Šis straipsnis skirtas prisiminti dešimtojo dešimtmečio antrąją pusę ir išryškinti Jono indėlį į "Olimpo" futbolo istoriją.
Krepšinio tradicijos Plungėje
Praėjusio tūkstantmečio dešimtojo dešimtmečio antroje pusėje Plungė garsėjo kovingais savo krašto krepšininkais ir puikiais komandiniais ryšiais. Plungės krepšinio komanda nevengdavo sudėtį pastiprinti ir vienu kitu užsieniečiu.
Joey Vickery atvykimas į Plungę
1995-1996 m. sezoną Plungės komandoje pasirodė Joey Vickery, kanadietis krepšininkas, kurio tritaškiai metimai tapo vizitine kortele. Dar iki atvykimo į Plungę J. Vickery tritaškius svaidė lyg tokiam tikslui sukonstruotas robotas. Prieš pirmąją stotelę Senajame žemyne, kuria tapo Plungės miestas, J. Vickery galėjo pasigirti rungtyniavimu Brandono universitete Kanadoje, atstovavimu kelioms komandoms įvairių JAV miestų krepšinio lygose bei neeiliniu karjeros faktu - žaidimu 1994 metų pasaulio čempionate su Kanados rinktine. Tritaškiai buvo vizitinė gynėjo žaidimo kortelė.
Prisitaikymas Lietuvoje
Netrukus Plungės ekipos naujokas atvyko į menkai pažįstamą šalį, kuri vos prieš penkerius metus buvo spėjusi išsivaduoti iš sovietinio jungo. Daugiau apie Lietuvą prieš prisijungdamas prie „Olimpo“ J. Vickery nežinojo.
„Prieš keliaudamas į Lietuvą paskambinau savo bičiuliui, lietuvių kilmės kanadiečiui Johnui Karpiui, kuris žaidė Lietuvoje dar Sovietų Sąjungos laikais. Paklausiau, koks gyvenimas šioje šalyje. Be to, apie Lietuvą kalbėjausi ir su Leo Rautiniu (NBA žaidęs lietuvių kilmės kanadietis - LRT.lt), - portalui LRT.lt pasakojo J. Vickery. - Kaip bebūtų, J. Karpis sakė, kad Lietuvoje buvo viskas puiku, kuomet jis čia žaidė krepšinį. Tiesa, anot jo, situacija tapo dar geresnė, kuomet Lietuva išsivadavo iš sovietinės okupacijos. Tai nutiko gal treji metai po to, kai J.
Taip pat skaitykite: Kontroversijos aplink futbolo mokyklą "Olimpas"
Nors 1995-ųjų Lietuva negalėjo pasigirti tokia gyvenimo pažanga kaip Kanada, J. Vickery greitai prisitaikė prie naujos aplinkos. Šiltai pirmuosius žingsnius Plungėje prisiminė ir pirmasis LKL legionierius iš Kanados. „Kai atvykau į Lietuvą, žmonės su manimi elgėsi labai maloniai. Man svarbiausia buvo žaisti krepšinį. Tą galiu daryti bet kuriame pasaulio kampelyje. Lengvai prisitaikiau prie vietinių, nes mėgau krepšinį. Be to, patekau į labai talentingą Plungės komandą. Kai pamačiau, su kokiais komandos draugais žaisiu, buvau labai laimingas. Tik atvykęs į Plungę J.
Rungtynių krikštas Europoje
Tik atvykęs į Plungę J. Vickery sulaukė ypač rimto rungtynių krikšto Europoje. Galbūt šio teksto skaitytojui yra sunku suprasti, koks Galijotas teko Plungės dovydams, tačiau panašiai varžovų pajėgumo kalibro nesuprato ir „Olimpo“ naujokas. „Žmonės prognozavo, kad gausime į kaulus 60-ies taškų skirtumu, - juokėsi J. Vickery. - Negalėjau tuo patikėti. Vėlgi, iki kelionės į Lietuvą ne ką išmaniau apie Europos lygas ir klubus. Net nežinojau, į kokią Europos lygą per atrankos varžybas bandėme patekti.
Prieš rungtynes netruko ir kuriozinių, dabar neįtikėtinai skambančių ir komiškų situacijų. „Olimpo“ vairininkas R. Endrijaitis sugalvojo originalų būdą, kaip nustebinti varžovus. „Mūsų salė buvo labai kukli. Vieno iš diedukų, kuris netoliese ganė ožkytę, paprašiau, kad ją privestų arčiau salės lauko durų, kad tai padarytų įspūdį varžovams bei parodytų, jog mes mylime gamtą (šypsosi - LRT.lt)“, - tvirtino R.
Vietinės gyvūnijos ir beprotiškai susigrūdusių sirgalių palaikoma „Olimpo“ komanda tąkart davė į kaulus galingajam „Dinamo“ klubui - 81:77. Sezoną Europoje J. „Buvo smagu žaisti prieš varžovus, kurių gretose buvo ir S. Bazarevičius bei dar keli Rusijos rinktinės žaidėjai. Smagiausia dalis - iškovota pergalė namų arenoje. Tai vienas geriausių mano karjeros atsiminimų“, - portalui LRT.lt kalbėjo J. J. Plungės krepšininkai netrukus įsirašė vieną skambiausių sezono pergalių.
Rekordinis pasirodymas LKL
1995 m. J. Vickery demonstravo įspūdingą žaidimą LKL čempionate. Visą sezoną „Olimpo“ lyderis demonstravo žvėrišką statistiką - įmesdavo po 21,7 taško, atlikdavo po 4 rezultatyvius perdavimus, perimdavo net po 3,2 kamuolio bei pateko į neoficialų „50-40-90“ klubą - dvitaškius metė 58,5 proc., tritaškius - 46 proc., o baudų metimus - 91 proc.
Taip pat skaitykite: Sporto Olimpas adresai
Visgi viso sezono statistika neskamba taip įspūdingai, kaip 1996 metų kovo 2 dieną J. Pasirodo, 13 pataikytų tritaškių ir 54 taškų benefisas rezultatu 134:82 laimėtose rungtynėse padėjo ne tik naujais įrašais papildyti LKL rekordų knygą, bet ir į J.
Kanadietis ilgą sezono dalį varžėsi su „Šilutės“ amerikiečiu Davidu Edwardsu, kuris dar vasario mėnesį, sužaidęs 28 rungtynes, paliko Lietuvą bei išvyko į JAV. „Taip jau išėjo, kad rungtynės padėjo nuspręsti, kas bus rezultatyviausias lygos žaidėjas. Žinoma, į rungtynes keliavau kaip į bet kurias kitas sezono rungtynes. Taip jau nutiko, kad tose rungtynėse kamuolys dažnai atsidurdavo mano rankose. Nusprendžiau, kad verčiau mesiu į krepšį, nei dirbsiu dėl papildomo perdavimo. Kai pajunti, kad dvikovos metu ranka tapo „karšta“, reikia nesustoti ir toliau tikrinti, kokia karšta ji gali būti. Paleidau vieną, kitą metimą ir supratau, kad reikalai juda mano linkme. Turėjau teisę toliau atakuoti, nes metimai krito. Pamenu, kad Davidas Edwardsas buvo rezultatyviausias lygos žaidėjas, bet pasirodęs aš tapau rezultatyviausias lygoje. Aplenkiau jį. Po rungtynių jis man paskambino ir mes linksmai pasišnekučiavome. Man atrodo, kad jis anksčiau laiko iškeliavo namo, bet jis man paskambino iš Teksaso ir mes šiek tiek pasikalbėjome. Jis negalėjo patikėti, ką padariau“, - kvatojo J.
Beveik lygiai po 23 metų, 2018 metų kovo 4-ąją, daugiau nei du dešimtmečius gyvavęs „Olimpo“ snaiperio rekordas galėjo būti pagerintas. „O brolyti, turėčiau padėkoti varžovų komandos žaidėjams, kad išgelbėjo mano rekordą“, - kalbėjo J. Vickery, išgirdęs kaip arti N. Savo, kaip geriausio lygos snaiperio, titulą J. Vickery spėjo „užcementuoti“ ir LKL „Žvaigždžių dienos“ metu surengtame tritaškių konkurse. „Pamenu, kad „Žvaigždžių dienos“ metu vykusiose rungtynėse pasidalinau rungtynių MVP titulą. Atrodo, kad laimėjęs tritaškių konkursą laimėjau skrudintuvę ir, matyt, kažkiek pinigų.
Komandos sėkmė ir asmeniniai nuotykiai
Nepaisant pagerinto tritaškių rekordo ir sėkmingo kanadiečio asmeninio žaidimo, užkopti į pačią LKL viršūnę kovingai „Olimpo“ komandai nepavyko. Žiūrovus Dainiaus Miliūno dėjimais, J.
Vienas tokių - kelionė į Klaipėdą. Krepšininkas kartą sumanė nukeliauti iki artimiausio Lietuvos didmiesčio, kad galėtų pasitikrinti savo elektroninį paštą. „Iš kažkur sužinojau, kad Klaipėdoje yra galimybė prisijungti prie savo elektroninio pašto. Nukeliavau į vieną iš Klaipėdos mokyklų, kurioje buvo kompiuteris, prijungtas prie interneto ryšio. Įeinu į klasę, kurioje buvo kompiuteris, o ten sėdėjo vienas žmogus. Jis man sako: „Joey!“ Akimirką sutrikau. Pasirodo, tai buvo vyrukas, su kuriuo prieš penkerius metus pažaisdavome krepšinį Brandono universiteto laikais Kanadoje, - šypsojosi J. Negano to, tas vyrukas, kurio vardo jau nebepamenu, užsiminė, kad mokykloje dirba specialistai iš Vinipego - miesto, iš kurio esu kilęs. Susitikau ir su šiais žmonėmis. Jie buvo girdėję apie mane kaip krepšininką. Girdėjau apie jų atžalas, kurie buvo puikūs ledo ritulininkai.
Taip pat skaitykite: „Olimpas“ Šilalėje
Tolesnė karjera
Šiltus prisiminimus atmintyje iš sezono Lietuvoje iki šių dienų išsaugojęs J. Vickery po metų Plungėje pakėlė sparnus į Ispaniją, kur rungtyniavo Huelvos miesto komandoje. Vėliau sekė sezonas Prancūzijoje, netrukus gynėjas grįžo į Ispaniją, žaidė Austrijoje, Švedijoje, kol, galų gale, nuo 2005 m. J. Vickery paskutinius 9 karjeros metus praleido Matersburgo „Rocks“ klube, kuriame žaidė net iki 50 metų. Sunku patikėti, tačiau krepšininkas išliko konkurencingame lygyje neįtikėtinai ilgą laiką. „Žaidžiau dar pusę 2017 metų. Mūsų treneris paliko komandą ir mano paskutinės rungtynės buvo prieš lygoje pirmaujančią komandą. Pataikiau metimą likus žaisti 18 sekundžių iki rungtynių pabaigos. Tai buvo labai tolimas tritaškis. Jis mums suteikė pranašumą ir laimėjome rungtynes. Tokios buvo mano paskutinės rungtynės, po kurių tapau vyriausiuoju komandos treneriu, - aiškino J. Vickery. - Tiesiog nebenorėjau žaisti treniruojamas kito trenerio. Pamaniau, kad geriau pats būsiu treneris. Buvau 50-metis, kuomet baigiau savo profesionalo karjerą.
Kokia tokio ilgo žaidimo paslaptis? „Šiuo metu žaidžiu trečiajame Austrijos krepšinio divizione. Būčiau pajėgus žaisti antrajame ar net pirmajame, tačiau turiu krepšinį derinti su savo darbotvarke. Žaidžiu ledo ritulį. Neseniai rungtyniavau ir antrajame Austrijos beisbolo divizione. Dirbu ir krepšinio treneriu. Treniruoju ir savo dukrą bei kitas komandas. Bandau taip suderinti savo tvarkaraščius“, - kalbėjo J.