Įvadas
Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos plaukimo sporto istorija ir iškiliausi sportininkai, kurie savo pasiekimais garsino šalį olimpinėse žaidynėse. Nuo pirmųjų žingsnių nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje iki šių dienų, Lietuvos plaukikai iškovojo daugybę apdovanojimų ir įrašė savo vardus į sporto istoriją.
Lietuvos Sugrįžimas į Olimpinį Judėjimą
Po 1990 m. kovo 11 d., kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, jau kovo 15 d. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kartu su Kūno kultūros ir sporto komiteto kolegija paskelbė kreipimąsi į Lietuvos piliečius ir sporto visuomenę dėl pasitraukimo iš SSRS sporto sistemos. Po pusantrų metų tikslas buvo pasiektas - 1991 m. rugpjūčio 29 d. Tokijuje Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas paskelbė, kad Baltijos šalys dalyvaus artimiausiose olimpinėse žaidynėse. Lietuvos sugrįžimas į svarbiausią pasaulio sporto renginį įvyko 1992 m. vasario 8-23 d. Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse, o po pusmečio vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse buvo iškovotas ir pirmasis istorijoje medalis.
Pirmieji Žingsniai ir Iššūkiai
Nors Lietuva dar iki okupacijos dalyvavo 1924-ųjų vasaros ir 1928-ųjų žiemos bei vasaros žaidynėse, tačiau tuomet medalių nebuvo laimėta. 1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.
Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas. 1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas. Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius. 1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius. 1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Olimpiniai Čempionai: Plaukimo Šlovė
Lietuva be R. Ubarto ir V. Aleknos turi dar tris olimpinius čempionus. Tiksliau - olimpines čempiones. Tai - dabar LTOK prezidentės pareigas einanti Daina Gudzinevičiūtė, 2000 metais triumfavusi stendinio šaudymo tranšėjinėje aikštelėje rungtyje, ir 2012-aisiais auksą iš Londono parvežusios plaukikė Rūta Meilutytė bei šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
Taip pat skaitykite: Olimpiniai plaukimo čempionai Lietuvoje
Rūta Meilutytė: Londono Triumfas
Viena ryškiausių Lietuvos sportininkių, kurios rezultatai ir toliau žavi pasaulį. 2012 metų Londono olimpinėse žaidynėse, būdama vos 15 metų, Rūta tapo olimpine čempione 100 metrų krūtine rungtyje. Po šio triumfo Rūta Meilutytė tapo pasaulinio masto žvaigžde ir įrodė, kad tikras sportininkas sugeba atsitiesti po patirtų sunkumų. Nepaisant laikino diskvalifikavimo, ji sugebėjo sugrįžti į plaukimo baseiną stipresnė nei bet kada anksčiau.
Kiti Lietuvos Plaukikai Olimpiečiai
Birutė Užkuraitytė
Pirmoji Lietuvos plaukikė, dalyvavusi olimpinėse žaidynėse kaip SSRS rinktinės narė, buvo Birutė Užkuraitytė (trenerė Marijona Korienė). Ji XX olimpinėse žaidynėse (1972 Miunchenas, Vokietija) 200 ir 400 m kompleksinio plaukimo varžybose užėmė atitinkamai 16 ir 21 vietą.
Arvydas Juozaitis
Arvydas Juozaitis (treneris Algimantas Jonas Juozaitis) 1976 tapo SSRS čempionu ir iškovojo teisę dalyvauti XXI olimpinėse žaidynėse (1976 Monrealis, Kanada).
Raimundas Mažuolis
XXV olimpinėse žaidynėse (1992) Barselonoje dalyvavo Raimundas Mažuolis (trenerė Valentina Kuzmina) ir Nerijus Beiga (treneris Eduardas Belevičius). Raimundas Mažuolis sėkmingai varžėsi 1993 Europos čempionate (3 vieta) ir 1994 Pasaulio taurės varžybų atskiruose etapuose (nusileido tik planetos favoritui A. Popovui). 1994 VII pasaulio čempionate dalyvavo Laura Petrutytė, Dita Želvienė, Raimundas Mažuolis, Nerijus Beiga, Tomas Tobulevičius, Arūnas Savickas ir Mindaugas Špokas. Raimundas Mažuolis 50 m laisvuoju stiliumi nuotolį nuplaukė per 22,52 s ir pelnė bronzos medalį, 100 m laisvuoju stiliumi nuotolį baigė septintas (50,20 s), Laura Petrutytė 100 m laisvuoju stiliumi - keturiolikta (27,47 s), Arūnas Savickas 200 m nugara - šešioliktas (2 min 05,05 s).
Rolandas Gimbutis
Rolandas Gimbutis (treneris Šarūnas Mažutaitis) 1998 pasaulio jaunimo žaidynėse laimėjo 50 ir 100 m laisvojo stiliaus rungtis, 1999 tapo šių rungčių Europos jaunių čempionu, Europos suaugusiųjų čempionate pateko į pusfinalį ir užėmė 13 vietą.
Taip pat skaitykite: Žirmūnų baseino rekonstrukcija
Pasiekimai ir Apdovanojimai
Per 15 olimpinių žaidynių šiuo 30 metų atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu šalies garbę iš viso gynė 299 skirtingi sportininkai - 271 vasaros ir 28 žiemos sporto šakų atstovai.
Lietuvos olimpiniai medaliai po Nepriklausomybės atkūrimo:
Auksas
- 2012 m. - Rūta Meilutytė (plaukimas)
Sidabras
- 1952 m. - Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius (krepšinis)
- 1956 m. - Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas (krepšinis)
- 1956 m. - Antanas Mikėnas (sportinis ėjimas)
- 1960 m. - Zigmas Jukna, Antanas Bagdonavičius (irklavimas)
Bronza
Taip pat skaitykite: Bilietai į krepšinio atranką
- 1956 m. - Romualdas Murauskas (boksas)
- 1960 m. - Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė (ieties metimas)
Plaukimo Tradicijos ir Ateitis Lietuvoje
Lietuvoje plaukimas kaip sporto šaką 1922 pradėjo populiarinti Kauno jachtų klubo (KJK, Kauno jachtų klubai) nariai. Pirmosios plaukimo varžybos klubo iniciatyva surengtos 1924 06 24 (ši data laikoma plaukimo Lietuvoje pradžia). Plaukikai Nemune pasroviui varžėsi 150, 300, 3000 m nuotoliuose, laimėtojais tapo A. Stonkus, J. Ambrasas ir S. Jankauskas. Lietuvoje tuo metu nebuvo nė vieno plaukimo baseino, Klaipėdoje buvę vandens sporto įrenginiai tenkino tik vietos sportininkus. Uostamiesčio plaukikai nepriklausė Lietuvos sporto organizacijoms ir nebendravo su Kauno jachtų klubu. 1925-1932 Nemune vyko Kauno plaukimo pirmenybės (tekančiame vandenyje rekordai nebuvo registruojami). Vasaromis buvo surengiama 5-7 plaukimo varžybos (Klaipėdoje, Panevėžyje, Zarasuose ir kitur).
Plaukimo Infrastruktūra ir Investicijos
Vis dėlto reikia džiaugtis, kad iš trijų Vyriausybės strateginių sporto projektų du yra plaukimo. Tai - Klaipėdos ir Vilniaus 50 m baseinai, kurių reikalai nors ir lėtai, bet juda į priekį.