Šiame straipsnyje aptariama sporto ir žiniasklaidos partnerystė, olimpinės žaidynės kaip politinis ir ekonominis įvykis, bei Lietuvos žiniasklaidos dėmesys olimpinėms žaidynėms.
Įvadas
Sportas ir žiniasklaida yra neatsiejami. Žiniasklaida be sportininkų pergalių neturėtų darbo, o be žiniasklaidos sporto laimėjimai ar problemos liktų vietinės reikšmės dalykai. Ypač didelis tarpusavio ryšys atsirado tarp periodinių leidinių, televizijos ir sporto: spaudoje visuomet keli puslapiai skiriami sportui, televizijos sėkmingai naudoja sporto transliacijas užpildydamos programų tinklelius. Televizijos kanalų populiarumas netgi tapo priklausomas nuo to, ar čia galima įsigyti teises transliuoti vienas ar kitas sporto varžybas. Didelė auditorija masina ir rėmėjus, reklamos teikėjus. Tai sąlygojo sporto komercializacijos procesą.
Olimpinės žaidynės literatūroje traktuojamos kaip svarbiausias sporto įvykis pasaulyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai, kultūriniai interesai. Tai renginys, kuris pritraukia milžiniškos auditorijos dėmesį, kuriam išskirtinę reikšmę rodo šiuolaikinės žiniasklaidos technologijos. Šios olimpinės žaidynės virsta svarbiu mokslininkų tyrimų objektu. Čia kas ketverius metus vykstant sporto renginiui: kokią savo turinio dalį joms skiria, kokioms sporto šakoms skiriamas didžiausias dėmesys, savo šalies atletų pasirodymams ar kitų valstybių, vyrų ar moterų sporto varžyboms. Pažymėtina, jog pagal Olimpinę chartiją, terminas olimpinės žaidynės apima olimpiados (ketverių metų laikotarpio) žaidynes ir žiemos olimpines žaidynes. Olimpiados žaidynės - oficialus vasaros žaidynių pavadinimas. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje yra paplitę olimpiados žaidynes vadinti ir vasaros olimpinėmis žaidynėmis.
Žiniasklaidos ir sporto partnerystė
Sporto ir žiniasklaidos priemonių simbiozė
Žiniasklaida ir sportas tapo neatsiejami. Be sportininkų pergalių nebūtų darbo žiniasklaidai, o be žiniasklaidos sporto laimėjimai ar problemos tebūtų vietinės reikšmės dalykai. Žiniasklaida ir sportas yra susieti simbioziniais, abipuse nauda paremtais ryšiais.
Sporto komercializacijos priežastys ir tendencijos
Diskutuotinu klausimu tapo sporto komercializacija. Traktuojama, jog žiniasklaidos priemonės suintensyvino ir praplėtė šį procesą. Dabar pagrindinis tikslas yra pelno siekimas. Didelę auditoriją masina ir rėmėjai, reklamos teikėjai. Tai sąlygojo sporto komercializacijos procesą.
Taip pat skaitykite: Sportas Norvegijoje
Sporto naujienų, įvykių patrauklumas vartotojui
Šis žmonių laisvalaikio praleidimo forma, galimybė pasivaržyti tarpusavyje, įrodyti savo pranašumą. Šią informaciją visuomenę pasiekia per masinės informacijos priemones.
Olimpinės žaidynės: tarp sporto ir politikos
Olimpinės žaidynės kaip globalus įvykis pasaulio žemėlapyje
Atgaivintos antikinės olimpinės žaidynės iš populiarios laisvalaikio praleidimo formos transformavosi į globalinės reikšmės kompleksinį renginį. Moderniaisiais laikais olimpinės žaidynės virto ne tik didžiausiu ir svarbiausiu sporto renginiu planetoje, bet ir tapo politinių, kultūrinių, ekonominių interesų arena.
Sportas kaip nacionalinės kultūros dalis
Olimpinės žaidynės literatūroje traktuojamos kaip svarbiausias sporto įvykis pasaulyje, kuriame susipina politiniai, ekonominiai, kultūriniai interesai.
Politinis olimpiados aspektas
Moderniosios olimpinės žaidynės virto ne tik didžiausiu ir svarbiausiu sporto renginiu planetoje, bet ir tapo politinių, kultūrinių, ekonominių interesų arena.
Finansiniai interesų sankirtos
Televizijos transliacijos kaip pelno įrankis
Televizijos kanalų populiarumas netgi tapo priklausomas nuo to, ar čia galima įsigyti teises transliuoti vienas ar kitas sporto varžybas.
Taip pat skaitykite: Norvegijos futbolo apžvalga
Olimpiados organizatorių interesai
Moderniosios olimpinės žaidynės virto ne tik didžiausiu ir svarbiausiu sporto renginiu planetoje, bet ir tapo politinių, kultūrinių, ekonominių interesų arena.
Olimpiados dalyviai: nuo mėgėjų iki sportininkų
Šis žmonių laisvalaikio praleidimo forma, galimybė pasivaržyti tarpusavyje, įrodyti savo pranašumą.
Tyrimo metodologija
Tyrimo metodologijos apžvalga
Atlikus literatūros analizę, paaiškėjo, jog sportas ir žiniasklaida yra susieti simbioziniais, abipuse nauda paremtais ryšiais. Diskutuotinu klausimu tapo sporto komercializacija. Traktuojama, jog žiniasklaidos priemonės suintensyvino ir praplėtė šį procesą. Dabar pagrindinis tikslas yra pelno siekimas.
Olimpinės naujienų analizė dienraštyje "Lietuvos rytas"
Tyrimo rezultatai patvirtino iškeltas hipotezes. Žiniasklaidoje didėja kiekybiškai ir kokybiškai, nacionalinis transliuotojas žiūrovams pateikia daugiau olimpinių varžybų transliacijų, kuriamos specialios, žaidynėms skirtos laidos.
Nacionalinis Lietuvos transliuotojas: LTV ir LTV2 atvejai
Tyrimo rezultatai patvirtino iškeltas hipotezes. Nacionalinis transliuotojas žiūrovams pateikia daugiau olimpinių varžybų transliacijų, kuriamos specialios, žaidynėms skirtos laidos.
Taip pat skaitykite: Kelias į pergales
Tyrimo rezultatai lyginamuoju požiūriu
Tyrimo rezultatai patvirtino iškeltas hipotezes. Žiniasklaidoje didėja kiekybiškai ir kokybiškai, nacionalinis transliuotojas žiūrovams pateikia daugiau olimpinių varžybų transliacijų, kuriamos specialios, žaidynėms skirtos laidos. Antra, spaudoje didžiausias dėmesys skiriamas publikacijoms apie krepšinį, televizijoje - krepšinio varžybų transliacijoms, nes tai populiariausia sporto šaka Lietuvoje, šios šakos sportininkai nuolat demonstruoja aukštus rezultatus. Trečia, Lietuvos spauda ir televizija, kaip ir kitos šalies žiniasklaida, daugiau dėmesio skiria vyrų sporto varžyboms nei moterų. Tam įtakos turi, kiek vyrų, moterų sportininkų dalyvauja varžybose, kokiose sporto šakose ir kokius rezultatus demonstruoja. Taip pat pažymima, jog kai kurios sporto šakos, kuriose dalyvauja vyrai, suvokiamos tiesiog kaip įdomesnės, patrauklesnės. Ketvirta, žiniasklaida orientuojasi į tų atletų pasirodymus, iš kurių tikimasi gerų rezultatų, jiems prognozuojami olimpiniai medaliai, nes tai labiausiai domina skaitytojus ir žiūrovus.
Išvados
Lietuvos žiniasklaidos priemonės - spauda ir televizija - skiria nemažą dalį savo turinio olimpinėms naujienoms ir sporto varžybų transliacijoms. Spaudoje didžiausias dėmesys skiriamas krepšiniui, o televizijoje - krepšinio varžybų transliacijoms. Lietuvos spauda ir televizija daugiau dėmesio skiria vyrų sporto varžyboms nei moterų. Žiniasklaida orientuojasi į tų atletų pasirodymus, iš kurių tikimasi gerų rezultatų.
Deividas Malžinskas prieš akistatą su legendiniu „Rosenborg“ klubu: „Į Norvegiją vykstame kovoti“
Kovą UEFA Konferencijų lygos atrankos pradedantis klubas iš Vakarų Lietuvos šiemet buksuoja - vos 8 vieta A lygoje po 20 turų, o pagal pelnytus įvarčius (16) Gargždų „Banga“ žemiausią statistinę grafą dalijasi su blogiausia čempionato ekipa Alytaus „Dainava“. Su tuo sutinka ir „Bangos“ gynėjas Deividas Malžinskas. „Taip, mes esame praradę keletą svarbių žaidėjų puolime, todėl turime rasti savyje jėgų ir motyvacijos tai kompensuoti pirmosiose išvykos rungtynėse prieš tituluotąjį „Rosenborg“, - teigė nuo praėjusios žiemos oranžinius Gargžgų klubo marškinėlius vilkintis vilnietis.
Praėjusiais metais rugsėjį skambiausią klubo istorijoje titulą - LFF taurę - iškovojusi „Banga“ Konferencijų lygos atranką pradeda nuo antrojo rato. Bet čia komandos laukia legendinis Norvegijos klubas Trondheimo „Rosenborg“. Pirmąsias rungtynes gargždiškiai žais Norvegijoje, antrąsias - liepos 31 d. savo stadione.
Pasak D. Malžinsko, pasiruošimas rungtynėms vyksta sklandžiai - A lygos rungtynės buvo nukeltos, kad komanda turėtų daugiau laiko pasiruošti Konferencijų lygai. Žiūrėtos varžovų pastarosios rungtynės Norvegijos čempionate prieš „Sarpsborg“. Komanda yra 11 dienų be rungtynių, todėl jėgų trūkumu ar nuovargiu skųstis neturi teisės - esame susikoncentravę ir daug dirbome per treniruotes. Turėjome gerą laiko tarpą tiek užsikrauti jėgų fiziškai, tiek pasiruošti taktiškai.
Paklaustas apie premijas už pergalę prieš „Rosenborg“, D. Malžinskas teigė, kad žaidėjų motyvacijos pinigais nesukelsi - tai klubo vidinis reikalas. Svarbiausia - noras pasirodyti prieš septynių-dešimties tūkstančių žiūrovų minią stadione. Tai - reta galimybė parodyti save iš teigiamos pusės ir pasikelti savo vertę Skandinavijos rinkoje.
Apie taktiką D. Malžinskas negalėjo atskleisti taktinių dalykų, tačiau teigė, kad priešininkai pasižymi puikiu fiziniu pasirengimu, sprendimų priėmimu ir greitu futbolu. Visos Norvegijos komandos, kaip tarkim tą pati Budės „Glimt“, kuri praėjusiais metais Europoje visus stebino - turi pajėgų vietinį čempionatą, kuris iš dalies jiems padeda ir gerai pasiruošti tarptautiniam lygmeniui. „Rosenborg“ yra legendinė Norvegijos komanda, todėl galime neabejoti, kad jie pasiūlys aukštą tempą, spaudimą ir fiziškumą, todėl mums tiesiog reikės atstovėti savo individualiuose dvikovose ir kiek įmanoma žaisti su kamuoliu.
D. Malžinskas teigė, kad komandai nesukels jokių problemų žaidimas ant natūralios aikštės, nes Gargždų „Banga“ savo ruožtu turi vieną geriausių Lietuvoje, nuostabiai prižiūrėtą treniruotčių aikštę, kurioje pratybos vyksta ant natūralios žolės. Visas 11 pasirengimo dienų prieš akistatą su skandinavais mes treniravomės ant žolės, todėl svečių stadiono vėja nebus mums naujiena.
D. Malžinskas teigė, kad sezono pradžioje buvo surinkta nauja komanda su daug naujų žaidėjų, kuriai reikėjo susilipdyti ir pajausti žaidimą, tarpusavio ryšius, o čempionatui įsibėgėjus praradom labai svarbius žaidėjus, kurie patyrė sunkias traumas. Traumuotųjų sąrašą sudaro prieš sezoną buvę nominalūs aikštės lyderiai, kurie turėjo daryti įtaką mūsų žaidimui. Tai daro įtaką mūsų nestabiliems rezultatams, bet jauni žaidėjai sunkiai treniruodamiesi mėgina pateisinti trenerių lūkesčius bei juos pakeisti aikštelėje.
D. Malžinskas patikino, kad baimės jokios nėra. Daugeliui žaidėjų tai bus pirmos europinės rungtynės - visi žaidėjai to labai laukia ir trykšta noru sudalyvauti šioje futbolo šventėje, juolab, kad daugeliui vaikinų ne kiekvieną dieną tenka žaisti užsienyje prieš daugiatūkstantinę žmonių minią. Pasiruošimo sezonui etape Kipre, šį vasarį, žaidėme prieš tuos pačius danus „Lyngby“, todėl kažkiek tai jau esame susipažinę su skandinaviškomis komandomis. Tai buvo irgi aukšto lygio komanda su kuria sekėsi neblogai kovoti. Jie pasiūlė mums labai aukštą tempą, tačiau į jį atsakėme ir atsilaikėme. Kažko panašaus tikimės ir Norvegijoje.
D. Malžinskas atsakė, kad į atlyginimus tikrai nežiūrime - viską reikės įrodyti aikštėje.
D. Malžinskas teigė, kad Gargžduose galima susikoncentruoti vien tik į futbolą, išvengti didelio miesto dalykų. Taip pat didelę įtaką pasirinkimui turėjo komandos vyriausiasis treneris Davidas Afonso. Jis yra žinomas, kad gali pakelti žaidėjus į aukštesnį lygį, leisti jiems atsiskleisti. Aš esu jam labai dėkingas, kad duoda man pasitikėjimo, minučių aikštėje ir tikrai tai yra pirmas sezonas A lygoje, kur stabiliai žaidžiu. Aišku tas žaidimas neateina avansu, turi užsirekomenduoti, treniruotėse gerai dirbti, kur visi yra jo spaudžiami. Nėra nei vienas žaidėjas garantuotas, kad jis žais startinėje sudėtyje, todėl kiekvieną dieną turi treniruotis, įrodinėti iš naujo. D. Afonso tau duos pasitikėjimo ir suteiks šansą rungtynėse jei matys, kad stengiesi, esi darbštus ir pasižymi darbo etika. Išvažiavus iš Vilniaus į Gargždus kokybės prasme nieko nepraradau.
D. Malžinskas apgailestavo, kad Aaronas yra gavęs traumą, po kurios nesugeba atsistatyti pilnai ir sugrįžti į aikštę. Tikrai mums trūksta šio žaidėjo aikštėje, tačiau jo trūkumą stengiasi kompensuoti kiti žaidėjai. Kalbant apie kitus komandos puolėjus, kaip Ignas Venckus ir A. Emsis - jie treniruotėse atlieka didelį darbą, stengiasi, o kad mums sunku surasti įvartį rungtynėse manau, kad čia jau visos komandos problema, o ne kelių žaidėjų. Jeigu mes būtume aštresnį žmogų atakoje - kas tikrai šiai dienai mums yra sunku ir nesigauna lengvai pelnyti tų įvarčių - manau prie geresnio įmušamų įvarčių skaičiaus tiek Aivaras, tiek Ignas dažniau atsirastų švieslentėje.
D. Malžinskas apgailestavo, kad užimama vieta lentelėje mūsų netenkina. Tikrai turėtume būti kiek aukščiau - tokie tikslai yra, bet sakau ruošiamės kiekvienoms rungtynėms kryptingai, stengiamės iškovoti kuo daugiau taškų, o ta vieta lentelėje mūsų netenkina.
D. Malžinskas apgailestavo, kad neturime dėl traumų A. Olugbogi, Roko Filipavičiaus, kuriam išniro raktikaulis per pergalingas rungtynes Gargžduose prieš Vilniaus „Žalgirį“ ir plyšo peties raiščiai - jo nebus dar apie du mėnesius.
D. Malžinskas patvirtino, kad dabar esame jauna komanda, turime mažiau veteranų. Tokio žaidėjo, kaip Roberto Vėževičiaus bei jo autoriteto buvimas rūbinėje daug ką sutvarko. Mūsų rūbinėje problemų nėra, visi gerai sutaria, tačiau tai gera terpė mūsų kapitonams prisiimti atsakomybę ir tobulėti, kaip žaidėjams.
Tvari mokykla 2030
Prie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) koordinuojamos darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ jau prisijungė 54 iš 60-ies šalies savivaldybių ir 472 mokyklos. Prieš metus startavusios iniciatyvos tikslas, kad iki 2030 m. visos Lietuvos mokyklos taptų tvarios arba žengtų tvarumo keliu. Lietuvos mokykloms gyventi tvariau padeda savivaldybių koordinatoriai.
Šiaulių miesto koordinatorę E. Badaukienė teigė, kad „Šiaulių miesto įstaigos labai aktyviai prisijungė prie šio projekto, atsakingai pildė įsivertinimo vadovus, konsultavosi. Linkiu kitiems koordinatoriams ryžto motyvuoti įstaigas dalyvauti projekte ir gerų rezultatų. Norint, kad įstaigos dalyvautų projekte reikia tiek nedaug - pastebėti iš šalies, ką įstaigos turi unikalaus tvarumo srityje ir paskatinti dalyvauti“.
A. Kulbis linki koordinatoriams būti tikrais LINEŠA darbotvarkės „Tvari mokykla 2030“ ambasadoriais savivaldybių mokyklose, sėkmingai atlikti 2025 m.
A. Kulbis sakė, kad „vykę susitikimai, pasitarimai, vizitas Danijoje parodė, kad reikia daugiau gyvo bendravimo. Stengsimės sukurti tam kuo daugiau progų ir galimybių. Linkiu, kad tvarumo kriterijai taptų svarbia švietimo sistemos dalimi - nuo infrastruktūros iki bendruomenių. Visi kartu galime to pasiekti!“.
Norintys tapti Prienų, Palangos, Visagino, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Molėtų koordinatoriais, kviečiami rašykite el.
Apie darbotvarkę „Tvari mokykla 2030“ Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) koordinuojama darbotvarkė „Tvari mokykla 2030“ startavo 2024 metų balandį. „Tvari mokykla 2030“ - tai priemonių sistema konkretiems veiksmams ir pokyčiams, įgalinantiems mokyklų bendruomenes tiesiogiai prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų ir uždavinių įgyvendinimo.
Rugsėjį LINEŠA pakvies mokyklas teikti paraiškas dalyvauti lapkričio 20 d.
tags: #norvegijos #sporto #kanalai