Anot specialistų, fiziškai ir emociškai išsekusiems žmonėms sunku prisiversti sportuoti, bet būtent fizinė veikla padėtų pasijusti geriau. Straipsnyje nagrinėjamos priežastys, kodėl žmonės praranda motyvaciją sportuoti, ypatingai kultūrizmo kontekste, ir pateikiami sprendimai, kaip atgauti jėgas ir vėl mėgautis fizine veikla. Taip pat aptariami neteisingo sportavimo keliami pavojai ir kaip jų išvengti.
Pandemijos įtaka sporto įpročiams
Sveikatingumo klubų „Impuls“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, bene kas trečias nesportuoja. 49,5 proc. gyventojų nuo pandemijos pradžios sportuoja mažiau nei iki pirmojo karantino. Tačiau dalis apklaustųjų sako, kad vasarą pradėjo judėti daugiau: intensyviau sportuoti pradėjo maždaug penktadalis (20,9 proc.), bet 28 proc. apklaustųjų iki šiol negrįžo į sporto režimą, buvusį iki pandemijos. Didžiausia dalis apklaustųjų, kurių fizinis aktyvumas iki šiol sumažėjęs - jauni, darbingo amžiaus žmonės - 26-35 m. ir 36-45 m. (atitinkamai 36,2 proc. ir 30,8 proc.), aukščiausio išsilavinimo, gaunantys didžiausias pajamas, užimantys aukščiausias pozicijas darbe, didžiųjų miestų gyventojai. Vertinant pagal užimamas pareigas, net 42 proc. aukščiausio lygio vadovų ir 37 proc. smulkiųjų verslininkų nuo pandemijos pradžios nesportuoja.
Dažniausiai įvardijamos priežastys, kodėl negrįžtama į įprastą sporto režimą, - motyvacijos stoka, kurią įvardijo beveik pusė apklaustųjų, ir prarastas įprotis sportuoti, šią priežastį nurodė maždaug penktadalis respondentų. Didžiausia dalis nurodžiusių, kad nebesportuoja, prarado įprotį - tarp aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų: tokią priežastį nurodė kas trečias. Sujaukta darbotvarkė neleidžia grįžti į įprastą ritmą.
Startuolio „Kilo Health“ sveikatos psichologė Ieva Vasionytė šiuos duomenis patvirtina: daug jaunų, darbingo amžiaus žmonių, kuriuos teko konsultuoti pandemijos laikotarpiu, skundėsi, kad dėl karantino metu pasikeitusių darbo ir buities sąlygų fizinei veiklai sunku rasti laiko, motyvacijos ir jėgų.
Dirbantiesiems prisitaikyti prie pandemijos padiktuotų naujų sąlygų buvo sunkiau nei kitiems: „Ne vienoje pasaulio šalyje atliktos apklausos rodo, kad nors pandemijos pradžioje krito visų žmonių fizinio aktyvumo lygis, praėjus pusmečiui senjorai fizinei veiklai skyrė net daugiau laiko nei iki pandemijos. O tų, kurie iki karantino buvo labai aktyvūs, fizinis aktyvumas sumažėjo labai reikšmingai ir į buvusį lygį negrįžo, nes šiems žmonėms teko visą dienotvarkę planuoti iš naujo. Ypač daug iššūkių teko turintiems vaikų žmonėms: reikėjo prisitaikyti ir prie nuotolinio mokymosi, nuotolinių būrelių, planuoti laiką buvo labai sunku. Dabar šiems žmonėms svarbu prisiversti iš naujo formuoti įprotį sportuoti“, - I.Vasionytė.
Taip pat skaitykite: Sporto fiziologija: ištvermės dominavimas
Organizmo pokyčiai nustojus sportuoti
Pasak specialistų, per vienerius ar dvejus metus be aktyvios fizinės veiklos organizmas praranda didžiąją dalį įgyto fizinio pajėgumo. „Fiziškai aktyviam žmogui nustojus sportuoti tokios savybės, kaip ištvermė ir jėga, silpsta sparčiai“, - sako „Impuls“ treneris Antanas Vinčiūnas. Anot asmeninio trenerio, nustojus lavinti ištvermę, pirmieji jos mažėjimo požymiai pastebimi jau po poros savaičių. Jėgos sumažėjimas jaučiamas akivaizdžiai jau tuomet, kai pertrauka trunka 4-6 savaites. „Labai tikėtina, kad nesitreniruodamas metus ar daugiau žmogus jaučiasi sustingęs, aptingęs, nežvalus, neturi energijos ir noro ką nors daryti. Tik reguliari, tikslinga ir nepertraukiama fizinė veikla garantuoja ilgalaikius rezultatus“, - teigia A.Vinčiūnas.
Emocinė savijauta, pasak I.Vasionytės, smarkiai susijusi su fiziniu aktyvumu: reikšmingai sutrumpėjus laikui, kuris skiriamas fizinei veiklai pasikeičia nuotaiką reguliuojančių medžiagų apykaita organizme, todėl gali padidėti nerimas, pablogėti nuotaika, pakilti jaučiamas stresas. Psichologės teigimu, būnant tokios nuotaikos rasti jėgų aktyviai fizinei veiklai sunku, bet būtent sportas gali padėti jaustis geriau. A.Vinčiūnas atkreipia dėmesį, kad aktyvi fizinė veikla, miegas ir kokybiškas poilsis - būtinos sąlygos gerai savijautai. Taigi, kai nėra nuotaikos ir jėgų sportuoti, pasijusti geriau padės aktyvi mankšta. „Visi esame girdėję, kad sportuojant išsiskiria laimės hormonas - endorfinas, o pastaruoju metu daug kalbama apie miokinus - tam tikrus junginius, kuriuos išskiria susitraukinėjantys raumenys. Miokinai teigiamai veikia beveik visas kūno sistemas, taip pat ir galvos smegenis, tad jiems išsiskiriant gerėja darbingumas ir nuotaika“, - sako A.Vinčiūnas. Po ilgesnės pertraukos specialistai rekomenduoja fizinį krūvį didinti pamažu: stengtis daugiau laiko skirti pasivaikščiojimams, kitai fizinei veiklai, atlikti nesudėtingus mankštos pratimus, palaipsniui į darbotvarkę įtraukti bendrą kūno mankštą, tempimo pratimus, lengvas jėgos bei ištvermės treniruotes. Krūvį palaipsniui didinti būtina įsiklausant į savo kūną.
Kultūrizmo specifika ir progresas
Intensyviai sportuojate jau kelis mėnesius ar metus ir niekaip nepavyksta pasiekti trokštamo rezultato? Ar žinote, kokios priežastys trukdo progresuoti?
Netaisyklinga mityba
Šis punktas ne šiaip sau įrašytas į pirmą vietą, jis yra viena iš svarbiausių sąlygų norint, kad raumenys didėtų. Tik pradėjus kilnoti svarmenis, žmogaus organizmas reaguoja į bet kokį fizinį krūvį, todėl raumenys akivaizdžiai didėja ir stiprėja, net tada jei neskiriate daug dėmesio treniruotėms ir mitybai. Tačiau tai trunka neilgai. Netrukus prasideda atvirkštinė reakcija - regresas.
Jei negaunate pakankamo kiekio maistinių medžiagų ir jūsų raumenys badauja, neįmanoma tikėtis progreso. Raumenų augimui reikalingos statybinės medžiagos: baltymai, kurie mitybos racione turi sudaryti ne mažiau 2-2,5 g/kg kūno svorio, angliavandeniai 4 - 5 g/kg kūno svorio ir riebalai apie 1 g/kg. Angliavandeniai - tai maistinė medžiaga, kuri suteikia energijos jūsų treniruotėms. Įsivaizduokite, kas nutiks automobiliui, jei laiku nepripildysite degalų? Jis nepajudės iš vietos. Tas pats ištiks ir jūsų raumenis, jei nepripildysite jų angliavandeniais.
Taip pat skaitykite: Lauko teniso gidas
Žmogaus organizme vykstantys energijos gamybos biocheminiai procesai - sudėtingi, todėl, trūkstant pagrindinio energijos šaltinio - angliavandenių, raumenys bus ardomi ir naudojami energijos gamybai, kitaip sakant jūsų raumenų molekulės taps energijos šaltiniu, reikalingu gyvybinėm organizmo funkcijom palaikyti. Baltymų šaltiniai: mėsa, kiaušiniai, pieno produktai, žuvis, jūros produktai. Angliavandenių šaltiniai: ryžiai, grikiai, avižos, makaronai, bulvės, juoda duona, daržovės, vaisiai. Riebalų šaltinai: kiaušinio trynys, riebi žuvis, sūris, alyvuogių aliejus, linų sėmenų aliejus, riešutai.
Per didelis treniruočių krūvis
Pradedančiuosius sportuoti jaunuolius, perpildo didžiulis entuziazmas ir jie mano: „ jei mano raumenys auga atliekant po 3 priėjimus, tai kai atliksiu po 5 priėjimus raumenų augimas dar pagreitės“. Toks paaiškinimas lyg ir būtų logiškas, nes norint, kad raumenys progresuotų reikalingas fizinis krūvis. Tačiau - tai klaidinga nuomonė. Ne visada daugiau, reiškia geriau. Jūsų tikslas - jėgos didinimas ir kūno formavimas, o ne maratono bėgimas. Treniruotės apimtis ir intensyvumas turi atitikti jūsų treniruotumo lygį. Jei persistengsite ir sportuosite ne pagal savo galimybes, jus ištiks persitreniravimo sindromas (skaityti straipsnyje: "Persitreniravimas ir atsistatymas" ).
Kol jūs esate pradedantysis sportininkas, negalite tiksliai jausti kada ištiks persitreniravimas, todėl siūlau susirasti išmanantį trenerį, kuris parinks jums tinkantį treniruočių krūvį ir sudarys individualią treniruočių programą. Raumenys auga ne treniruotės metu, o po jos, kai ilsitės namuose, bent pusvalandį, o geriau jei valandą miegate pietų miego, valgote subalansuotą maistą, nestresuojate ir einate miegoti apie 22 val.
Netaisyklinga pratimų atlikimo technika
Su šia problema nuolat susiduria naujokai fitneso salėje, juo labiau, kad ne kiekvienoje salėje yra treneris, kuris gali jus pakonsultuoti kaip taisyklingai atlikti vieną ar kitą pratimą. Jei atliekate pratimą ir nejaučiate to raumens, kurį stengiatės apkrauti, vadinasi, gali būti netaisyklinga jūsų startinė pozicija, nesureguliuotas treniruoklio aukštis, nepakankama koncentracija ar per didelis svarmens svoris. Netaisyklinga pratimo atlikimo technika - gali būti viena iš priežasčių, kodėl neturite norimo rezultato. Iš savo ilgametės trenerio darbo patirties galiu teigti, kad naujokai dažnai mėgsta varžytis vienas su kitu, kuris pakels didesnį svorį, ko pasekoje nukenčia pratimo atlikimo technika.
Atliekant pratimus su maksimaliu svoriu, labai stipriai apkraunami ne tik raumenys, bet ir sąnariai bei raiščiai, tai didžiulis krūvis centrinei nervų sistemai. Noras, bet kokia kaina įveikti kuo didesnį svorį, tai tiesus kelias į traumą, nes apie pratimo atlikimo techniką kalbėti nebetenka.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai: mokyklos be sporto salių
Nepakankamas atsistatymas
Jei per naktis sėdite prie kompiuterio ar televizoriaus, o dar blogiau jei „tūsinatės“ naktiniame klube iki paryčių, o dieną žaidžiate intensyviai futbolą, tai nieko nuostabaus, kad jūsų raumenys nedidėja. 8 valandos miego naktį ir valanda miego po pietų - tai viena iš pagrindinių sąlygų, norint, kad raumenys didėtų. Ta pati taisyklė galioja ir judėjimo aktyvumui: jeigu jūs eikvosite per daug energijos prieš treniruotę, tai treniruotei fitneso salėje paprasčiausiai nebeturėsite jėgų. Ypač tai liečia ektomorfus. Tokio tipo žmonės turi greitą medžiagų apykaitą ir jiems sunku padidinti kūno masę.
Nereguliarios treniruotės ir mityba
Jei sportuojate tik tada, kai randate laiko, o valgote tik tada, kai prisimenate, jog reikėtų pavalgyti, neturite jokių šansų užsiauginti didelių raumenų. Paklausinėkite elitinių kultūristų ar fitneso atstovų, kurie šiame sporte pasiekė žymesnių rezultatų, visi kaip vienas tvirtins, kad reikalingas griežtas veiksmų planas, o plano laikymasis priklausys nuo jūsų motyvacijos ir disciplinuotumo. Viena iš pagalbinių priemonių naujokui, siekiančiam užsibrėžto tikslo - tai užrašai, kur matysite visus savo nukrypimus nuo plano.
Pavojus dėl per didelio krūvio
Lankstus, sportiškas, tvirtas ir ligas atbaidantis kūnas - apie tokį svajoja kiekvienas, tačiau nusipirkus sporto klubo abonementą reikėtų suprasti, kad neteisingai pasirinkti krūviai ar neteisingai kilnojami svoriai gali atnešti naujų bėdų. Kaip pastebi kineziterapeutas Raimundas Venskaitis, sėdimoje pozicijoje biure ilgus metus dirbantys ir nesportuojantys gyventojai susiduria su raumenų ilgio pasikeitimais.
„Dažniausiai jie sutrumpėja, nebegalime didele amplitude atlikti visų judesių, kuriuos turėtume galėti padaryti. Taip pat sumažėja kraujagyslių ir širdies sistemos pajėgumas: širdis nebesugeba krauju aprūpinti viso organizmo. Tokiu atveju greičiau pavargstame, uždūstame. Dar vienas dalykas, kuris atsiranda, - krenta visas bendras kūno pajėgumas, nes jis negauna pakankamo krūvio ir mechaninės apkrovos, todėl greičiau išvargstame“, - vardijo pašnekovas. Jei žmogus ir toliau nesportuoja ir beveik visą dieną praleidžia sėdėdamas, po kurio laiko tam tikros raumenų grupės gali tapti įsitempusios, sutrumpėti raumenys, o dėl to atsirasti tam tikrų skausmų keliuose, nugaroje, juosmenyje, pečių juostoje. Žmogus gali pradėti jausti kojų, rankų tirpimą.
Kita vertus, pradėjus staigiai sportuoti dideliais krūviais taip pat galima padaryti sau žalos. „Kai žmogus po ilgos pertraukos pradeda sportuoti, jo raumenys yra netinkamo ilgio, nuvargę, sąnariai laisvesni, nėra stabilumo, todėl labai kardinaliai padidinus fizinį krūvį, pavyzdžiui, išėjus pajūriu pasivaikščioti 30 km ar pradedant bėgti labai ilgus atstumus, padidėja patempimų, pavyzdžiui, čiurnos, raumenų įplyšimų, net išvaržos rizika“, - kalbėjo kineziterapeutas.
R. Venskaitis pasakojo pats besilankantis sporto klubuose ir matantis naujokų daromą didžiausią klaidą. Pasak jo, dažnai matyti, kad nauji klientai iškart stengiasi lygiuotis į tuos, kurie jau kaip reikiant ištreniravę savo kūną. „Ne visi supranta, kad pradžioje gal išvis reikėtų tiesiog užsiimti tempimo pratimais ir kardio treniruote, lengvais svoriais. Dažnai bandoma lygiuotis į kitus ir pasirenkami neadekvatūs svoriai arba pratimai atliekami netaisyklingai. Tai ir yra pagrindinis traumų šaltinis“, - tęsė specialistas.
R. Venskaitis patarė iš pradžių supažindinti kūną su didėsiančiu krūviu, kad jis žinotų, kaip judesiai turi būti daromi taisyklingai. Organizmas turi suprasti, kad susidurs su nauja veikla. „Galbūt net prieš sporto klubą po ilgo nesportavimo reikėtų tiesiog liftą pakeisti laiptais ar vakarais išeiti pasivaikščioti, daryti tempimo pratimus. Vietoj 5-10 km bėgimo, gal geriau tiesiog fizinį aktyvumą didinti pradėti nuo kelių ratų apėjimo greitesniu žingsniu mokyklos stadione“, - patarė medikas.
Signalaizacija, kad kažką darome ne taip
Pasak jo, apie kūnui teikiamus krūvius žmogus turi pagalvoti ir po traumų. Jei dėl jų kelias savaites nesportavo, sugrįžus į sporto klubą nereikėtų vėl pulti prie buvusių krūvių, o su kūnu elgtis atsargiai. Kitu atveju rizikuojama ne tik traumos atsinaujinimu, bet ir nauja trauma. Pasiteiravus, kokie kūno signalai siunčia, kad pasirinktas krūvis sporto klube yra per didelis, kineziterapeutas paminėjo, kad svarbiausias signalas - skausmas.
„Treniruojantis rekomenduojama sekti, pavyzdžiui, savo pulsą, pasiskaičiuojant normos ribas. Jei jis per daug šoka į viršų, tai rodo, kad pasirinktas krūvis yra netinkamas. Kitas patarimas naudoti tinkamą avalynę ir tinkamą aprangą, - kalbėjo pašnekovas, - Visgi skausmas, o ne šiluma ar tempimas, yra tas rodmuo, kuris sako, kad kažkas yra daroma negerai“. Neteisingai ir per dideliu krūviu sportuojant galima susidurti su raumenų mikro įplyšimais ir pertempimais. Nors trumpuoju laikotarpiu tai gali nesukelti didelių problemų, ilguoju laikotarpiu tai gali tapti problema sveikam kūnui.
„Pavyzdžiui, atlikus neteisingą judesį raiščiai iškart nenuplyšta, jei jie yra sveiki, bet po ilgo laiko darant netaisyklingus judesius, apkraunami sąnariai ar raiščiai ir tai gali privesti prie traumos. Ji gali nutikti ir ne tik po savaitės, be ir po metų, trejų ar penkiolikos. „Gali būto ir taip, kad atsiradus skausmui ir pakeitus pratimus bei juos atliekant taisyklingai, skausmas ir trauma praeis. Bet dažniausiai dar iki traumos mes jau pajaučiame skausmą, tirpimą ar kitą nemalonų reiškinį, kuris įspėja, kad kažką darome ne taip“, - pridėjo specialistas.
Prieš sportą - pasitarti su specialistais
Klinikos „Northway“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžienė teigė, kad gyventojų sąmoningumas dėl sveikos gyvensenos ir sporto auga, todėl atvejų, kai į ją kreipiasi asmenys, patyrę traumą dėl netinkamai pasirinkto sporto krūvio, pasitaiko retai. „Dažniausiai, jei tokie būna, tai skundžiamasi dėl netinkamai susidėliotos treniravimosi programos, jos intensyvumo atsiradusiomis problemomis: įvairūs nugaros, kelių sąnarių (dažniau silpnoms merginoms po intensyvių grupinių (insanity, crosfit) treniruočių), pečių sąnarių (dažniau vyrams po ilgesnio netaisyklingo sportavimo laiko) skausmais. Dažna klaida bandymas per savaitę grįžti į tokį krūvį, kokį darydavo prieš kelis metus, „nespėjimas" atlikti apšilimo, tempimo pratimų“, - vardijo pašnekovė.
Suplanavus pradėti sportuoti, gydytoja patarė pirmiausiai pasitarti su specialistais ir išsitirti, nuo ko pradėti, kaip paruošti kūną krūviams. Pavyzdžiui, galbūt pradžiai reikėtų tam tikras raumenų grupes pratempti, o vėliau pradėti didinti krūvį. „Visi mes turime skirtingus sėdėjimo ir gyvenimo įpročius, skirtingą fizinį pasirengimą ir netestavus labai sunku sakyti, kuriems raumenims reikia dėmesio ir kokio. Vienam ilgiau sėdint labai įsitempia nugaros ir priekinės šlaunies grupės raumenys, kitam, užpakalinė šlaunies pusė, kriaušinis raumuo. Dažnai būna silpni preso ir sėdmenų raumenys, kurie neatlikdami savo darbo leidžia nugarai sėdint nuvargti dvigubai. Dažnai būna labai įtempti krūtinės ir sprando raumenys, kuriuos reikia pratempti prieš imant svarmenis į rankas“, - kalbėjo specialistė.
Pasak jos, fizinį darbą dirbantieji, kaip sportininkai profesionalai, jei nuolat darys tik konkretų veiksmą nedarydami nei apšilimo, nei nesirūpindami daug dirbusių raumenų atpalaidavimu, pratempimu ir „atsvaros" palaikymu iš nedirbančių raumenų grupių, ilgai sportinės ar darbinės karjeros netęs. Turint didelius darbinius fizinius krūvius, būtina kūną jiems ruošti ir dirbti, kad kaulų ir raumenų sistemoje būtų balansas, kad apkrovos pasiskirstytų tolygiai. Pasiteiravus, kokios klaidos dažniausiai daromos sporto salėje, R. Burzdžienė vardijo nesupratimą, kur kūne yra vietos, kurioms reikia papildomo ir išskirtinio dėmesio. Taip pat klystama dirbant tik su presu ar užpakalio raumenims, nes tai gali dar labiau išbalansuoti kaulų ir raumenų sistemą ir ilguoju laikotarpiu sukelti įvairių skausmų. „Dar labai dažna klaida, gal dažniau ne sporto salių, o tinklinio, teniso, krepšinio ir panašių sportų šakų atstovams: jie „nespėja“ normaliai apšilti ar prasitampyti, nes ir taip po darbo vos spėja į treniruotės pradžią, o po to jau skuba namo“, - pridėjo pašnekovė.
Siūlo patikrinti save pasivaikščiojant
Klinikos „Northway“ kineziterapeutas Marius Matulionis taip pat ragino nusprendus aktyviai sportuoti pirmiausia pasikonsultuoti su specialistu, kad būtų įvertinta žmogaus fizinė būklė. Pasak jo, nerti į treniruoklių salę ir iškart bandyti dirbti su didžiuliais svoriai taip pat būtų didelė klaida. „Iš pradžių galima tiesiog pasivaikščioti paupiu ar miške. Taip pasitikrinsite savo kūno galimybes. Nuėjus ilgesnį atstumą, žinoma, nereikia iškart rinktis 20 km, jau gali išryškėti tam tikri skausmai, silpnosios vietos ar koks patempimas, jei prieš tai išvis nesportavote“, - aiškino pašnekovas.
Dėl silpnų kūno vietų dėl ilgo sėdimo darbo M. Matulionis siūlė prieš pradedant programas su treneriais sporto salėje pasikonsultuoti su kineziterapeutu. Būtent sveikiausias sportas būtų įjungiant tris žmones - norintį sportuoti asmenį, trenerį ir kineziterapeutą. „Ilgai nesportuojant nyksta raumenynas. Ilgai jo netreniruojant didėja rizika pasitempti ar patirti didesnę traumą pakliuvus į paprastą situaciją, pavyzdžiui, nuvykus į kaimą kapoti malkų ar grėbti šieno“, - teigė jis.
Dirbant sėdimą darbą ir pakankamai nejudant taip pat nukenčia Achilo sausgyslės, kurias gali po kurio laiko pradėti skaudėti. Taip pat skausmai gali išryškėti krūtinės ląstoje, kakle. „Kai žmogus visą laiką sėdimoje pozicijoje, nyksta jo raumenys, todėl svarbu judėti ir juos tonizuoti, kai kuriuos nuolat patempti“, - patarė specialistas. Kita vertus, nereikėtų bijoti, kad dirbant sėdimą darbą jūsų raumenys išnyks. Juk ir sėdimo darbo metu pajudame, namuose taip pat laukia savi darbai. Iš kitos pusės per mažai krūvio gaunantis raumuo praranda savo gebą.
Kaip pasakojo M. Matulionis, raumuo turi dviejų savaičių atmintį, todėl jau po dviejų savaičių nustojus sportuoti ir vėl norint grįžti į rutiną reikia pagalvoti apie savo kūnui duodamą krūvį, kad jis būtų ne per didelis. „Nereikėtų niekada pradėti sportuoti nuo didelių krūvių, net jei atrodytų, kad gali. Viskas vyksta po truputį, įvaldant techniką ir raumeniui tampant ištvermingesniu. O kai raumuo tampa ištvermingas, tuomet galima jam duoti daugiau krūvio“, - akcentavo kineziterapeutas. Pasiteiravus, kada geriau sportuoti, ryte ar vakare, pašnekovas teigė, kad kiekvienas žmogus turėtų apsispręsti individualiai: „Vienas yra vyturys ir jam lengviau susikaupti ryte, kitas - pelėda ir energijos antplūdis ateina vakare. Visada kartu rekomenduoju padaryti po keletą pratimų ir darbo metu, kad būtų suaktyvinti kaklas, krūtinės raumenys, juosmuo“. Pasak specialisto, pradedant sportuoti, kad organizmas nepajustų šoko, tai daryti galima ir po du kartus per savaitę. Vėliau dažnumą galima didinti iki 3-5 kartų. Taip pat M. Matulionis patarė prieš pradedant sportuoti išsikelti sau tikslus: ar norite gražaus kūno, ar funkcionalaus, ar dar kokių kitų rezultatų.
tags: #nera #jegu #sportuojant #kulturizmas