Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje sporto infrastruktūros klausimas išlieka itin aktualus. Nors krepšinio arenų turime pakankamai, nacionalinio stadiono, atitinkančio tarptautinius reikalavimus, šalis vis dar neturi. Ši problema ypač skaudi futbolo bendruomenei, kurios pasiekimais sovietmečiu didžiavomės. Tačiau ne tik nacionalinio stadiono trūkumas yra opi problema. Lietuvoje taip pat stinga geros koncertinės salės, o Sporto rūmai ir Vingio parko estrada yra avarinės būklės.
Šiame kontekste iškyla klausimas apie regioninę sporto infrastruktūrą, o ypač apie Naujosios Vilnios sporto maniežą. Šiame straipsnyje panagrinėsime Naujosios Vilnios sporto maniežo idėjos atsiradimo istoriją, įgyvendinimo iššūkius ir perspektyvas.
Nacionalinio stadiono vizija ir realybė
Dar 1988 m., kai Lietuvos futbolininkai stebino pasaulį, buvo nutarta statyti nacionalinį stadioną Vilniuje. Tačiau, nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, dėl finansavimo trūkumo, projektas buvo įšaldytas.
Pasak A. Raslano, istorija yra labai paprasta - pritrūko politinės valios. Europos krepšinio čempionato organizavimo sėkmė parodė, kad esant politinei valiai ir finansavimui iš įvairių šaltinių, didelius projektus įgyvendinti įmanoma. Tačiau stadiono atveju, politinių sprendimų, kas stato, už kokias lėšas stato ir kodėl tokį stadioną stato, nebuvo priimta.
R. Vaiginas apgailestauja, kad Lietuva yra vienintelė Europos valstybė, kuri neturi nacionalinio stadiono. Situacija buvo tokia, kad tuo metu visiems buvo „karpomos“ lėšos. 2011-2015 m. atsiradus šiokiam tokiam ekonominiam pakilimui, vėl buvo grįžtama prie šio projekto. Tuomet Vilniaus miesto savivaldybei buvo pavesta parengti stadiono atgaivinimo planą. 2012 m. buvo pristatyta vizualizacija, kaip būtų galima užbaigti nacionalinį stadioną. Pagal planą, po tribūnomis būtų įrengtos dvi sporto salės, šokių studija, bokso, imtynių salės, lengvosios atletikos stadionas su bėgimo takais ir trys futbolo aikštės. Tačiau, pasak R. Vaigino, pritrūko tuometinio premjero ryžtingumo. Jis nusileido Centrinės projektų valdymo agentūros ir Finansų ministerijos vadovų nuogąstavimams, kad Europos Komisija gali nepritarti finansavimo skyrimui šiam stadionui užbaigti.
Taip pat skaitykite: Sporto renginiai vaikams Naujojoje Akmenėje
Naujosios Vilnios sporto kompleksas: alternatyva ar papildymas?
E. Šablinskas kelia klausimą, kodėl, Vyriausybei 2006 m. priėmus sprendimą pripažinti nacionalinės svarbos objektu Šeškinėje statomą futbolo kompleksą, 2004 m. pradėta kalbėti apie Naujosios Vilnios futbolo kompleksą? Ten mąstyta lygiai taip pat - pagrindinis stadionas, dvi futbolo aikštės, dengtas maniežas, sporto salė ir kompleksas, viešbutis atvykstantiems sportuoti. Vyriausybė 2008 m. priėmė sprendimą dėl valstybinės svarbos komplekso. Vadinasi, Vilniuje kažkuriuo metu turėjo atsirasti du kompleksai. Vaikantis du zuikius, neturime nė vieno.
E. Šablinskas abejoja, ar stadionas reikalingas toje vietoje, Šeškinėje. Jame juk bus aikštynų krūva - ir tinklinio, ir krepšinio, ir futbolo, ir bokso, ir net vaikų darželiai.
Vietos valdžios vaidmuo ir atsakomybė
G. Jakavonis kelia klausimą apie įvairių valdžių lygių nesusikalbėjimą, ypač kai dalyvauja liberalai. Atrodo, kad Vilniuje, kai savivaldybę valdo liberalai, reikėtų įvesti tiesioginį valdymą.
A. Raslanas teigia, kad nacionalinį stadioną turėtų statyti Vyriausybė arba įgaliota institucija, numatant kelis finansavimo šaltinius. Savivaldybė galėtų prisidėti, kadangi daugelis jos organizuojamų renginių galėtų vykti šiame stadione. Tai yra valstybės prestižo reikalas. A. Raslanas įžiūri savivaldybės ir Vyriausybės nesusikalbėjimą. Savivaldybė turėjo įtikinti Vyriausybę, premjerą, kad valstybė turėtų prisidėti prie tokio objekto statybos. Jis yra skiriamas Lietuvai ir Lietuvos žmonėms, ne vien tik Vilniaus ar Šeškinės gyventojams.
R. Vaiginas kritikuoja dabartinę valdžią, kuri antrą kadenciją vadovauja Vilniaus miestui, dėl visiško negebėjimo, kompetencijos stokos įgyvendinti net ir tuos projektus, kuriuos paliko išeidamas dar 2015 m. Turiu omenyje sporto objektą, kuris buvo labai svarbus Lietuvai - Lazdynų baseiną. Šis projektas jau buvo parengtas 2014 m. Palyginimui galiu pasakyti, kad 2011 m., kai mes atėjome dirbti, neradome jokių paliktų projektų, jokių vizijų. Per tą laiką mes sukūrėme viziją, parengėme studijas ir Vilniaus mieste vaikų užimtumui, treniruotėms ir sveikatinimui atsirado keturios pilnų išmatavimų futbolo aikštės su sintetine danga, atitinkančios UEFA ketvirtą kategoriją. Ši valdžia rado stalčiuose mūsų paliktus projektus, rado kai kuriuos pradėtus darbus, tačiau nesugebėjo normaliai jų įgyvendinti.
Taip pat skaitykite: NK sporto klubų apžvalga
Esama situacija ir perspektyvos
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybė vykdo įvairius sporto infrastruktūros atnaujinimo projektus. Tačiau, kalbant apie Naujosios Vilnios sporto kompleksą, situacija nėra aiški.
Pasak vicemero Valdo Benkunsko, šis projektas derinamas kartu su Lietuvos futbolo federacija. Pagal VšĮ „Vilniaus futbolo akademija“ projektą, Naujojoje Vilnioje planuojamas 3-4 aikščių kompleksas. Pradinis susitarimas įpareigojo savivaldybę surasti kompleksui tinkamą sklypą, o LFF - užtikrinti projekto įgyvendinimą finansiškai, tačiau investicijų klausimas lieka neišspręstas.
Tačiau LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius teigia, kad atsakomybę dėl stringančio projekto turėtų prisiimti būtent savivaldybė. Jis užtikrino, kad LFF norėtų ir toliau tęsti šį projektą. „Esame pradėję darbus, norėtume juos tęstis, esame nusimatę pinigų sumą, kurią norėtume investuoti jau šiemet. Skolintumės ir FIFA. Ši organizacija tokius projektus palaiko, tad pradinį įnašą tikrai turėtume. Esame nusiteikę optimistiškai, bet per pusę metų jaučiame, kad Vilniaus savivaldybė viską šiek tiek stabdo“, - pasakojo E. Stankevičius.
Dabartinės Vilniaus savivaldybės sporto infrastruktūros projektai
Vilniaus savivaldybė 2021 m. sportui ir sveikatingumui sostinėje suplanavusi skirti 18,5 mln. eurų, iš kurių sporto infrastruktūrai - 3,5 mln. eurų.
Prioritetiniai savivaldybės projektai:
Taip pat skaitykite: Krepšinis Naujojoje Zelandijoje
- Plėtoti baseinų prieinamumą - pradėti dar dviejų miesto baseinų statybas. Šiuo metu vyksta baseino Pilaitėje projektavimas. Antras baseinas planuojamas Balsiuose.
- Užtikrinti 10 standartinių matmenų futbolo aikščių su dirbtine danga įrengimą, prioritetą teikiant Vilniaus rajonams, kuriuose tokių aikščių nėra. 2019 metais pradėjo veikti dengtas maniežas „Ryto“ progimnazijos sklype, 2020 metų vasarą analogiškas objektas atidarytas Pilaitės gimnazijoje. Artimiausiomis savaitėmis bus paskelbtas viešasis pirkimas rangos darbams dar vieną panašų maniežą įrengti Žirmūnų gimnazijoje.
- Rekonstruoti 40 sporto aikštelių prie švietimo įstaigų ar kitose vietose. Nuo 2020 m. pradžios sostinėje atnaujinti 11 ugdymo įstaigų stadionai. Iki metų pabaigos numatoma sutvarkyti 10 papildomų aikštynų.
- Pastatyti naują, modernų, visų lengvosios atletikos šakų sportininkams prieinamą lengvosios atletikos maniežą. 2020 metų vasarą baigėsi architektūrinės idėjos konkursas. Tikimasi statybos rangos darbus pradėti 2023 metais. Šio objekto numatoma vertė apie 15 mln. Eur.
- Pastatyti vieną profesionaliam ledo sportui visiškai pritaikytą ledo areną. Taip pat pastatyti vieną gyventojų aktyviam laisvalaikiui ir ledo pramogoms ar treniruotėms skirtą sezoninę ledo areną. Ledo arenos statybai sostinėje paskirtas 39 tūkst. kv. m ploto sklypas, adresu Jotvingių g. 1. Šiuo metu rengiamas ledo arenos projektas.