Kai kurie krepšininkai palieka ryškų pėdsaką dėl įspūdingo žaidimo, kiti - dėl charizmatiškos asmenybės, o dar kiti - dėl abiejų šių savybių. Šiame straipsnyje prisiminsime vieną tokį žaidėją, kuris ne tik demonstravo puikų krepšinį, bet ir sugebėjo užkariauti Lietuvos sirgalių širdis. Tai - Tanoka Beardas, penkerius metus praleidęs Kauno „Žalgiryje“ ir tapęs neatsiejama šio klubo istorijos dalimi.
Atvykimas į Kauną ir pirmieji metai
T. Beardas į Kauną atvyko 2003 m. ir iškart tapo vienu iš „Žalgirio“ lyderių. Antrame savo sezone T. Purlys teigė, kad per penkerius metus T. Puikūs krepšininko pasirodymai privedė ir prie rekordo, kuris nėra pagerintas iki pat šios dienos.
2004 m. sausio 22 d. „Žalgiris“ susitiko su Bolonijos „Skipper“, o ten savo talentą nevaldomai liejo T. Žalgirietis per 38 minutes sumetė 35 taškus (11/14 dvit., 13/13 baud.), sugriebė net 19 atšokusių kamuolių, išprovokavo 11 pražangų, blokavo du metimus ir perėmė du varžovų kamuolius, o tai jam sugeneravo net 63 naudingumo balus.
Charizmatiška asmenybė ir aštrus charakteris
Tiesa, jis buvo žinomas ne tik dėl savo pasirodymų rungtynėse, tačiau ir dėl aštraus charakterio. Būtent vienas tokių pykčių su treneriu ir buvo jo etapo „Žalgiryje“ pabaiga. Paskutinėse savo rungtynėse T. Beardas apsižodžiavo su tuometiniu vyr.
Muzikinė veikla ir pripažinimas
T. Beardas buvo matomas ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir girdimas radijo stotyse. 2005-2006 m. sezono metu krepšininkas įrašė dainą „I love U“ kartu su Linu Adomaičiu bei Simona Jakubėnaite, o šis singlas iškart įsisuko tarp klausomiausių. Vėliau T. Berdas kartu su L.
Taip pat skaitykite: Lauko krepšinio batų gidas
Pasiekimai su „Žalgiriu“ ir palikimas
Per savo laikotarpį Kaune aukštaūgis keturiskart tapo LKL čempionu, kartą Baltijos lygos ir kartą LKF taurės laimėtoju. Taip pat T. Amerikietis taip pat buvo vienas iš dviejų legionierių, kurie atsidūrė LKL 30-mečio svajonių komandoje.
„Praėję penkeri metai buvo vieni geriausių mano karjeroje. Ačiū visiems - sirgaliams, klubo vadovams, tačiau labiausiai padėkoti noriu savo komandos draugams. Mes buvome kaip viena šeima. Kartu džiaugėmės, kartu pykomės. Dabar atėjo laikas skirtis“, - tąkart kalbėjo T.
Kiti ryškūs „Žalgirio“ legionieriai
T. Beardas nėra vienintelis legionierius, palikęs ryškų pėdsaką Kauno „Žalgirio“ istorijoje. Šiame kontekste verta prisiminti ir kitus žaidėjus, kurie savo indėliu prisidėjo prie klubo sėkmės.
Marcus Brown
Į Kauną atvyko patyręs snaiperis Markusas Braunas (Marcus Brown), dar 2006-2007 m. sezono pabaigoje prie komandos prisijungė Dežuanas Kolinsas (DeJuan Collins). Du amerikiečiai kartu su M.Popovičiumi sudarė pajėgią gynėjų liniją, bet po krepšiu reikalai buvo daug prastesni. Tanoka Berdas (Tanoka Beard) žaidė prasčiau nei ankstesniais metais, sutartis su juo buvo nutraukta po dviejų Eurolygos turų. Priekinėje linijoje atsivėrė spraga, kurios taip ir nepavyko tinkamai užpildyti.
Marko Popovičius
T. Kroatas į „Žalgirį“ atvyko 2006 m. iš tuometinės Stambulo „Efes Pilsen“ komandos. Jau pirmajame savo sezone M. Popovičius Eurolygoje fiksavo 15,1 taško, 4,9 rezultatyvaus perdavimo ir 17 naudingumo balų vidurkius. Po dviejų sezonų Kaune M. Popovičius nusprendė pakelti sparnus į Rusiją, kur tris sezonus iš eilės praleido Kazanės „Uniks“ sudėtyje. Šis jo noras išsipildė ir jau 2011 m. jis vėl vilkėjo žalios ir baltos spalvų marškinėlius. „Kiekvienas vaikas nori rungtyniauti NBA lygoje ar „Real“, „Barcelona“ komandose. Tiesa, ne viskas „Žalgirio“ ir M. Popovičiaus santykiuose buvo šviesu. Kroatijos krepšininkui teko ir bylinėtis su mylima Kauno komanda dėl neišmokėto atlyginimo, o „Žalgiris“ tada netgi teigė, kad žaidėjas nebuvo pakankamai talentingas ir neatitiko teisėtų lūkesčių. Visgi teismas galiausiai jam priteisė daugiau nei 450 tūkst. Vilkėdamas „Žalgirio“ marškinėlius M. Popovičius triskart tapo Baltijos krepšinio lygos čempionu, po keturiskart - LKL čempionu ir LKF taurės čempionu, taip pat 2012 m.
Taip pat skaitykite: Argentinos krepšinio žvaigždės NBA
Tyus Edney
T. Edney į Kauną atvyko tada, kai „Žalgiris“ dar tik ruošėsi debiutuoti Eurolygoje. Tuomet sutartį su Kauno ekipa jau turėjęs čekas Jizi Zidekas rekomendavo savo agentui pasiūlyti „Žalgiriui“ kitą amerikietį - 25-erių metų 178 cm ūgio T. Tame sezone T. Edney fiksavo 12,5 taško, 2,6 atkovoto kamuolio, 6,1 rezultatyvaus perdavimo ir 15,5 naudingumo balo vidurkius. Įdomu ir tai, kad nors krepšininkas buvo tik 178 cm ūgio, 1998-1999 m. Po tokio sezono naujuoju komandos dievuku susidomėjo kitos komandos, „Žalgiriui“ T. Edney išlaikyti nepavyko, o šis išvyko į Trevizo „Benetton“ klubą. Tiesa, net ir praėjus daug laiko T. Edney nepamiršta Kauno.
Lietuvos krepšinio istorijos bruožai
Norint geriau suprasti T. Beardo indėlį į „Žalgirio“ istoriją, verta trumpai apžvelgti Lietuvos krepšinio istorijos bruožus.
Pirmasis Europos vyrų krepšinio čempionatas 1935 m. vyko Šveicarijoje. Jį laimėjo mūsų kaimynai latviai. Latvijos rinktinė laikyta viena iš favoričių ir 1936-ųjų Berlyno olimpiadoje, kur krepšinis pirmąsyk buvo įtrauktas į olimpinių sporto šakų sąrašą. Lietuvos krepšinio pradininku laikomas legendinis lakūnas Steponas Darius, į lietuvių kalbą pirmąsyk išvertęs šios sporto šakos taisykles. Per savo pirmąsias tarptautines krepšinio rungtynes 1925 m. žaidėme Rygoje su Latvijos rinktine. Jas rezultatu 41:20 laimėjo latviai. Nors Lietuvoje krepšinis skynėsi kelią lėtokai, stiprių žaidėjų būta tarp išeivijos lietuvių. Susitikę su Lietuvos krepšinio atstovais, jie išmokė šiuos naujų krepšinio derinių, kitų subtilybių. 1937 m. Rygoje surengtame antrajame Europos krepšinio čempionate dalyvavo ir keletas Amerikos lietuvių. Tačiau lietuviai įveikė visus varžovus, Lietuva netikėtai tapo Europos čempione, finale 24:23 nugalėjusi Italiją. Prie sėkmės ypač prisidėjo du išeivijos lietuviai - Pranas Talzūnas ir Feliksas Kriaučiūnas (pastarasis kartu buvo ir rinktinės treneris). 1911 m. Čikagoje gimęs F. Kriaučiūnas treniravo abi, vyrų ir moterų, krepšinio rinktines (lietuvės 1938 m. Į Lietuvą traukiniu grįžtančius Europos čempionus kiekvieno miesto stotyje sveikino minios žmonių. Krepšinis sparčiai populiarėjo. Pagal to meto taisykles, Europos čempionatą laimėjusi šalis įsipareigodavo rengti kitą krepšinio čempionatą. Trečiajame Europos čempionate lietuviai laimėjo visas septynerias rungtynes ir antrą kartą tapo čempionais. Lietuvos rinktinę čempionatui rengė ir treniravo išeivijos lietuvis Pranas Lubinas. Los Andžele gimęs P. Lubinas sėkmingai žaidė ne tik Lietuvos, bet ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) krepšinio rinktinėje, su ja 1936 m. tapo olimpiniu čempionu. Lietuvos krepšinio krikštatėviu tituluojamas P. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, į JAV grįžo Lietuvos rinktinėje žaidę išeivijos lietuviai, o į Vakarus pasitraukė nemažai kitų žinomų šalies krepšininkų. Tačiau krepšiniu domėjosi jau visa Lietuva. 1947 m. Čekoslovakijoje vykusiame krepšinio čempionate triumfavo Sovietų Sąjungos rinktinė. 1949-ųjų čempionatas vyko Egipto sostinėje Kaire, nes tuometė Europos čempionė Sovietų Sąjunga atsisakė rengti varžybas. Egiptiečiai laimėjo visas šešerias rungtynes ir tapo čempionais. Sovietų Sąjunga sportui skyrė ypač daug dėmesio ir lėšų. Krepšinis - ne išimtis. Sovietų Sąjungos vyrų krepšinio rinktinė net 14 kartų tapo Europos čempione. Joje yra žaidę 12 lietuvių - be jau minėtų S. Butauto, J. Lagunavičiaus, K. Petkevičiaus ir V. Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos krepšininkai, laimėję olimpinį atrankos turnyrą, iškovojo bronzos medalius 1992 m. Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse, rungtynėse dėl trečiosios vietos 82:78 nugalėję Jungtinę komandą, kurioje žaidė geriausi Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir kitų buvusių Sovietų Sąjungos šalių krepšininkai. Žaidynėse mes laimėjome bronzą, o tikrą furorą ten kėlė JAV rinktinė - į ją buvo sukviestos visos anų laikų NBA žvaigždės: Maiklas Džordanas, Irvinas Medžikas Džonsonas, Laris Berdas. Po neįtikėtinų pergalių olimpinėse žaidynėse Lietuvos vyrai atrankos į 1993 m. Europos krepšinio pirmenybes turnyre Vroclave netikėtai pralaimėjo Baltarusijos rinktinei ir į čempionatą nepateko. Paradoksalu, mat finaliniame etape ten žaidė gerokai už mus silpnesnės Latvijos ir Estijos rinktinės. 1993-iųjų Europos krepšinio čempione tapo pirmenybių šeimininkė Vokietijos rinktinė, finale vieno taško skirtumu įveikusi Rusijos komandą. Į Europos krepšinio čempionato finalinį turnyrą Lietuva sugrįžo 1995 m. Mūsiškiai finale pralaimėjo Jugoslavijai ir pelnė sidabro medalius. Finalo rungtynės buvo įtemptos ir skandalingos. Pasipiktinę amerikiečio teisėjo sprendimu skirti techninę pražangą A. Varžovų rinktinės lyderiai Aleksandras Džordževičius (dabar jis yra Serbijos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris) ir Vladė Divacas bei kiti krepšininkai įkalbėjo mūsiškius grįžti, bet mūsų vyrai, žaisdami be po penkias pražangas surinkusių A. Sabonio ir R. Kurtinaičio, turėjo pripažinti jugoslavų pranašumą rezultatu 90:96. Po rungtynių sirgaliai skandavo Lietuvos vardą, nors ji ir pralaimėjo, o įvairių šalių krepšinio spauda rungtynes apibūdino kaip įdomiausią finalą per visą Europos krepšinio istoriją, aptemdytą prasto teisėjų darbo. 1996 m. Atlantos olimpinėse žaidynėse vėl iškovojusi bronzos medalius, Lietuvos rinktinė susidūrė su sunkumais. Ją paliko brandaus amžiaus (pagal krepšinio standartus) sulaukę ilgamečiai lyderiai A. Sabonis, R. Kurtinaitis ir Š. Marčiulionis bei treneris Vladas Garastas. Naujuoju treneriu paskirtas buvęs V. Tačiau, kaip dažnai nutinka, po įspūdingų pergalių netikėtai pralaimima. 2001 m. Europos čempionatas Stambule lietuviams buvo labai nesėkmingas. Nusileidę latviams, lietuviai neprasibrovė į pirmenybių ketvirtfinalį ir neteko galimybės varžytis dėl patekimo į 2002 m. pasaulio krepšinio čempionatą. 2003-iųjų Europos čempione tapo Lietuva. Tų metų rugsėjo 5-14 d. Švedijoje vykusio čempionato grupės varžybose mūsiškiai nugalėjo Latvijos, Izraelio ir Vokietijos rinktines, ketvirtfinalyje įveikė Serbijos ir Juodkalnijos krepšininkus, pusfinalyje - Prancūziją, o finale - Ispaniją rezultatu 93:84 (20:19, 20:12, 22:17, 31:36). Trečiąją vietą iškovojo Italijos krepšininkai. 2007 m. Lietuvos vyrai laimėjo bronzą, o kai vyriausiuoju rinktinės treneriu vėl tapo J. Kazlauskas, 2013 ir 2015 m. Taigi esame triskart Europos čempionai, tris kartus laimėjome antrąją vietą, esame pelnę bronzos medalius, buvę penkti, šešti, vienuolikti, dvylikti. Tai - mūsų istorija. Į 2017 m. pirmenybes vyks stipri jauna komanda.
Ainaro Bagatskio indėlis į Lietuvos krepšinį
Atskirai verta paminėti ir Ainaro Bagatskio, latvių krepšinio specialisto, kuris taip pat yra susijęs su Kauno „Žalgiriu“, indėlį į Lietuvos krepšinį. Sausio 9 d. į Kauną atvyko naujasis “Žalgirio” komandos legionierius latvis Ainaras Bagatskis. 36 metų 198 cm ūgio atakuojantysis gynėjas, garsėjantis snaiperiškais metimais, apsistojo “Sandijos” viešbutyje. Kauno "Žalgirį" sustiprins A. Lietuvos krepšinio lygos čempionė Kauno "Žalgirio" komanda stiprina atakuojančio gynėjo poziciją.
Taip pat skaitykite: Kinijos krepšininkų įtaka NBA
tags: #nba #krepsininkas #berdas