Olimpinė diena - tai kasmetinis, masiškiausias sporto renginys, skirtas olimpiniam judėjimui. Ši šventė, turinti gilias tradicijas Lietuvoje ir pasaulyje, kasmet keliauja po skirtingus Lietuvos miestus, populiarindama sportą, olimpines vertybes ir sveiką gyvenseną.
Olimpinės dienos istorija ir reikšmė
Olimpinės dienos ištakos siekia 1948 m., kai 42-oje Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) sesijoje Sankt Morice (Šveicarija) buvo pritarta šios dienos idėjai. Ši diena minima birželio 23-iąją, prisimenant 1894 m. birželio 23 d. vykusį Pasaulinį sporto kongresą Sorbonoje, kur buvo nutarta įkurti TOK ir atgaivinti olimpines žaidynes. Lietuvoje pirmą kartą Olimpinė diena buvo surengta 1989 m. gegužės 13 d.
Olimpinės dienos misija - supažindinti visuomenę su įvairiomis sporto šakomis, suteikti galimybę jas išbandyti, užmegzti ryšį su federacijomis, klubais, treneriais ar sportininkais. Šventės šūkis - „Judėk. Sužinok. Atrask.“ - atspindi pagrindinius tikslus: skatinti fizinį aktyvumą, suteikti žinių apie sportą ir olimpizmą bei atrasti naujas sporto šakas ar veiklas.
Olimpinė diena Alytuje: didžiausia šventė Dzūkijos sostinėje
Alytus, 2016 metais išrinktas sportiškiausiu miestu Lietuvoje, tapo Olimpinės dienos sostine. Miestas skyrė net 10 hektarų plotą šalia Alytaus sporto rūmų, apimantį Jaunimo parką, Naujosios ir Žuvinto gatves, kad šventė galėtų įsibėgėti visu pajėgumu. Šventės metu alytiškiai nebeatpažins Jaunimo parko, kurį užplūs didžiuliai ryškiaspalviai pripučiami atrakcionai.
Rungtys ir pramogos
Olimpinės dienos dalyvių laukė gausybė sportinių ir pramoginių veiklų:
Taip pat skaitykite: Žirmūnų baseino rekonstrukcija
- Bėgimai ir varžybos: Tradicinė olimpinė mylia (1988 m), bėgimo, sportinio ėjimo, plaukimo ir dviračių varžybos. Bėgimų dalyviai taip pat turėjo galimybę iškovoti piniginius prizus.
- Ekstremalus sportas: Atskira erdvė ekstremalaus sporto gerbėjams su BMX dviračiais, riedlentėmis, riedučiais, alpinizmo sienele ir vaikščiojimu juosta (slackline).
- Pripučiami atrakcionai: Ilgiausias Lietuvoje pripučiamų rungčių ruožas su 120 metrų „Linksmųjų kalnelių“, 7 metrų aukščio „Drąsos bokštu“, „Eliminatoriumi“, „Bėgtraukiu“ ir „Kubu“.
- Neįgaliųjų sportas: Galimybė išmėginti neįgaliųjų sporto rungtis, kurias pristatė Rio de Žaneiro parolimpinių žaidynių čempionas Mindaugas Bilius.
- Pramogos vaikams: Chemijos laboratorija su eksperimentais kolbose, lobių ieškojimas su žemėlapiu, meninės ir mokslinės pramogos.
- Olimpinės žinios: Lietuvos olimpinė akademija surengė žinių patikrinimą apie olimpinę istoriją.
„LTeam“ dalyvio pasas: kelias į prizus
Kiekvienas suaugęs ar vaikas, atvykęs į šventę, registratūroje galėjo pasiimti „LTeam“ dalyvio pasą. Pase buvo galima rasti šventės programą, žemėlapį bei rungčių sąrašą su nurodytais taškais. Už įveiktą kliūtį ar atliktą užduotį dalyvis gaus tam tikrus taškus, kuriuos vėliau galės išsikeisti į prizus. Renginio svečiams tereikėjo surinkti 20 taškų, norint pasipuošti Olimpinės dienos marškinėliais. Pats lengviausias būdas tai padaryti - bėgti ar minti dviračiu Olimpinę mylią, nes ši rungtis suteikia iškart 15 taškų.
Prizai ir apdovanojimai
Šventės organizatoriai skatino aktyviai dalyvauti ir apdovanojo prizais:
- 500 eurų buvo įteikti gausiausiai dalyvavusiai komandai - šia galimybe turėjo pasinaudoti įmonės, organizacijos, klubai.
- Gausiausią dalyvių skaičių surinkusi mokykla bei ikimokyklinio ugdymo įstaiga (darželis) taip pat iškovos po 300 eurų.
- Festivalio žiūrovai, šeimos su vaikais taip pat neliko nuskriausti. Užsiregistravę ir atsiėmę registratūroje Dalyvio pasus, jie galėjo ne tik nemokamai džiaugtis įvairiomis pramogomis, mėgautis koncertu, bet ir gauti LTeam prizų.
Lietuvos mokyklų žaidynių finalas
Olimpinės dienos metu tradiciškai vyksta ir didžiausio moksleiviams skirto sporto renginio - Lietuvos mokyklų žaidynių finalinis etapas. Visus metus jaunieji sportininkai, atstovaudami savo miestų mokykloms, rungtyniavo krepšinio, tinklinio, rankinio, stalo teniso, šaudymo ir kitų sporto šakų varžybose. Jaunieji nugalėtojai buvo apdovanoti didžiojoje renginio scenoje, o medalius ir prizus jiems įteikė olimpiečiai Simona Krupeckaitė, Saulius Ritteris bei sporto organizacijų atstovai.
Muzikinė dalis ir šventės kulminacija
Olimpinės dienos šventę vainikavo geriausia Lietuvos hiphopo grupe tituluojamų „Lilo ir Innomine“ koncertas.
Dalyvių įspūdžiai ir atgarsiai
Alytuje surengtos Olimpinės dienos metu 20 tūkstančių dalyvių išbandė „LTeam“ rungtis. Aktyviems svečiams, besivaržiusiems įvairiuose turnyruose, įteikti apie 5 tūkstančiai Olimpinės dienos marškinėlių. Renginyje savanoriavo 160 jaunuolių, o ruošiant rungtis prie šventės organizavimo prisidėjo apie 500 sporto organizacijų atstovų.
Taip pat skaitykite: Bilietai į krepšinio atranką
Olimpinis vicečempionas irkluotojas Saulius Ritteris savo pasirodymu taip pat liko patenkintas: „Nors bėgimas nėra mano pati stipriausia pusė, bet buvo be galo smagu bėgti, norėtųsi daugiau tokių rungčių ir daugiau tokių renginių“.
Olimpinės dienos kelionė per Lietuvą
Olimpinė diena kasmet keliauja po skirtingus Lietuvos miestus, skleisdama olimpines vertybes ir skatindama sportuoti. 2020 metais dėl pandemijos Tarptautinė olimpinė diena Lietuvoje buvo paminėta neįprastai - virtualiu bėgimu, kuris suvienijo tautiečius visame pasaulyje. 2021-aisiais Olimpinė diena mūsų šalyje buvo švenčiame rekordiškai ilgai - ji pirmą kartą vyko ne vieną, o net šešias dienas. 2023-aisiais Olimpinė diena grįžo į Panevėžį. 2024-ųjų Olimpinė diena vyko Šiauliuose.
„Lietuvos mažųjų žaidynės“: olimpinis judėjimas nuo mažens
Viena iš svarbių Olimpinės dienos dalių - „Lietuvos mažųjų žaidynės“, skirtos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikams. Šis projektas, kasmet pritraukiantis vis daugiau dalyvių, siekia supažindinti mažuosius su sportu ir olimpizmo vertybėmis.
2014 m. 2015 m. projekte "Mažųjų olimpiada" dalyvavo 95 Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigos. 2016 m. metais projekte dalyvavo 180 ikimokyklinio ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos. 2017 m. „Lietuvos mažųjų žaidynėse“ dalyvavo 210 ikimokyklinio ugdymo įstaigų iš visos Lietuvos. 2018 m. 2019 m. žaidynėse dalyvavo 269 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Tai - trečdalis visų Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. 2020 m. „Lietuvos mažųjų žaidynėse“ dalyvavo 246 ikimokyklinio ugdymo įstaigos iš visos Lietuvos. 2021 m. prie projekto veiklų prisijungė 325 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. 2022 m. projekto veiklos startavo nauju pajėgumu. Dalyvių skaičius išaugo iki 426. 2023 m. projektas pasiekė naują rekordą. Jame dalyvavo 450 ikimokyklinio ugdymo įstaigų iš 59 Lietuvos savivaldybių. Prie projekto veiklų prisijungė daugiau kaip 55000 vaikų. 2024 m. projektas švenčia 10 metų gimtadienį! Į fizinio raštingumo ir aktyvumo veiklas įsitraukė daugiau nei 50 tūkstančių darželinukų visoje Lietuvoje, t.y. 440 įstaigų 60 LIetuvos savivaldybių. 2025 m. projektas vyko jau vienuoliktąjį kartą. Žaidynėse dalyvavo net 460 ikimokyklinio ugdymo įstaigų visose 60 Lietuvos savivaldybių. Tais metais projekto dalyviai buvo skatinami judėti įvairiose erdvėse. Didieji festivaliai vyko Vilniuje, Šiauliuose, Alytuje, Palangoje ir Kaune.
Informacija apie duomenų tvarkymą
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir Lietuvos olimpinis fondas (LOF) tvarko asmens duomenis, gautus registruojantis į renginius, mokymus, sudarant Olimpinių žaidynių kandidatų sąrašus, skiriant stipendijas, organizuojant keliones, naudojantis socialinės žiniasklaidos priemonėmis ir lankantis interneto svetainėse. Duomenys tvarkomi teisėto intereso, sutarties vykdymo ar sutikimo pagrindu.
Taip pat skaitykite: Rusijos olimpinė apranga: apžvalga