Įvadas
Olimpinė diena - tai ne tik sporto šventė, bet ir puiki proga susipažinti su olimpizmo idėjomis, aktyviai praleisti laiką ir atrasti naujas sporto šakas. Ji minima visame pasaulyje, o Lietuvoje turi gilias tradicijas ir kasmet pritraukia vis daugiau entuziastų. Šiame straipsnyje panagrinėsime Olimpinės dienos istoriją, tradicijas Lietuvoje ir pasaulyje, bei apžvelgsime artėjančius renginius.
Olimpinės Žaidynės: Nuo Antikos Iki Šių Dienų
Olimpinės žaidynės - tai sporto varžybos, kurių šaknys siekia Antikos laikus. Senovės Graikijoje jos buvo žymiausias sportinis renginys, vykęs kas ketveri metai Olimpo slėnyje, Peloponeso pusiasalyje. Žaidynės buvo skirtos dievo Dzeuso garbei, nors yra nuomonių, kad iš pradžių jos buvo organizuojamos Dzeuso motinos Rėjos garbei. Pirmosios žaidynės, apie kurias yra išlikę rašytinių šaltinių, įvyko 776 m. pr. Kr. Tuomet sportininkai varžėsi tik vienoje rungtyje - 192,27 metrų bėgime.
Laikotarpis tarp dviejų olimpinių žaidynių vadinamas olimpiada. Žaidynių programa tolydžio plėtėsi ir VI-V a. pr. Kr., joms suklestėjus, buvo jau labai įvairi ir sudėtinga. Iš viso olimpinėse žaidynėse buvo varžomasi net 18 rungčių - olimpinių disciplinų, tarp jų penkiakovė (bėgimas, šuoliai į tolį, ieties ir disko metimas, imtynės, kumštynės), kovos vežimų važnyčiojimas, menų konkursas.
Naujausių laikų olimpinės žaidynės vykdomos kas ketveri metai. Jų simbolis - 5 olimpiniai žiedai. Šiuolaikinių olimpinių žaidynių iniciatorius - baronas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin). 1892 m. jis pirmą kartą paminėjo olimpinių žaidynių idėją. 1894 metais birželio 23 dieną buvo įkurtas tarptautinis olimpinis komitetas. Nuo 1896 metų organizuojamos vasaros olimpinės žaidynės, o nuo 1924 metų - žiemos olimpinės žaidynės. Nuo 1960 metų organizuojamos vasaros paraolimpinės žaidynės, o nuo 1976 metų - žiemos paraolimpinės žaidynės.
Olimpinė Simbolika: Vėliava, Šūkis ir Ugnis
Olimpinė simbolika yra neatsiejama olimpinių žaidynių dalis, atspindinti jų vertybes ir idealus. 1936 m. Olimpinėje vėliavoje pavaizduoti 5 skirtingų spalvų žiedai baltame fone. Baltas fonas simbolizuoja taiką Olimpinių žaidynių metu, o žiedai - penkis žemynus: Australiją ir Okeaniją, Aziją, Afriką, Europą, Ameriką. Į 1912 m. į Stokholme (Švedija) vykusias Olimpines žaidynes pirmą kartą suvažiavo sportininkai iš visų 5 pasaulio žemynų, todėl gimė idėja sugalvoti Olimpinę vėliavą. 1913 m. ją suprojektavo prancūzas Pierre de Coubertin. Vėliava buvo pasiūta Paryžiuje, jos ilgis yra 3 m, o plotis - 2 m. Pirmą kartą Olimpinė vėliava buvo iškelta 1920m. per Antverpeno (Belgija) žaidynes (nuo 1913m. Olimpinės žaidynės nebevyko dėl I Pasaulinio karo).
Taip pat skaitykite: Žirmūnų baseino rekonstrukcija
Kartu su Olimpine vėliava pasirodė ir Olimpinis šūkis: „Citius, Altius, Fortius“. Tai trys lotyniški žodžiai, kurie reiškia „greičiau, aukščiau, stipriau“. Šį šūkį sugalvojo vėliavos sumanytojo Coubertin‘o draugas dominikonų vienuolis Tėvas Henri Didon. Olimpiniai medaliai atsirado nuo 1924 m.
Olimpinė ugnis pirmą kartą buvo uždegta 1936 m. Olimpinėse žaidynėse Berlyne. Ji simbolizuoja kilnius siekius, taiką, draugystę ir vienybę. Ugnis uždegama Olimpijoje ir atnešama į žaidynių vietą.
Olimpinė Diena Pasaulyje: Istorija ir Tikslai
Olimpinė diena visame pasaulyje švenčiama daugiau kaip 60 metų. Šventės tikslai - skleisti olimpizmo idėjas, skatinti žmones būti fiziškai aktyviais ir atrasti naujas sporto šakas. Pirmoji Olimpinė diena pasaulyje įvyko 1948 m. Šią dieną minimas 1894 metų birželio 23 dieną vykęs Pasaulinis sporto kongresas Sorbonoje, kur buvo nutarta įkurti Tarptautinį olimpinį komitetą bei atnaujinti olimpines žaidynes.
1948 m. pirmąjį kartą olimpinė diena buvo organizuojama Austrijoje, Belgijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Šveicarijoje, Urugvajuje bei Venesueloje.
Olimpinė Diena Lietuvoje: Tradicijos ir Renginiai
Lietuvoje pirmą kartą Olimpinė diena buvo surengta 1989 metų gegužės 13 dieną. Gedimino pilyje olimpinis čempionas Šarūnas Marčiulionis uždegė deglą, kuris estafete keliavo per Lietuvą, Latviją kol pasiekė Estijos sostinę Taliną. Anksčiau Olimpinė diena Lietuvoje buvo minima šventės dalyviams Vilniaus Vingio parke simboliškai nubėgant lietuvišką olimpinę mylią - 1988 metrus, nes būtent 1988 m.
Taip pat skaitykite: Bilietai į krepšinio atranką
Nuo 1989-ųjų birželio 23-iąją Lietuvoje švenčiama Tarptautinė olimpinė diena ir toliau tęsia tradicijas! Po praėjusiais metais vykusių virtualių renginių, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir Lietuvos olimpinio fondo organizuojama šeimos sporto šventė vėl vyko gyvai!
Olimpinės dienos misija - supažindinti visuomenę su pačiomis įvairiausiomis sporto šakomis, suteikti galimybę jas išbandyti, užmegzti ryšį su federacijomis, klubais, treneriais ar sportininkais. Šventės šūkis: „Judėk. Sužinok. Atrask“. Aktyviai dalyvauti šventėje organizatoriai skatina prizais.
Olimpinė Diena 2024: Apžvalga
2024-ųjų Olimpinė diena vyko Šiauliuose. Didžiausia sporto ir pramogų šventė buvo dedikuota Lietuvos olimpinio judėjimo 100-mečio paminėjimui bei Paryžiaus olimpinių žaidynių laukimui. Renginyje apsilankė apie 20 tūkstančių dalyvių!
Olimpinės dienos metu buvo galima rasti ir žolės riedulio stendą, kuris sulaukė didelio susidomėjimo iš praeivių, šeimų ir net buvusių žolės riedulininkų. Žolės riedulininkai ir riedulininkės renginyje dalyvavo su žaidybinėmis aprangomis, tai labai padėjo atkreipti į save dėmesį.
Olimpinė Diena 2025: Klaipėda
Birželio 7 dieną, šeštadienį, Klaipėdos piliavietė taps gyvu sporto žemėlapiu - čia vyks didžiausia sporto ir pramogų šventė Lietuvoje - Olimpinė diena 2025. Šių metų Olimpinė diena dedikuota artėjančioms 2026 m.
Taip pat skaitykite: Rusijos olimpinė apranga: apžvalga
Olimpinė diena - tai ne tik galimybė aktyviai ir prasmingai praleisti šeštadienį, bet ir išbandyti savo jėgas tiek gerai pažįstamose, tiek visiškai naujose veiklose. Šventės atmosfera atspindi olimpines vertybes - pagarbą, draugystę, tobulėjimą. Šventės svečiai galės išbandyti įvairias sporto šakas, gyvai pabendrauti ir susitikti su olimpiečiais, įsitraukti į žaidimus, prisijungti prie edukacinių, olimpinio švietimo renginių.
Olimpinė diena - renginys, skirtas visiems. Čia nesvarbu amžiaus, lytis, fizinis pasirengimas. Lankytojai kviečiami nepraleisti ir įdomiausių teminių veiklų, kurios praturtins šventę ne tik judesiu, bet ir žiniomis. Informacijos centre šventės lankytojai galės atsiimti savo dalyvio pasą ir išbandyti kuo daugiau sporto šakų, rinkti taškus ir juos iškeisti į prizus: medalį, kuprinę, marškinėlius, „Decathlon“ kuponą ar kaklaskarę.
Šventė tradiciškai prasidės olimpinės dienos deglo nešimu - ugnis keliaus nuo jūros, per olimpiečių rankas, kol pasieks piliavietę. Olimpinė ugnis bus uždegta oficialiai atidarant renginį. Visos dienos programa prasidės 9.00 val., o vakare, 19:00 val.
Moterų Žolės Riedulys Olimpinėse Žaidynėse: Istorija ir Rekordai
Moterų žolės riedulys yra nuolatinė Vasaros Olimpinių žaidynių dalis nuo 1980 m. Maskvos olimpinių žaidynių. Per 11 žaidynių nuo 1980 metų moterų žolės riedulys buvo žaidžiamas kiekviename renginyje ir sukūrė neįtikėtinų momentų aikštelėje, kai 6 skirtingos šalys pelnė aukso medalius per visą konkurso istoriją!
Sėkmingiausia komanda žaidynių istorijoje yra Nyderlandai, laimėjusi medalius 9, įskaitant 4 aukso medalius, 2 sidabro medalius ir 3 bronzos medalius. Australija yra antra sėkmingiausia komanda moterų Olimpinių žolės riedulio istorijoje, su 3 aukso medaliais laimėtais 1988 m. Seulo, 1996 m. Atlantos ir 2002 m. Sidnėjaus žaidynėse.
Nyderlandai turi rekordą dėl daugiausiai įvarčių įmuštų varžybose, su 166 įvarčiais per 67 rungtynes, o Australija su 146 įvarčiais per 61 rungtynes. Nyderlandai taip pat turi rekordą dėl daugiausiai įvarčių įmuštų per vieną žaidynių leidinį, su savo 29 įvarčiais per 2020 m. Tokijo žaidynes, pranokdami Australijos rekordą su 27 įvarčiais iš 1996 m.
Nyderlandų atstovė Maartje Paumen, laikoma viena iš geriausių "drag flick" įgūdžio atstovių, turi rekordą dėl daugiausiai įvarčių įmuštų moterų žolės riedulyje per Olimpines žaidynes su 19 įvarčiais.