Norvegija, garsėjanti įspūdinga gamta, fjordais ir Šiaurės pašvaiste, taip pat yra žinoma kaip žiemos sporto valstybė. Apie norvegus neretai sakoma, kad slidinėti jie išmoksta anksčiau nei vaikščioti. Nors tai pokštas, jame slypi tiesa - daugelis norvegų neprisimena savo pirmosios dienos ant slidžių, nes buvo per maži. Ilgametis triūsas pavertė Norvegiją pirmaujančia pasaulio žiemos sporto valstybe. Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausias sporto šakas Norvegijoje, kodėl ši šalis yra tokia stipri žiemos sporto valstybė ir kokias kitas sporto šakas mėgsta norvegai.
Anonimizuotas duomenų įrašas (angl. hash) gali būti sugeneruotas iš Jūsų el.pašto adreso ir pateiktas Gravatar paslaugos teikėjui, norint patikrinti, ar Jūs naudojatės šia paslauga. Kai Jūs rašote komentarą šiame tinklalapyje, Jūs galite pasirinkti, ar norite, kad Jūsų vardas, el.paštas ir tinklalapis būtų išsaugotas slapukuose. Taip daroma Jūsų patogumui, kad Jums nereikėtų šių duomenų suvedinėti iš naujo, kiekvieną kartą kai komentuojate. Šiame tinklalapyje gali būti iš kitų tinklalapio įkelto turinio (pavyzdžiui, video, paveikslėliai, tekstas ir pan.). Jūsų naršymo duomenimis dalinamės su Google sistema tinklalapio statistikos pildymo ir suasmenintos reklamos rodymo tikslais. Jei parašote komentarą, jo tekstas ir metaduomenys yra saugomi neribotą laiką. Jei Jūs turite paskyrą šiame tinklalapyje, arba kada nors rašėte čia komentarą, galite reikalauti gauti duomenų eksporto failą su visais asmeniniais duomenimis, kuriuos mes turime apie Jus, įskaitant ir tuos, kuriuos pats mums pateikėte. Jūs taip pat galite reikalauti, kad mes ištrintume visus mūsų turimus Jūsų asmeninius duomenis.
Žiemos sporto šakų dominavimas
Norvegija per visą žiemos olimpinių žaidynių istoriją laimėjo 303 medalius - daugiau nei bet kuri kita pasaulio šalis. Savo statusą Norvegija patvirtina kiekvienose žaidynėse. Prieš ketverius metus apdovanojimų įskaitoje užėmė ketvirtąją vietą, kurią užtikrino 23 Vankuverio olimpinėse arenose iškovoti medaliai (9 aukso, 8 sidabro ir 6 bronzos). Vankuveryje norvegai pasirodė geriau nei 2006 metais Turine, bet neprilygo savo rezultatui, pasiektam 2002-aisiais Solt Leik Sityje, kai Norvegijos olimpiečiai pelnė 25 apdovanojimus (13 aukso, 5 sidabro ir 7 bronzos) ir medalių įskaitoje užėmė pirmąją vietą.
Slidinėjimas - tautos idealas
Kaip Lietuvoje daugybė vaikų nori būti panašūs į Arvydą Sabonį, taip daugelio norvegų berniukų ir mergaičių kambariuose galima pamatyti jų numylėtinio Bjørno Dæhlie nuotrauką. Tautos didvyriu B.Dæhlie tapo dėl pergalių slidinėjimo trasose ir iškovojo 12 olimpinių medalių, tarp jų - 8 aukso. Didesnės apdovanojimų kolekcijos nesurinko nė vienas žiemos olimpietis.
Tiesa, praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje slidinėjimo trasose karaliavusiam B.Dæhlie ir pasisekė. Jo karjera aukščiausią tašką pasiekė kaip tik tada, kai Tarptautinis olimpinis komitetas nutarė pakeisti olimpinį ciklą ir žiemos bei vasaros žaidynes rengti skirtingais metais. 1992 m. Albervilio ir 1994 m. Lilehamerio žaidynes skyrė trumpesnis laikotarpis, o B.Dæhlie per trejus metus galėjo dalyvauti dvejose olimpinėse žaidynėse. Iš viso legendinis norvegų slidininkas varžėsi trejose olimpinėse žaidynėse ir visose iškovojo po 4 medalius: Albervilyje - 3 aukso ir 1 sidabro, Lilehameryje - 2 aukso ir 2 sidabro, 1998 m. Nagane - dar 3 aukso ir 1 sidabro.
Taip pat skaitykite: Sportas Norvegijoje
B.Dæhlie norėjo startuoti ir Solt Leik Sičio žaidynėse, kur tikėjosi pavyti vasaros žaidynių rekordininkus, po 9 aukso medalius iškovojusius suomį Paavo Nurmi, rusę Larisą Latyniną bei amerikiečius Marką Spitzą ir Carlą Lewisą. Bet norvego karjerą nutraukė 1999 m. per treniruotę patirta sudėtinga nugaros trauma.
Biatlonas - vienišiaus kelias į viršūnę
Tarp šių dienų olimpiečių norvegams nesunku rasti naujų didvyrių. Tai ir slidininkai Petteris Northugas bei Marit Bjørgen, ir biatlonininkai Ole Einaras Bjørndalenas bei Tora Berger, ir kalnų slidininkas Akselis Lundas Svindalas, kuriam per Sočio olimpinių žaidynių atidarymą buvo patikėta nešti Norvegijos vėliavą. Visi šie žiemos sporto šakų atstovai jau buvo renkami geriausiais Norvegijos metų sportininkais, laimėjo aukso medalių Vankuverio žaidynėse ir yra pasiryžę vėl kovoti dėl aukščiausių vietų Sočio olimpinėse arenose.
Ko gero, labiausiai norvegai jaudinsis dėl sausio pabaigoje 40-ąjį gimtadienį paminėjusio O.E.Bjørndaleno. Biatlono genijus jau laimėjo 11 olimpinių medalių, iš jų 6 aukso, ir Sočyje gali pavyti legendinį tautietį B.Dæhlie. Susilyginti su olimpiniu rekordininku pagal aukso apdovanojimus O.E.Bjørndalenui bus sunku, tačiau pavyti B.Dæhlie pagal visų spalvų medalius Norvegijos biatlono veteranui gali sutrukdyti nebent liga arba trauma. Bent vienas medalis estafetės varžybose nuo jo neturėtų pabėgti. Vis dėlto O.E.Bjørndaleno tikslai didesni. Šį sezoną jis ir šliuožia greičiau, ir šaudo taikliau.
„Sočyje pasieksiu geriausią formą. O tada viskas bus įmanoma, - sakė veteranas. - Esu patyręs. Žinau, kaip pasirengti svarbiausioms varžyboms. Nemėgstu, kai man trukdo, todėl treniruojuosi vienas ir dėmesį sutelkiu į save.“
Įžūlaus paauglio pažadas
Norvegai ne visas savo žvaigždes garbina vienodai. Jei Sočio žaidynėse nepasiseks P.Northugui, ne vienas tautietis piktai nusišypsos: „Taip jam ir reikia.“ Nors P.Northugas vadinamas geriausiu šių laikų slidininku, dėl pasipūtėliško elgesio trasose ir įžūlių komentarų į jį kreivai žiūri ne vien varžovai. P.Northugas, daugelio norvegų manymu, pavydi B.Dæhlie.
Taip pat skaitykite: Norvegijos futbolo apžvalga
Prieš keletą metų viena P.Northugo bendraklasė papasakojo žiniasklaidai seną istoriją. Dar vidurinėje mokykloje Petteris kartą pareiškė, kad užaugęs bus geresnis nei B.Dæhlie. Įžūlus 14-metis pridėjo: „B.Dæhlie žino, kas aš esu.“ Karjerą ką tik baigusios legendos ir būsimosios žvaigždės keliai jau buvo susikirtę - po vienų vaikų varžybų B.Dæhlie apdovanojo nugalėtojus, tarp kurių buvo ir P.Northugas. Tačiau jam iki didžiosios šlovės dar reikėjo nueiti ilgą kelią.
Išgirdęs istoriją įpėdinio nepagyrė ir B.Dæhlie: „Aš pats žavėjausi Gunde Svanu. Bet niekada nesakiau, kad būsiu už jį geresnis. Petteriui aplenkti mane yra daugiau nei tikslas. Tai yra viso jo gyvenimo svajonė.“
Dvi konkurencijos pusės
Konkurencija Norvegijos žiemos sporto šakų rinktinėse žvėriška ir patekti į olimpinę komandą kartais būna sunkiau negu laimėti medalį. Slidininkui, biatlonininkui ar šiaurės dvikovininkui vieta Norvegijos estafetės ketverte yra vos ne olimpinio apdovanojimo garantija. Žinoma, sporte niekas neapdraustas nuo atsitiktinumų, favoritai kartais taip pat patiria fiasko. Tačiau ar daug galimybių turi varžovai, jei keturios norvegės užima pirmąsias keturias vietas slidinėjimo pasaulio taurės lentelėje, o penki norvegai yra šiaurės dvikovės pasaulio taurės pirmajame dešimtuke?
Didelė konkurencija turi ir tamsiąją pusę. Vietų rinktinėje užtenka ne visiems pajėgiems sportininkams, todėl periodiškai pasigirsta nepasitenkinimo balsų. Net ir šią savaitę visa Norvegija karštai svarstė dėl slidininko Olos Vigeno Hattestado.
O.V.Hattestadas paskutiniame ikiolimpiniame pasaulio taurės etape laimėjo sprinto lenktynes. Tačiau Sočyje šios rungties varžybose jis neturėtų dalyvauti: trijų kelialapių savininkai jau paskelbti anksčiau, o ketvirtasis nebyliai pažadėtas P.Northugui. Vyriausiasis Norvegijos rinktinės treneris Vidaras Lofshusas pareiškė, jog vietą O.V.Hattestadui vis tiek reikia surasti, bet sprinto komandos treneris Arildas Monsenas paklusti viršininkui atsisakė. Pasak jo, kelialapius užsitikrinę slidininkai pralaimėjo O.V.Hattestadui, nes geriausią sportinę formą jie suplanavo olimpiniams startams. Vis dėlto galutinis sprendimas dar nepriimtas, todėl sportininkams iki paskutinės dienos teks sėdėti lyg ant parako statinės. O nerimas ir nežinia dėl ateities geriau pasirengti tikrai nepadės.
Taip pat skaitykite: Kelias į pergales
Ledo ritulys - tarp atsiliekančių
Net žiemos sporto karalystėje Norvegijoje vienos šakos labiau populiarios už kitas. Norvegai atsilieka nuo pasaulio lyderių ledo ritulyje. Norvegijos rinktinė niekada nelaimėjo nei olimpinių, nei pasaulio pirmenybių medalių, o amžių sandūroje jai didelė problema buvo net iškovoti olimpinį kelialapį. Norvegų ledo ritulininkai praleido Nagano, Solt Leik Sičio bei Turino žaidynes ir į stipriausiųjų būrį po ilgos pertraukos grįžo tik 2010 metais Vankuveryje. Vis dėlto kuklūs rezultatai nepakirto ledo ritulio populiarumo.
„Delegacijos vėliavnešys per atidarymą privalo būti ledo ritulininkas“, - prieš Vankuverio žaidynes tvirtai pareiškė Norvegijos nacionalinio olimpinio komiteto įsteigtos ir už aukšto meistriškumo sportininkų rengimą atsakingos organizacijos „Olympiatoppen“ vadovas Jarle Aambø. Garbė nešti šalies vėliavą buvo suteikta vyriausiam nacionalinės komandos žaidėjui, dar 1992 m. Albervilio žaidynėse dalyvavusiam Tommy Jakobsenui. Didelėms pergalėms Norvegijos ledo ritulininkų šis įvykis neįkvėpė - Vankuveryje jie nelaimėjo nė vienų rungtynių. Tačiau galimybę pasitaisyti norvegų komanda turės jau Sočyje.
Kitos populiarios sporto šakos
Nors žiemos sportas Norvegijoje dominuoja, tačiau yra ir kitų sporto šakų, kurios populiarios tarp norvegų.
Futbolas
Turbūt nesunku atspėti, kad pats populiariausias sportas pasaulyje yra futbolas - juo domisi net apie trys su puse milijardo žmonių.
Sportinis laipiojimas
Ši sporto šaka daugumai yra puikiai žinoma kaip itin smagus aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdas. Laikui bėgant ši pramoga išsivystė į profesionalų sportą, kuriuo šiuo metu ima domėtis vis daugiau sirgalių. Laipiojimas uolomis, rieduliais ir sienomis reikalauja ne tik puikaus sportinio pasirengimo, bet ir be galo daug drąsos. Šis sportas yra itin rizikingas, žiūrovams sukelia nemažai jaudulio ir azarto, tad galbūt dėl to ir tampa vis populiaresnis. Laipiodami sportininkai privalo turėti puikią ištvermę, greitį, koordinaciją, jėgą ir strateginį mąstymą. Greitumo - svarbu kuo greičiau užlipti siena į viršų naudojant tik tam tikros formos kybius.
Šuolis ant batuto
Vėlgi, nesuklysime teigdami, jog ši sporto šaka turbūt yra labiau žinoma kaip smagi pramoga, ypač vaikams, tačiau profesionalūs šuoliai ant batuto susilaukia vis didesnio susidomėjimo. Ši sporto šaka atsirado JAV, nuo 1954 m. yra vykdomos oficialios šuolių ant batutų varžybos. Sportininkai šioje rungtyje po kelių apšilimo šuolių turi atlikti įvairius triukus ore iki 8 metrų aukštyje. Rungtis gali būti atliekama individualiai arba poroje sinchroniškai. Atletai yra vertinami pagal triukų sudėtingumą ir sekundes, praleistas ore.
Žolės riedulys
Šią sporto šaką galime vadinti visiems gerai žinomo ledo ritulio kita rūšimi. Teigiama, kad šis komandinis žaidimas yra pats seniausias sportas, kuriam reikalinga lazda ir kamuoliukas - manoma, jog žolės riedulys buvo žaidžiamas dar 4000 m. pr. m. e. senovės Egipte. Šiuolaikinio žolės riedulio pradžia yra laikomas 18-ojo amžiaus vidurys, šį sportą itin pamėgo Anglijos mokyklų jaunimas. Tuo tarpu Lietuvoje žolės riedulio komanda pirmą kartą buvo suburta tik 1955 m. Šio komandinio sporto tikslas - įmušti kuo daugiau įvarčių į priešininkų vartus.
Infrastruktūra ir sąlygos sportui
Norvegija yra ekonomiškai labai stipri pramoninė valstybė, viena turtingiausių pasaulyje. Itin sparti Norvegijos ūkio plėtra prasidėjo XX a. 2023, Pasaulio banko duomenimis, Norvegijos BVP sudarė 485,513 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą - 576,575 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui - 87 925 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą - 104 460 JAV dolerių). Toks ekonominis stabilumas leidžia investuoti į sporto infrastruktūrą ir sąlygas sportininkams.
Kalnų slidinėjimo centrai
Labai daug kalnų slidinėjimo centrų: Oppdalis, Geilo, Lillehammeris (jame 1994 vyko XVII žiemos olimpinės žaidynės), Hafjellis, Kvitfjellis, Hemsedalis, Skeikampenas, Beitostølenas, Norefjellis, Trysilis, Hovdenas ir kiti.
Oslo sporto objektai
Osle taip pat gausu sporto objektų, pritaikytų tiek profesionalams, tiek mėgėjams:
- Holmenkollen nacionalinė slidinėjimo arena yra viena iš populiariausių turistų lankomų atrakcijų Norvegijoje. Arenoje veikia slidinėjimo muziejus, modernus slidinėjimo tramplinas, parduotuvės, kavinė bei slidinėjimo simuliatorius. Čia kiekvienais metais rengiamos Pasaulio taurės Šiaurės Europos šalių slidinėjimo čempionatas.
Sportas ir turizmas
Turizmas - viena sparčiausiai besiplečiančių Norvegijos ūkio šakų. 2023 Norvegiją aplankė 5,65 mln. užsienio turistų. Daugiausia jų buvo iš Vokietijos, Švedijos, JAV, Nyderlandų ir Danijos. Sportas ir aktyvus laisvalaikis yra svarbi turizmo dalis Norvegijoje.
Aktyvus laisvalaikis gamtoje
Be klajojimo po kalnus čia galima rasti ir daugiau aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų: kaip jau minėjau, banglentės, taip pat irklentės, baidarės, dviračiai. O žvejyba yra turbūt pagrindinis ir labiausiai šias salas išgarsinęs užsiėmimas.
Kelionės į Norvegiją ne sezono metu
Kelionės į Norvegiją ne sezono metu turi savų privalumų ir trūkumų. Maža turistų koncentracija ir žemesnės kainos suteikia malonų ramybės pojūtį bei galimybę pažinti šalį autentiškiau. Keliaujant į Norvegiją siūlau nesusidėlioti itin tikslaus plano, o tik susidaryti dominančių objektų sąrašą. Dėl oro, čia viskas turi turėti atsarginį planą, nes kitaip atostogos gali virsti ne košmaru, bet niūriu prisiminimu. Čia taip jau yra dėl Golfo srovės, orų prognozės būna tikslios kokias 2-3 dienas. Kitas patarimas susijęs taip pat su orais - tai tinkama apranga. Net ir liepos mėnesį orai gali būti permainingi, todėl tinkami kalnų batai ir striukė nuo vėjo bei lietaus tikrai pravers. Patarimas keliauti vasarą iš dalies taip pat susijęs su orais. Iš kitos pusės, vasarą čia šviesu visą parą, pačioje šiaurėje saule išvis nenusileidžia. Tokiu metu galima pamatyti vidurnakčio saulę, kai ji visiškai nenusileidžia, o tik paliečia horizontą ir vėl pradeda kilti. Tokiu būdų vienu metu stebi ir saulėtekį ir saulėlydį, kurie trunka labai ilgai, nepratus prie to, atrodo neįtikėtinai. Tikra svajonė fotografams - auksinė valanda trunka kelias valandas.
Transporto galimybės Skandinavijoje
Kelionė į Skandinaviją ir judėjimas po regioną vykdomi įvairiomis transporto priemonėmis:
- Lėktuvai: Skandinavijos šalių oro uostai yra gerai sujungti su visa Europa. Didžiausi oro uostai - Kopenhagoje, Stokholme, Osle ir Helsinkyje.
- Traukiniai: Skandinavijos geležinkeliai garsėja punktualumu ir komfortu. Tarp svarbiausių maršrutų yra Kopenhaga-Stokholmas, Stokholmas-Oslo ir Helsinkis-Stokholmas (keltu).
- Autobusai: Regionuose ir miestų sankryžose autobusai yra gerai išplėtoti, daugelyje vietų galima rinktis vietinius arba tarpmiestinius maršrutus.
- Keltai ir laivai: Skandinavija yra žinoma dėl gausybės keltų jungčių, ypač tarp Danijos ir Švedijos (pvz., Kopenhaga-Malmė), taip pat tarp Suomijos ir Švedijos bei Suomijos ir Estijos.
- Automobilio nuoma: Tai geras sprendimas norintiems lankytis mažiau prieinamose vietovėse.
Geriausias laikas keliauti
Skandinavijos klimatas yra šiaurinis, todėl svarbu atsižvelgti į metų laikus, kad kelionė būtų kuo malonesnė ir patogesnė:
- Vasara (liepa-rugpjūtis): Tai aukščiausias turizmo sezonas.
- Žiema (gruodis-kovas): Ideali tiems, kurie nori patirti šiaurinės gamtos žavesį - naktinio dangaus švytėjimą (aurora borealis), slidinėjimą, šventes.
Dokumentai ir vizos
Lietuvos Respublikos piliečiams Skandinavijos šalyse (Danija, Švedija, Norvegija, Suomija) reikalingas galiojantis paso ar asmens tapatybės kortelės dokumentas.
Kultūriniai aspektai
Norvegams patinka, kai pripažįstate juos esant kitokius nei skandinaviškieji jų giminaičiai. Norvegijoje, palyginti su Švedija, platesnėje socialinėje sistemoje šiek tiek labiau pabrėžiamas individo vaidmuo. Be to, Norvegijoje tvirta tradicija padėti kitiems ir remti nelaimėlius. Visi turi būti lygūs. Kasdieniame norvegų gyvenime ypač svarbi yra šeima: nepastoviame pasaulyje šeima yra patvarus, patikimumo šaltinis.
Norvegams iš esmės būdingas vienmatis požiūris į laiką, tik gal ne tiek kiek švedams, ir jie laiko klausimais lankstesni, ypač per neoficialius susibūrimus. Jie gana greitai ima vadinti vienas kitą vardais ir tiek darbe, tiek per pobūvius būna labiau atsipalaidavę. Norvegai linkę leistis į atviras diskusijas ir taip nesibaimina konfliktų, kaip jų kaimynai švedai.
Su pavarde vartokite herr (ponas), fru (ponia); nėra reikalo nurodyti moterų šeimyninės padėties. Galbūt kolegos norvegai gana greitai jus paskatins vadintis vardais, bet iš pradžių visuomet pagarbiu kreipiniu ir pavarde. Kalbėkite apie norvegų žiemos olimpiadą - taip parodysite susidomėjimą norvegiškais ypatumais.
Norvegų namuose (ypač senesniuose) langai ir durys gali būti uždengti portjeromis ar tapetais; kai prireiks nesivaržykite klausti, kur durys ar langas. Venkite kalbėti apie priklausomybę nuo naftos pramonės. Apskritimas iš nykščio ir smiliaus (JAV reiškiantį “gerai”) Norvegijoje nėra gerai: toks ženklas laikomas nepadoriu, vulgariu ir vengtinu.
Arbatpinigiai paprastai įskaičiuojami į bendrą sąskaitą. Rengimosi stilius nėra toks oficialus, kaip Švedijoje, bet drabužiai švarūs ir tvarkingi. Darbe vyrams galima vilkėti sportinį švarką ir kelnes, siūtinius marškinius ir ryšėti kaklaraištį; kostiumas neprivalu. Moterys darbe dažnai mūvi kelnes.
Pusryčiai paprastai valgomi 7-9 val. ryto (vasarą kaime vėliau), tai dažniausiai sūriai, jogurtas, javainiai, bandelės, šalta mėsa, žuvis ir kiaušiniai. Priešpiečiai valomi 12-13 valandą. Priešpiečių valgiai panašūs kaip per vakarienę norvegų namuose arba tai būna vienpusis sumuštinis. Pietūs norvegų namuose paprastai būna 17-18.30 val., o savaitgalio pietums svečius įprasta kviesti 17 valandai. Vakare valgoma įvairios mėsos, žuvis, daržovės bei desertas. Prie pietų dažniausiai patiekiamas vietinis alus ar vynas. Prie sriubos ir užkandžių geriamas baltas vynas, prie mėsos patiekalo - raudonasis vynas ir prie deserto - saldus vynas. Po pietų geriama kava. Per vakarienę dažnai valgoma namie kepta duona ar duonos paplotėliai.
Kaip ir visoje Skandinavijoje, Norvegijoje mėgstamas švediškas stalas. Čia svarbiausia parodyti, kad nešvaistai maisto; įsidėkite tik tiek kiek suvalgysite. Prieš pietus Norvegijoje patiekiamas šaltas kaip ledas aperityvas; jis išlenkiamas iškart ir užgeriamas alumi. Pasibaigus pietums, paprastai garbingas svečias, tarsi visų svečių atstovas, padėkoja šeimininkui ar šeimininkei.
Norvegų papročiai teikti dovanas panašūs kaip švedų, tik jei dovanojate gėles, venkite baltųjų gėlių ir gvazdikų, nes Norvegijoje tai laidotuvių gėlės.
#
tags: #norvegijos #sporto #sakos