Šiame straipsnyje aptariami okulisto reikalavimai sportuojantiems, regėjimo svarba sportinėje veikloje ir priemonės, padedančios apsaugoti akis sportuojant. Straipsnyje taip pat nagrinėjami įvairūs regėjimo sutrikimai, galintys turėti įtakos sportinei veiklai, ir specialistų rekomendacijos, kaip užtikrinti gerą regėjimą bei saugumą sportuojant.
Regėjimo svarba sportuojant
Regėjimas yra vienas svarbiausių žmogaus pojūčių, ypač aktyviai sportuojant. Geras regėjimas leidžia sportininkams geriau orientuotis aplinkoje, tiksliau įvertinti atstumus, greitį ir judesių trajektorijas. Tai ypač svarbu sporto šakose, reikalaujančiose greitos reakcijos, koordinacijos ir tikslumo, pavyzdžiui, krepšinyje, tenise, futbole ar automobilių sporte.
Net nedideli regėjimo sutrikimai gali turėti įtakos sportiniams rezultatams ir padidinti traumų riziką. Todėl sportininkams labai svarbu reguliariai tikrintis regėjimą ir koreguoti jį, jei reikia.
Okulisto reikalavimai sportuojantiems
Okulisto reikalavimai sportuojantiems apima reguliarius profilaktinius regėjimo patikrinimus, regėjimo korekciją (jei reikia) ir tinkamą akių apsaugą.
Profilaktiniai regėjimo patikrinimai
Sportininkams rekomenduojama reguliariai lankytis pas okulistą profilaktiniams regėjimo patikrinimams. Jų metu įvertinamas regėjimo aštrumas, akių dugnas, akispūdis ir kitos svarbios akių funkcijos. Anksti nustatyti regėjimo sutrikimai gali būti sėkmingai koreguojami, taip užtikrinant gerą regėjimą ir saugumą sportuojant.
Taip pat skaitykite: Saugumas ir matomumas su paspirtuko žibintais
"Antėja" padalinius, kuriuose atliekamos sveikatos patikros, galite rasti čia. Šią paslaugą siūlome daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių, o Vilniuje ir Kaune pasitikrinti sveikatą „Antėja“ klinikose galima ir šeštadieniais.
Regėjimo korekcija
Jei sportininkas turi regėjimo sutrikimų, tokių kaip trumparegystė, toliaregystė ar astigmatizmas, būtina tinkama regėjimo korekcija. Regėjimą galima koreguoti akiniais arba kontaktiniais lęšiais.
Akiniai sportui
Akiniai sportui turėtų būti patogūs, lengvi ir tvirtai laikytis ant veido. Svarbu, kad akiniai nekliudytų judesių ir neužstotų regėjimo lauko. Taip pat reikėtų rinktis akinius su smūgiams atspariais lęšiais, kurie apsaugotų akis nuo traumų.
Kontaktiniai lęšiai sportui
Kontaktiniai lęšiai yra puiki alternatyva akiniams sportuojant. Jie užtikrina platų regėjimo lauką, netrukdo judesių ir nesukelia diskomforto. Be to, kontaktiniai lęšiai nesikondensuoja ir neapsunkina sportinės veiklos esant nepalankioms oro sąlygoms.
Šiuolaikiniai lęšiai idealiai priglunda prie akies, todėl jie dažnai net rekomenduojami sportuojantiems. Kontaktiniai lęšiai puikiai tinka, nepriklausomai nuo sporto šakos.
Taip pat skaitykite: Saugumas sporto salėje
Akių apsauga
Sportuojant svarbu apsaugoti akis nuo galimų traumų, saulės spindulių ir kitų neigiamų aplinkos veiksnių.
Apsauginiai akiniai
Sporto šakose, kuriose yra didelė akių traumų rizika, pavyzdžiui, ledo ritulyje, beisbole ar krepšinyje, būtina dėvėti specialius apsauginius akinius. Jie pagaminti iš tvirtų medžiagų ir apsaugo akis nuo smūgių ir kitų mechaninių pažeidimų.
Akiniai nuo saulės
Sportuojant lauke, ypač vasarą, būtina dėvėti akinius nuo saulės su UV spindulių filtrais. Saulės spinduliai gali pažeisti akis ir sukelti įvairių akių ligų, tokių kaip katarakta ar geltonosios dėmės degeneracija.
MAIER SUN akiniai - tai išskirtiniai, sportinio stiliaus akiniai su oranžiniais veidrodiniais lęšiais, pagaminti iš ekologiškų medžiagų, suteikiantys maksimalią apsaugą nuo saulės ir aiškų matymą bet kokios aktyvios veiklos metu.
Kepurės ir skydeliai
Sportuojant lauke, kepurės ir skydeliai gali padėti apsaugoti akis nuo tiesioginių saulės spindulių ir sumažinti akinimą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie olimpines stipendijas
Dažniausiai pasitaikantys regėjimo sutrikimai ir jų įtaka sportui
Įvairūs regėjimo sutrikimai gali turėti įtakos sportinei veiklai. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių regėjimo sutrikimų ir jų poveikis sportui:
Trumparegystė
Trumparegystė yra regėjimo sutrikimas, kai žmogus gerai mato arti esančius objektus, bet blogai mato toli esančius objektus. Trumparegystė gali trukdyti sportuojant, ypač sporto šakose, kuriose reikia gerai matyti atstumus, pavyzdžiui, futbole ar krepšinyje.
Toliaregystė
Toliaregystė yra regėjimo sutrikimas, kai žmogus gerai mato toli esančius objektus, bet blogai mato arti esančius objektus. Toliaregystė gali trukdyti sportuojant, ypač sporto šakose, kuriose reikia gerai matyti arti esančius objektus, pavyzdžiui, skaityti žemėlapį orientavimosi sporte.
Astigmatizmas
Astigmatizmas yra regėjimo sutrikimas, kai regėjimas yra iškraipytas dėl nelygaus ragenos paviršiaus. Astigmatizmas gali trukdyti sportuojant, nes gali iškreipti vaizdą ir sumažinti regėjimo aštrumą.
Periferinės tinklainės degeneracija
Didelė trumparegystė neretai būna susijusi su periferine tinklainės degeneracija. Stangų metu yra rizika tinklainei atšokti.
Tinklainės atšoka
Tinklainė yra akies obuolio labai plonas vidinis sluoksnis, kuriame dėl esančių šviesai jautrių ląstelių susiformuoja vaizdas, regos nervu perduodamas į galvos smegenis. Kai šitas šviesai jautrus sluoksnis atsidalina nuo jį supančių audinių ir tarp tų audinių atsiranda suskystėjusiu stiklakūniu užpildytas tarpas, susidaro tinklainės atšoka.
Tinklainės atšoka gali įvykti dėl su amžiumi, įprastai vyresniems nei 50 metų asmenims, atsirandančio tinklainės plyšio. Akies obuolį užpildo stiklakūnis - gelis, kuris vyresnio amžiaus žmonėms yra linkęs skystėti ir palaipsniui pradeda atsidalinti nuo akies obuolio sienelių. Dėl stiklakūnio sukeliamo tempimo tam tikrose tinklainės vietose gali susiformuoti plyšys, per kurį po tinklaine gali patekti suskystėjęs stiklakūnis ir laikui bėgant susiformuoti atšoka.
Tinklainės plyšiai atsiranda ir dėl išorės poveikio: patirtų traumų, didesnė rizika žmonėms, kurie užsiima kontaktiniais sportais - imtynėmis, kovos menais, žaidžia beisbolą, tenisą ir pan., labai retais atvejais - keliant didelius svorius.
Svarbu neignoruoti nemalonių ūmiai atsiradusių pojūčių. Vienas iš pirmųjų simptomų, neretai gąsdinantis pacientus - tai žaibavimas akyse. Žmogus jaučia ryškius šviesos blyksnius, jie dažniau pastebimi prieblandoje, vakarais. Kitas požymis, kuris dažnai būna susijęs su žaibavimu, regėjimo lauke atsiradusi drumstis ar šešėlis. Jeigu dėl plyšio išsivysto tinklainės atšoka, pradeda blogėti ir regėjimas: iš pradžių žmogus nemato dalies regėjimo lauko, lyg užuolaida nusileidžia iš vienos ar iš kitos pusės.
Jei akyse staiga pradėjo žaibuoti ir atsirado naujos drumstys, reikėtų atvykti specialisto konsultacijai: pirmiausia kreiptis į poliklinikoje dirbantį oftalmologą, o jei pas jį per artimiausias porą dienų pakliūti nepavyksta, važiuoti į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių.
Jeigu matome tik plyšį, tai jis tarsi „privirinamas“ lazerio spinduliu - apie plyšio kraštus suformuojami randai ir taip užkertamas kelias tinklainės atšokai vystytis. Jau susiformavus atšokai, pacientas įprastai guldomas į ligoninę ir jam skubiai atliekama chirurginė operacija.
Gydymo tikslas - išsaugoti regėjimą
Atsisluoksniavusiai tinklainei gydyti gali būti taikomas vienas iš 3 operacijų tipų: ekstrasklerinis plombavimas, pneumatinė retinopeksija arba vitrektomija. Chirurginės operacijos rūšis parenkama pagal tinklainės atšokos dydį ir vietą, jas apibūdinti galima būtų taip: ekstrasklerinis plombavimas - išorinio akies obuolio dangalo (skleros) išlenkimo operacija, kurios metu lankstus silikono gabalėlis pritvirtinamas prie skleros tinklainės įplyšimo vietoje - siekiant sumažinti akies obuolio perimetrą ir apsaugoti nuo tolesnio stiklakūnio tempimo ir atšokos formavimosi; pneumatinė retinopeksija - šį operacija atliekama esant nekomplikuotam plyšimui su nedidele atšoka tinklainės viršutinėje dalyje: į akį įleidžiamas dujų burbuliukas, kuris išsiplėsdamas prispaudžia atšokusią tinklainę.
Specialistų rekomendacijos
Norint užtikrinti gerą regėjimą ir saugumą sportuojant, specialistai rekomenduoja:
- Reguliariai lankytis pas okulistą profilaktiniams regėjimo patikrinimams.
- Jei reikia, koreguoti regėjimą akiniais arba kontaktiniais lęšiais.
- Dėvėti apsauginius akinius sporto šakose, kuriose yra didelė akių traumų rizika.
- Dėvėti akinius nuo saulės sportuojant lauke.
- Vengti trinti akis nešvariomis rankomis.
- Laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda akių skausmas, paraudimas, regėjimo sutrikimai ar kiti neįprasti simptomai.
- Subalansuotai maitintis ir vartoti maisto produktus, kurie yra naudingi akims, pavyzdžiui, morkas, špinatus, mėlynes.
- Daryti pertraukas sportuojant, kad akys pailsėtų.
- Miegoti pakankamai, kad akys galėtų atsigauti.
Mitas apie kontaktinius lęšius
Yra mitas, kad kontaktiniai lęšiai neleidžia akims kvėpuoti. Vadinasi, deguonis turi rageną pasiekti ir pro kontaktinį lęšį. Netiesa, kuo didesnis vandens kiekis lęšyje, tuo geresnis deguonies laidumas. Šiandien visos kontaktinių lęšių medžiagos nesukelia problemų dėl sąlyčio su žmogaus audiniais, jos leidžia į akis patekti tokiam deguonies kiekiui, koks yra reikalingas.
Taip pat mitas, kad kontaktiniai lęšiai sukelia akių infekcijas. Atkreipkite dėmesį - lęšiai nesukelia.
Galima išgirsti mitą, neva kontaktiniai lęšiai, palyginti su akiniais, nesuteikia tokio aiškaus ir ryškaus matymo. Tai ne tik netiesa, bet netgi dažniau būna atvirkščiai - su kontaktiniais lęšiais vaizdas ryškesnis ir aiškesnis negu su akiniais. Kontaktinis lęšis priglunda prie ragenos, o akinio lęšis yra nutolęs nuo akies maždaug poros centimetrų atstumu.
tags: #okulisto #reikalavimai #sportui