Sportas Norvegijoje yra daugiau nei tik laisvalaikio praleidimo būdas - tai svarbi šalies kultūros ir identiteto dalis. Norvegai garsėja savo meile gamtai ir aktyviam gyvenimo būdui, todėl nenuostabu, kad sportas užima svarbią vietą jų kasdienybėje. Šiame straipsnyje išnagrinėsime populiariausias sporto šakas Norvegijoje, atskleisdami, kodėl ši šalis yra tokia stipri žiemos sporto valstybė ir kokias kitas sporto šakas mėgsta norvegai.
Žiemos sporto šakų dominavimas
Norvegija tradiciškai yra dominuojanti jėga žiemos sporto šakose. Šalis turi ilgą ir sėkmingą istoriją žiemos olimpinėse žaidynėse, o norvegų sportininkai nuolat demonstruoja aukštą lygį įvairiose disciplinose.
Norvegija per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją laimėjo 303 medalius - daugiau negu bet kuri kita pasaulio šalis. Savo statusą Norvegija patvirtina kiekvienose žaidynėse. Tai padarė ir prieš ketverius metus, kai apdovanojimų įskaitoje užėmė ketvirtąją vietą, kurią užtikrino 23 Vankuverio olimpinėse arenose iškovoti medaliai (9 aukso, 8 sidabro ir 6 bronzos). Vankuveryje norvegai pasirodė daug geriau negu 2006 metais Turine, bet neprilygo savo rezultatui, pasiektam 2002-aisiais Solt Leik Sityje. Tada Norvegijos olimpiečiai pelnė 25 apdovanojimus (13 aukso, 5 sidabro ir 7 bronzos) ir medalių įskaitoje užėmė pirmąją vietą.
Šis dominavimas aiškinamas keliais veiksniais, įskaitant palankias gamtines sąlygas, ilgą žiemos sezoną ir stiprią sporto kultūrą. Be to, Norvegijoje veikia gerai išvystyta sporto infrastruktūra, kuri leidžia jauniems talentams tobulėti ir siekti aukštų rezultatų.
Slidinėjimas - tautos idealas
Slidinėjimas Norvegijoje yra daugiau nei tik sportas - tai nacionalinė aistra ir tradicija. Apie norvegus neretai sakoma, kad slidinėti jie išmoksta pirmiau negu vaikščioti. Žinoma, tai pokštas, tačiau kiekviename pokšte slypi dalis tiesos, o daugelis norvegų tos dienos, kai pirmą sykį atsistojo ant slidžių, neprisimena dėl paprastos priežasties - jie tada buvo per maži, kad išsaugotų šiuos prisiminimus. Iki profesionalų sporto nušliuožia anaiptol ne visi. Tačiau ilgametis atkakliausiųjų triūsas virsta pergalėmis, pavertusiomis nedidelę Norvegiją pirmaujančia pasaulio žiemos sporto valstybe.
Taip pat skaitykite: Sportas Norvegijoje
Kaip Lietuvoje daugybė vaikų nori būti panašūs į Arvydą Sabonį, taip daugelio norvegų berniukų ir mergaičių kambariuose galima pamatyti jų numylėtinio Bjørno Dæhlie nuotrauką. Tautos didvyriu B.Dæhlie tapo dėl pergalių slidinėjimo trasose ir iškovojo 12 olimpinių medalių, tarp jų - 8 aukso. Didesnės apdovanojimų kolekcijos nesurinko nė vienas žiemos olimpietis. Tiesa, praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje slidinėjimo trasose karaliavusiam B.Dæhlie ir pasisekė. Jo karjera aukščiausią tašką pasiekė kaip tik tada, kai Tarptautinis olimpinis komitetas nutarė pakeisti olimpinį ciklą ir žiemos bei vasaros žaidynes rengti skirtingais metais. 1992 m. Albervilio ir 1994 m. Lilehamerio žaidynes skyrė trumpesnis laikotarpis, o B.Dæhlie per trejus metus galėjo dalyvauti dvejose olimpinėse žaidynėse. Iš viso legendinis norvegų slidininkas varžėsi trejose olimpinėse žaidynėse ir visose iškovojo po 4 medalius: Albervilyje - 3 aukso ir 1 sidabro, Lilehameryje - 2 aukso ir 2 sidabro, 1998 m. Nagane - dar 3 aukso ir 1 sidabro. B.Dæhlie norėjo startuoti ir Solt Leik Sičio žaidynėse, kur tikėjosi pavyti vasaros žaidynių rekordininkus, po 9 aukso medalius iškovojusius suomį Paavo Nurmi, rusę Larisą Latyniną bei amerikiečius Marką Spitzą ir Carlą Lewisą. Bet norvego karjerą nutraukė 1999 m. per treniruotę patirta sudėtinga nugaros trauma.
Slidinėjimas apima įvairias disciplinas, įskaitant lygumų slidinėjimą, kalnų slidinėjimą, šuolius su slidėmis ir biatloną. Visos šios sporto šakos yra labai populiarios Norvegijoje, o šalies sportininkai nuolat demonstruoja aukštą klasę tarptautinėse varžybose.
Biatlonas - vienišiaus kelias į viršūnę
Biatlonas, derinantis lygumų slidinėjimą ir šaudymą, taip pat yra viena populiariausių sporto šakų Norvegijoje. Norvegijos biatlonininkai tradiciškai yra labai stiprūs, o Ole Einaras Bjørndalenas yra vienas sėkmingiausių visų laikų biatlonininkų.
Tarp šių dienų olimpiečių norvegams nesunku rasti naujų didvyrių. Tai ir slidininkai Petteris Northugas bei Marit Bjørgen, ir biatlonininkai Ole Einaras Bjørndalenas bei Tora Berger, ir kalnų slidininkas Akselis Lundas Svindalas, kuriam per Sočio olimpinių žaidynių atidarymą buvo patikėta nešti Norvegijos vėliavą. Visi šie žiemos sporto šakų atstovai jau buvo renkami geriausiais Norvegijos metų sportininkais, laimėjo aukso medalių Vankuverio žaidynėse ir yra pasiryžę vėl kovoti dėl aukščiausių vietų Sočio olimpinėse arenose. Ko gero, labiausiai norvegai jaudinsis dėl sausio pabaigoje 40-ąjį gimtadienį paminėjusio O.E.Bjørndaleno. Biatlono genijus jau laimėjo 11 olimpinių medalių, iš jų 6 aukso, ir Sočyje gali pavyti legendinį tautietį B.Dæhlie. Susilyginti su olimpiniu rekordininku pagal aukso apdovanojimus O.E.Bjørndalenui bus sunku. Tačiau pavyti B.Dæhlie pagal visų spalvų medalius Norvegijos biatlono veteranui gali sutrukdyti nebent liga arba trauma. Bent vienas medalis estafetės varžybose nuo jo neturėtų pabėgti. Vis dėlto O.E.Bjørndaleno tikslai didesni. Šį sezoną jis ir šliuožia greičiau, ir šaudo taikliau. „Sočyje pasieksiu geriausią formą. O tada viskas bus įmanoma, - sakė veteranas. - Esu patyręs. Žinau, kaip pasirengti svarbiausioms varžyboms.
Norvegijos biatlono rinktinė nuolat demonstruoja aukštą lygį, o jaunieji sportininkai seka vyresniųjų pavyzdžiu ir siekia aukštų rezultatų. Biatlonas Norvegijoje yra populiarus ne tik tarp sportininkų, bet ir tarp žiūrovų, kurie gausiai renkasi stebėti varžybas ir palaikyti savo favoritus.
Taip pat skaitykite: Norvegijos futbolo apžvalga
Įžūlaus paauglio pažadas
Norvegai ne visas savo žvaigždes garbina vienodai. Jei Sočio žaidynėse nepasiseks P.Northugui, ne vienas tautietis piktai nusišypsos: „Taip jam ir reikia.“ Nors P.Northugas vadinamas geriausiu šių laikų slidininku, dėl pasipūtėliško elgesio trasose ir įžūlių komentarų į jį kreivai žiūri ne vien varžovai. P.Northugas, daugelio norvegų manymu, pavydi B.Dæhlie. Prieš keletą metų viena P.Northugo bendraklasė papasakojo žiniasklaidai seną istoriją. Dar vidurinėje mokykloje Petteris kartą pareiškė, kad užaugęs bus geresnis nei B.Dæhlie. Įžūlus 14-metis pridėjo: „B.Dæhlie žino, kas aš esu.“ Karjerą ką tik baigusios legendos ir būsimosios žvaigždės keliai jau buvo susikirtę - po vienų vaikų varžybų B.Dæhlie apdovanojo nugalėtojus, tarp kurių buvo ir P.Northugas. Tačiau jam iki didžiosios šlovės dar reikėjo nueiti ilgą kelią. Išgirdęs istoriją įpėdinio nepagyrė ir B.Dæhlie: „Aš pats žavėjausi Gunde Svanu. Bet niekada nesakiau, kad būsiu už jį geresnis. Petteriui aplenkti mane yra daugiau nei tikslas. Tai yra viso jo gyvenimo svajonė.“
Dvi konkurencijos pusės
Konkurencija Norvegijos žiemos sporto šakų rinktinėse žvėriška ir patekti į olimpinę komandą kartais būna sunkiau negu laimėti medalį. Slidininkui, biatlonininkui ar šiaurės dvikovininkui vieta Norvegijos estafetės ketverte yra vos ne olimpinio apdovanojimo garantija. Žinoma, sporte niekas neapdraustas nuo atsitiktinumų, favoritai kartais taip pat patiria fiasko. Tačiau ar daug galimybių turi varžovai, jei keturios norvegės užima pirmąsias keturias vietas slidinėjimo pasaulio taurės lentelėje, o penki norvegai yra šiaurės dvikovės pasaulio taurės pirmajame dešimtuke? Didelė konkurencija turi ir tamsiąją pusę. Vietų rinktinėje užtenka ne visiems pajėgiems sportininkams, todėl periodiškai pasigirsta nepasitenkinimo balsų. Net ir šią savaitę visa Norvegija karštai svarstė dėl slidininko Olos Vigeno Hattestado. O.V.Hattestadas paskutiniame ikiolimpiniame pasaulio taurės etape laimėjo sprinto lenktynes. Tačiau Sočyje šios rungties varžybose jis neturėtų dalyvauti: trijų kelialapių savininkai jau paskelbti anksčiau, o ketvirtasis nebyliai pažadėtas P.Northugui. Vyriausiasis Norvegijos rinktinės treneris Vidaras Lofshusas pareiškė, jog vietą O.V.Hattestadui vis tiek reikia surasti, bet sprinto komandos treneris Arildas Monsenas paklusti viršininkui atsisakė. Pasak jo, kelialapius užsitikrinę slidininkai pralaimėjo O.V.Hattestadui, nes geriausią sportinę formą jie suplanavo olimpiniams startams. Vis dėlto galutinis sprendimas dar nepriimtas, todėl sportininkams iki paskutinės dienos teks sėdėti lyg ant parako statinės. O nerimas ir nežinia dėl ateities geriau pasirengti tikrai nepadės.
Ledo ritulys - tarp atsiliekančių
Bet net žiemos sporto karalystėje Norvegijoje vienos šakos labiau populiarios už kitas.
Norvegai atsilieka nuo pasaulio lyderių ledo ritulyje. Norvegijos rinktinė niekada nelaimėjo nei olimpinių, nei pasaulio pirmenybių medalių, o amžių sandūroje jai didelė problema buvo net iškovoti olimpinį kelialapį. Norvegų ledo ritulininkai praleido Nagano, Solt Leik Sičio bei Turino žaidynes ir į stipriausiųjų būrį po ilgos pertraukos grįžo tik 2010 metais Vankuveryje. Vis dėlto kuklūs rezultatai nepakirto ledo ritulio populiarumo. „Delegacijos vėliavnešys per atidarymą privalo būti ledo ritulininkas“, - prieš Vankuverio žaidynes tvirtai pareiškė Norvegijos nacionalinio olimpinio komiteto įsteigtos ir už aukšto meistriškumo sportininkų rengimą atsakingos organizacijos „Olympiatoppen“ vadovas Jarle Aambø. Garbė nešti šalies vėliavą buvo suteikta vyriausiam nacionalinės komandos žaidėjui, dar 1992 m. Albervilio žaidynėse dalyvavusiam Tommy Jakobsenui. Didelėms pergalėms Norvegijos ledo ritulininkų šis įvykis neįkvėpė - Vankuveryje jie nelaimėjo nė vienų rungtynių. Tačiau galimybę pasitaisyti norvegų komanda turės jau Sočyje.
Žiemos olimpinių medalių lyderiai
Žemiau pateikta lentelė parodo šalis, kurios laimėjo daugiausiai medalių žiemos olimpinėse žaidynėse:
Taip pat skaitykite: Kelias į pergales
| Šalis | Aukso | Sidabro | Bronzos | Iš viso |
|---|---|---|---|---|
| Norvegija | 107 | 106 | 90 | 303 |
| JAV | 87 | 95 | 71 | 253 |
| Austrija | 55 | 70 | 76 | 201 |
| SSRS | 78 | 57 | 59 | 194 |
| Vokietija | 70 | 72 | 48 | 190 |
| Suomija | 41 | 59 | 56 | 156 |
| Kanada | 52 | 45 | 48 | 145 |
| Švedija | 48 | 33 | 48 | 129 |
| Šveicarija | 44 | 37 | 46 | 127 |
| Vokietijos DR | 39 | 36 | 35 | 110 |
Ši lentelė aiškiai parodo Norvegijos dominavimą žiemos sporto šakose, o šalis pirmauja pagal bendrą iškovotų medalių skaičių.
Sėkmingiausi Norvegijos sportininkai
Žemiau pateikta lentelė parodo sėkmingiausius Norvegijos sportininkus žiemos olimpinėse žaidynėse:
| Sportininkas | Sporto šaka | Aukso | Sidabro | Bronzos | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| B.Dæhlie (Norvegija) | Slidinėjimas | 8 | 4 | 0 | 12 |
| O.E.Bjørndalenas (Norvegija) | Biatlonas | 6 | 4 | 1 | 11 |
| K.A.Aamodtas (Norvegija) | Kalnų slidinėjimas | 4 | 2 | 2 | 8 |
Ši lentelė parodo, kad Norvegijos sportininkai yra labai sėkmingi įvairiose žiemos sporto šakose, o B.Dæhlie ir O.E.Bjørndalenas yra vieni tituluočiausių žiemos olimpiečių pasaulyje.
Kitos populiarios sporto šakos Norvegijoje
Nors Norvegija labiausiai žinoma dėl savo pasiekimų žiemos sporto šakose, šalyje populiarios ir kitos sporto šakos.
Futbolas
Futbolas yra viena populiariausių sporto šakų Norvegijoje, o šalies nacionalinė futbolo rinktinė nuolat dalyvauja tarptautinėse varžybose. Norvegijos futbolo lyga (Eliteserien) pritraukia daug žiūrovų, o šalies klubai dalyvauja Europos turnyruose.
Rankinis
Rankinis taip pat yra populiari sporto šaka Norvegijoje, o šalies nacionalinė rankinio rinktinė yra viena stipriausių pasaulyje. Norvegijos rankinio lyga pritraukia daug žiūrovų, o šalies klubai dalyvauja Europos turnyruose.
Rankinis - tai dinamiškas ir azartiškas komandinis sportas, kuriame susitinka dvi komandos, siekiančios pelnyti kuo daugiau įvarčių į priešininkų vartus. Šis žaidimas, pasižymintis greitu tempu, jėgos ir strategijos deriniu, yra populiarus visame pasaulyje, o ypač Europoje. Lietuvoje rankinis taip pat turi gilias tradicijas ir yra viena iš mėgstamiausių sporto šakų, dovanojusi šaliai ne vieną skambią pergalę tarptautinėse arenose. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime viską, ką reikia žinoti apie rankinį: nuo jo istorijos ir taisyklių iki populiarumo Lietuvoje ir patarimų, kaip pradėti juo užsiimti. Šiuolaikinio rankinio ištakos siekia XIX amžiaus pabaigą. 1898 metais Danijos miesto Ordrupo gimnazijos mokytojas Holgeris Nielsenas, siekdamas paįvairinti kūno kultūros pamokas, sukūrė naują žaidimą su kamuoliu, kuris buvo žaidžiamas rankomis. Tai buvo pirmieji žingsniai link to, ką šiandien vadiname rankiniu. XX amžiaus pradžioje susiformavo ir pirmosios taisyklės, kurios, tiesa, gerokai skyrėsi nuo dabartinių: komandas sudarė po vienuolika žaidėjų, o aikštė buvo kur kas didesnė. Svarbus postūmis rankinio raidai buvo 1928 metais Amsterdame įkurta Tarptautinė mėgėjų rankinio federacija (IAHF). Jau 1936 metais rankinis debiutavo Berlyno olimpinėse žaidynėse, tiesa, tuomet dar buvo žaidžiamas lauko rankinis. Po Antrojo pasaulinio karo, 1946 metais, Kopenhagoje buvo įkurta nauja Tarptautinė rankinio federacija (IHF), kuri ėmėsi reformuoti taisykles. Buvo sumažintas žaidėjų skaičius iki septynių, aikštės matmenys pritaikyti salėms, o pats žaidimas tapo kur kas dinamiškesnis ir patrauklesnis žiūrovams. Nuo 1966 metų lauko rankinio pasaulio čempionatai neberengiami, o salės rankinis tapo dominuojančia šios sporto šakos forma. Lietuvoje rankinis taip pat turi turtingą istoriją. Pirmasis rankinio turnyras buvo surengtas 1927 metais Klaipėdoje, o 1931 metais Mykolas Paura išleido pirmąsias rankinio taisykles lietuvių kalba, pavadindamas žaidimą „rankasvydžiu". Lietuvos rankinio klubai greitai išsikovojo pripažinimą ir Sovietų Sąjungos mastu. Legendinė Kauno „Žalgirio" moterų komanda net keturis kartus tapo SSRS čempione (1957, 1960, 1966, 1967 m.), iškovojo SSRS taurę (1978 m.) ir du kartus triumfavo Europos taurės turnyre (1967, 1968 m.). Vyrų rankinyje taip pat netrūko pergalių: Kauno „Atletas" 1963 metais tapo SSRS čempionu, o Kauno „Granitas" 1987 metais iškovojo prestižinę IHF taurę. Atkūrus nepriklausomybę, 1991 metais buvo įkurta Lietuvos rankinio federacija, kuri 1992 metais tapo pilnateise IHF nare. Rankinis žaidžiamas stačiakampėje 40 metrų ilgio ir 20 metrų pločio aikštelėje. Kiekvienoje komandoje vienu metu žaidžia septyni žaidėjai: šeši aikštės žaidėjai ir vienas vartininkas. Rungtynes sudaro du kėliniai po 30 minučių su 10 minučių pertrauka tarp jų. Žaidėjai gali varytis kamuolį, perduoti jį komandos draugams ir mesti į vartus. Tačiau yra keletas svarbių apribojimų: žaidėjas negali laikyti kamuolio ilgiau nei tris sekundes ir negali žengti su juo daugiau nei trijų žingsnių. Po trijų žingsnių žaidėjas privalo atlikti metimą, perdavimą arba pradėti varytis kamuolį. Puolančios komandos žaidėjai negali užminti ant 6 metrų linijos, žyminčios vartininko aikštelę. Metimai į vartus dažniausiai atliekami iš už šios linijos arba pašokus virš jos. Kaip minėta, standartinė rankinio aikštelė yra 40x20 metrų dydžio. Svarbiausios linijos aikštelėje yra vartų linija, 6 metrų linija (vartininko aikštelė), 7 metrų linija (baudinio metimo vieta) ir 9 metrų linija (laisvo metimo linija). Rankinio kamuolys yra pagamintas iš odos arba sintetinės medžiagos. Jo dydis ir svoris skiriasi priklausomai nuo žaidėjų amžiaus ir lyties. Vyrų kamuolys yra didesnis ir sunkesnis (apie 18,5-19 cm skersmens ir 450 g svorio), o moterų - mažesnis ir lengvesnis (17,2-17,8 cm skersmens ir 350 g svorio). Žaidėjų apranga susideda iš marškinėlių, šortų, kojinių ir sportinių batelių. Vartininkų apranga skiriasi nuo aikštės žaidėjų, kad būtų lengviau juos atskirti. Rankinis yra ypač populiarus Europoje, ypač tokiose šalyse kaip Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Danija, Švedija, Norvegija, Kroatija ir Vengrija. Šiose šalyse nacionaliniai čempionatai pritraukia tūkstančius žiūrovų, o rankininkai yra tikros sporto žvaigždės. Lietuvoje rankinis taip pat turi ištikimų gerbėjų būrį. Nors populiarumu jis galbūt ir nusileidžia krepšiniui, tačiau Lietuvos rankinio lyga (LRL) ir Lietuvos moterų rankinio lyga (LMRL) reguliariai vykdo čempionatus, kuriuose kovoja stipriausi šalies klubai.
Dviračių sportas
Dviračių sportas yra populiarus laisvalaikio užsiėmimas ir sporto šaka Norvegijoje. Šalis turi daug vaizdingų dviračių takų, o norvegai mėgsta važinėti dviračiais tiek mieste, tiek gamtoje. Norvegijos dviračių sporto federacija organizuoja įvairias varžybas ir renginius, skirtus dviračių sporto populiarinimui šalyje.
Žygiai pėsčiomis
Žygiai pėsčiomis yra populiarus laisvalaikio užsiėmimas Norvegijoje, o šalis turi daug gražių pėsčiųjų takų. Norvegai mėgsta leisti laiką gamtoje, o žygiai pėsčiomis yra puikus būdas patirti šalies gamtos grožį ir palaikyti gerą fizinę formą.
tags: #norvegijos #populiarios #sporto #sakos