliniam sekretoriui ne vėliau kaip likus 15 (penkiolikai) dienų iki LTOK GA.
• LTOK GA sesijai pirmininkauja LTOK Prezidentas.

Sprendimų Priėmimo Tvarka

Sprendimų priėmimo tvarka:

• LTOK GA sprendimus priima paprasta balsų dauguma, t.y. sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis); LTOK GA sprendimus gali priimti kai LTOK GA dalyvauja ne mažiau kaip ½ (viena antroji) LTOK narių.
• LTOK GA sprendimus dėl konkrečios LTOK VK narių, LTOK Prezidento, LTOK Revizijos komisijos rinkimo tvarkos priima, kai už juos balsuoja daugiau nei ½ (viena antroji) LTOK GA dalyvaujančių narių.
• LTOK Įstatų pakeitimai ir sprendimai dėl LTOK pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo gali būti priimti tik specialiai šiuo tikslu sušauktoje LTOK GA, kurioje turi dalyvauti ne mažiau kaip 2/3 (du trečdaliai) LTOK narių.

Generalinis sekretorius (arba, jam nesant, sesijai pirmininkaujančio asmens paskirtas LTOK VK arba GA narys) yra atsakingas už LTOK GA sesijų protokolavimą. Protokolas pateikiamas visiems nariams per 30 (trisdešimt) dienų nuo sesijos.

LTOK VK sudaro 13 (trylika) narių ir TOK narys(-iai), jeigu tokių yra: LTOK Prezidentas (ex officio).

Kovos su Dopingu Reglamentavimas

LTOK aktyviai dalyvauja kovoje su dopingu, priimdamas ir įgyvendindamas Pasaulio antidopingo kodeksą. Tai užtikrina, kad LTOK antidopingo politika ir taisyklės, narystė ir (ar) finansavimo reikalavimai bei rezultatų valdymo procedūros atitiktų Pasaulio antidopingo kodeksą, ir juose būtų numatyti visi NOK vaidmenys ir pareigos, išvardyti Pasaulio antidopingo kodekse. LTOK darniai bendradarbiauja ir palaiko ryšius su atitinkamomis viešojo ir privataus sektoriaus organizacijomis, veiksmingai prisideda prie visų sporto plėtros programų kūrimo, siekiant kuo didesnio sporto indėlio į švietimą, sveikatos apsaugą, ekonomiką ir socialinę plėtotę.

Tarptautinė Kovos su Dopingu Konvencija

Svarbus žingsnis kovoje su dopingu buvo UNESCO Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte priėmimas. Ši konvencija padeda formalizuoti pasaulines antidopingo taisykles, politiką ir gaires, tokiu būdu užtikrindama sąžiningą ir lygiateisę sporto varžybų aplinką. Ji taip pat siekia užtikrinti Antidopingo kodekso efektyvumą tarptautiniu mastu, sukurdama prievolę šalims veikti remiantis kodekso principais.

Antidopingo Reglamentavimas Lietuvoje

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, dopingo problema susirūpinta 1992 metais, kai Vyriausybės potvarkiu buvo įkurta Lietuvos Respublikos Antidopingo komisija. Pagrindinio šalies įstatymo 53 straipsnyje teigiama, kad valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. 1995 m. LR Kūno kultūros ir sporto įstatyme pirmąsyk teisiškai reglamentuota dopingo kontrolė.

Nacionalinė Antidopingo Agentūra

Pasaulinės antidopingo programos, tame tarpe ir Antidopingo kodekso, vykdymui 2005 m. liepos mėn. 27 d. LR Kūno kultūros ir sporto departamentas įkūrė viešąją įstaigą - Nacionalinę antidopingo agentūrą. Nacionalinė antidopingo agentūra siekia apginti pagrindinę sportininkų teisę dalyvauti sporte be dopingo ir tokiu būdu visoje Lietuvoje kovoja už sportininkų sveikatą, teisingumą ir lygybę.

tags: #nacionaliniu #sporto #saku #federaciju #pripazinimo #tvarkos