Paralimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir pasaulinė socialinės įtraukties bei žmogaus pergalės šventė. Šiame straipsnyje panagrinėsime paralimpinių žaidynių istoriją, jų raidą, reikšmę ir Lietuvos sportininkų indėlį į šį judėjimą.
Paralimpinio judėjimo ištakos
Paralimpinio judėjimo pradininku laikomas vokiečių kilmės britų neurologas Ludwigas Guttmannas. Dirbdamas su Antrojo pasaulinio karo veteranų, patyrusių stuburo traumas, priežiūros centre Anglijoje, Stok Mandevilyje, jis pastebėjo sporto teigiamą poveikį reabilitacijai. Nors pagal to meto medicinos rekomendacijas sužeistuosius reikėjo kuo labiau tausoti, daktaras L. Gutmanas skatino juos mankštintis.
1948 m. liepos 29 d., Londono olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijos dieną, L. Gutmanas surengė pirmąsias neįgaliųjų, sėdinčių vežimėliuose, varžybas, kurias pavadino Stok Mandevilio žaidynėmis. Jose dalyvavo Antrojo pasaulinio karo veteranai, turėję stuburo traumas. Šios varžybos laikomos paralimpinio judėjimo pradžia.
Paralimpinių žaidynių raida
1960 m. devintosios Stok Mandevilio žaidynės pirmą kartą surengtos už Anglijos ribų, iš karto po olimpinių žaidynių ir tame pačiame mieste - Romoje. Jose dalyvavo 400 sportininkų iš 23 šalių. Žaidynių programą sudarė 6 sporto šakos vienintelėje vežimėlių kategorijoje.
1976 m. Švedijoje surengtos pirmosios žiemos paralimpinės žaidynės.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų sporto varžybos
Tačiau kelias į paralimpines žaidynes nebuvo lengvas. 1980 m. olimpinių žaidynių šeimininkė Maskva apskritai nepageidavo rengti tokio pobūdžio renginio.
1988 m. Seule įvyko lūžis. Pirmą kartą paralimpinės žaidynės vyko tose pačiose vietose kaip ir olimpinės žaidynės. Tuo metu dalyvių skaičius ir toliau augo, o paskutinėse Tokijuje vykusiose žaidynėse jau varžėsi 4,4 tūkst. sportininkų.
Nuo 1992 m. paralimpinės žaidynės yra susietos su olimpinėmis žaidynėmis ir vyksta tose pačiose sporto arenose po trijų savaičių. Varžybas organizuoja Tarptautinis paralimpinis komitetas (TPK).
Paralimpinių žaidynių reikšmė
Paralimpinės žaidynės yra skirtos fizinių, psichinių ar sensorinių negalių turintiems sportininkams. Tai apima judėjimo negalią, įvairias amputacijas, regėjimo negalią ir cerebrinį paralyžių.
Pagrindinis žaidynių tikslas - skatinti žmonių su negalia fizinį aktyvumą ir stiprinti jų sveikatą, didinti visuomenės sąmoningumą ir visų jos narių įtraukumą bei lygybę. Žaidynės padeda keisti visuomenės požiūrį į negalią ir įrodo, kad sportininkai su negalia gali pasiekti didelių sporto laimėjimų.
Taip pat skaitykite: Strateginės sporto šakos neįgaliesiems
Paralimpinėse žaidynėse siekiant užtikrinti sąžiningas varžybas sportininkai klasifikuojami pagal savo negalios tipą ir lygį. Klasifikacija padeda nustatyti, kurie sportininkai konkuruos tarpusavyje.
Paralimpinė emblema yra trys raudonos, mėlynos ir žalios spalvos kreivės, vadinamosios agitos (lot. agito - judu), jos simbolizuoja paralimpiečių siekį pranokti savo galimybių ribas ir įveikti iššūkius. Trijų kreivių susijungimas simbolizuoja tarptautinę paralimpinio judėjimo vienybę ir įvairovę.
Paralimpinis šūkis - „Dvasios stiprybė. Judėjimo galia.“
Sportininkai su negalia olimpinėse žaidynėse
Derėtų pasakyti, jog sportininkai su negalia kaip lygūs su lygiais dalyvavo olimpiadoje dar prieš parolimpinių žaidynių atsiradimą.
Pirmasis sportininkas su negalia, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse, buvo vokiečių kilmės JAV gimnastas Džordžas Eiseris (George Eyser). 1904 m. jis debiutavo vasaros olimpinėse žaidynėse su kairės kojos mediniu protezu. Jo iškovotas olimpinių medalių skaičius - įspūdingas: 3 aukso, 2 sidabro ir 1 bronzos.
Taip pat skaitykite: Galimybės neįgaliesiems sporte
Vengras Karolis Takacas dalyvavo šaudymo rungtyse vasaros olimpinėse žaidynėse 1948 m. ir 1952 m. Jo dešinė ranka buvo amputuota, tad galėjo šaudyti tik kaire. Negalia nesustabdė K. Takaco - jis iškovojo du aukso medalius.
Danijos jojikė Lis Hartel, paralyžiuota po poliomielito, dalyvavo jojimo varžybose 1952 m. ir 1956 m. olimpinėse žaidynėse ir iškovojo du sidabro medalius.
Pietų Afrikos Respublikos (PAR) plaukikė Natalie du Toit 2008 m. Pekino vasaros olimpinėse žaidynėse dalyvavo su amputuota koja. PAR bėgikas Oskaras Pistorius 2012 m. Londono olimpinėse vasaros žaidynėse su metalinėmis kojomis bėgo kartu su sveikais bėgikais.
Šie sportininkai įrodė, kad negalia nėra kliūtis siekti aukštų rezultatų sporte.
Specifinės paralimpinės sporto šakos
Iš 20 paralimpinėse žaidynėse esančių sporto šakų tik 4 nėra įprastose olimpinėse žaidynėse:
- Golbolas - rungtis skirta regėjimo negalią turinčią sportininkams, kurio tikslas įmušti garsiai riedantį kamuolį į varžovų vartus.
- Bočia - rungtis, kurioje dalyvauja dviejų žmonių komandos, turinčios cerebrinio paralyžiaus negalią. Sportininkai ridena, spiria arba meta kamuoliuką, kurį taiko kuo arčiau taikinio.
- Riedlenčių regbis - įprastas regbio žaidimas, tačiau dalyvauja negalintys vaikščioti sportininkai.
Lietuvos indėlis į paralimpinį judėjimą
Lietuvos sportininkai paralimpinėse žaidynėse pirmą kartą dalyvavo 1992 m. Barselonoje. Iki tol, 1988 m., lietuviai dalyvavo Seulo paralimpinėse žaidynėse, atstovaudami Sovietų Sąjungai. Pirmasis lietuvis paralimpinis čempionas Vytautas Girnius, 1988 m. Seule laimėjęs du aukso medalius.
Iš viso Lietuvos sportininkai paralimpinėse žaidynėse yra iškovoję 29 medalius: 4 aukso, 11 sidabro ir 14 bronzos. Absoliučią daugumą medalių - 25 - iškovojo lengvaatlečiai.
Žymesni Lietuvos paralimpiečiai:
- Aldona Grigaliūnienė - lengvaatletė, paralimpinėse žaidynėse iškovojusi 2 aukso, 1 sidabro ir 1 bronzos medalį.
- Ramunė Adomaitienė - lengvaatletė, pasaulio rekordininkė šuolio į tolį rungtyje.
- Kęstutis Skučas - plaukikas, paralimpinėse žaidynėse pelnęs sidabro medalį.
- Mindaugas Bilius - lengvaatletis, 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse tapęs čempionu.
- Edgaras Matakas - plaukikas, 2021 m. Tokijo vasaros paralimpinėse žaidynėse iškovojęs bronzos medalį.
Lietuvos paralimpinis komitetas (LPAK) įsteigtas 1990 m. Jis koordinuoja paralimpinį judėjimą Lietuvoje ir rūpinasi sportininkų su negalia rengimu varžyboms.
Diskriminacijos klausimai
Nors Lietuvos parolimpiečiai pasiekia puikių rezultatų, tačiau jie vis dar susiduria su diskriminacija. Pavyzdžiui, po Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių kilo skandalas dėl to, kad už tokius pat laimėjimus parolimpiečiams buvo numatyta išmokėti net septynis kartus mažesnes premijas nei olimpiečiams.
Be to, Lietuvoje negalią turintiems sportininkams nesudaromos sąlygos tinkamai treniruotis.
Šie faktai rodo, kad Lietuvoje dar reikia nuveikti daug, kad būtų užtikrintos lygios galimybės negalią turintiems žmonėms sporte.
2024 m. Paryžiaus paralimpinės žaidynės
2024 m. Paryžiaus paralimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 28 - rugsėjo 8 dienomis. Atidarymo ceremonija pirmą kartą vyks ne stadione, o garsiajame Paryžiaus Eliziejaus laukų bulvare bei Santarvės aikštėje Prancūzijos sostinės centre.
Žaidynėse planuoja dalyvauti apie 4400 sportininkų iš 180 nacionalinių parolimpinių komitetų. Varžybos vyks 22 sporto šakose (23 disciplinose).
Lietuvai vasaros žaidynėse atstovaus devyni sportininkai.
tags: #neigaliuju #olimpines #zaidynes