Olimpinės žaidynės - tai ne tik sporto varžybos, bet ir didžiulis tarptautinis renginys, turintis gilias istorines šaknis ir didelę kultūrinę reikšmę. Straipsnyje nagrinėjama olimpinių žaidynių istorija Rusijoje, atkreipiant dėmesį į Sočio žaidynes ir su jomis susijusias kontroversijas.
Sočis: nuo Stalino rezidencijos iki olimpinės sostinės
Sočis, dar vadinamas „Rusijos Riviera“, išpopuliarėjo po to, kai diktatorius Josifas Stalinas čia įkūrė vasaros rezidenciją ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje. Nuo to laiko visi Rusijos vadovai, įskaitant dabartinį prezidentą Vladimirą Putiną, čia turi savo vilas. Be to, Sočyje galima išvysti gatvėmis patruliuojančius kazokus, o tai suteikia miestui unikalų koloritą. Tai vieta, kur kiekvienas Rusijos oligarchas nori turėti vasarnamį. Namus čia įsigijęs ir prezidentas Vladimiras Putinas.
Sočio Olimpiada: triumfas ir kontroversijos
Sočio pasirinkimas 2014 m. žiemos olimpinėms žaidynėms rengti buvo vertinamas kaip prezidento Vladimiro Putino triumfas. Olimpiados rengimas sutvirtino moralinę tautos dvasią, o viešosios nuomonės apklausos rodė, kad apie 80 proc. rusų remia šią idėją. Tačiau ne visi pritarė šiam sprendimui. Kritikai teigė, kad pasirengimas olimpiadai Sočyje perspjaus visus įsivaizduojamus ir neįsivaizduojamus vagysčių rekordus.
Svarbu pažymėti, kad Sočio olimpinės žaidynės iš tiesų nevyko pačiame mieste. Atletai varžėsi Adleryje, netoli separatistinės Gruzijos teritorijos Abchazijos.
Rūkymo draudimas ir rūkymo zonos
Sočio olimpinės žaidynės, kaip ir 12 žaidynių buvusių prieš tai, paskelbtos sporto renginiu be cigarečių. Visgi tai buvo didžiulis išbandymas šaliai, kurioje net 60 proc. suaugusių vyrų ir 40 proc. moterų rūko. Cigarečių pardavimas ir rūkymas buvo uždraustas Sočio olimpinėje teritorijoje, tačiau vis tiek visur įrengtos specialiai pažymėtos rūkymo zonos.
Taip pat skaitykite: Keturi čempionai iš Lietuvos
Gėjų teisės
„Sočyje nėra gėjų“, - taip teigė miesto meras Anatolijus Pakchomovas. Praėjusių metų liepą prezidentas V.Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo uždraudė „gėjų propagandą“, taip kriminalizuodamas informacijos apie „netradicinius seksualinius santykius“ skleidimą.
Kosmoso beždžionės
Šaltojo karo laikų kosmoso varžybų vienas iš simbolių - beždžionė, aprengta kosmonauto kostiumu ir pasiruošusi erdvėlaiviu skristi į kosmosą. Pirmosios Rusijos kosmoso beždžionės Abrekas ir Bionas 1983 metais savo septynių dienų misijai buvo treniruojamos Sočyje. Ir dabar galite aplankyti Beždžionių priežiūros centrą (Vesioloe gatvė 1, Adlerio sritis).
Kazokai
Aukštos ėriuko vilnos kepurės, išpuošti paltai ir ugningi šokiai užtarnavo kazokams vietą pasaulio žmonių įsivaizdavime apie Rusiją. Kažkada taip visus gąsdinę karingi rusų carų raiteliai dabar prisijungė prie policijos pajėgų, patruliuojančių Sočyje.
Tostų sakymo tradicijos
Rusų tostų sakymo taisyklės gana sudėtingos. Visgi Sočyje degtinė baruose dažnai pakeičiama į kvapnesnę kaukazietišką čiačią, atkeliavusią į šiuos kraštus iš Gruzijos.
Daugiatautiškumas
XIX a. Sočyje apsigyveno daugybė skirtingų tautų. Dabar bent jau techniškai visas šis regionas priklauso Rusijai. Mieste apie penktadalis gyventojų armėnų, dar panašiai tiek pat - gruzinų.
Taip pat skaitykite: Simboliai Olimpiadoje
Gamta
Tūkstančio metų senumo kukmedžių ir bukmedžių giraitės, turinčios daug augalų rūšių iš priešistorinio laikotarpio - tai rezervato vietos, kurias lengviausiai pasiekti iš Sočio.
Istorinis kontekstas
Nedaug kas žino, kad Sočio olimpinės žaidynės vyko ant išžudytos tautos kaulų. Prieš pusantro šimto metų Rusijos caro armija labai žiauriai numalšino čerkesų sukilimą. Būtent todėl ši vietovė įgavo pavadinimą Krasnaja Poliana (raudonasis laukas). Taip teigia antiolimpinio judėjimo NoSochi aktyvistai.
Čerkesai save vadino adygais ir nuo seno gyveno Šiaurės Vakarų Kaukaze ir prie Juodosios jūros. Kaimyninė Gruzija XVI amžiuje atvertė čerkesus į krikščionybę. Bijodami Otomanų imperijos atsakomųjų veiksmų, kaukaziečiai kreipėsi pagalbos į Rusiją. Viskas galėjo baigtis lygiaverčiu bendradarbiavimu, tam buvo sutikęs ir caras Ivanas Rūstusis. Jis netgi vedė čerkesę princesę, tačiau jo įpėdiniai nusprendė čerkesus paversti savo vasalais. Tai juos skatino pereiti į islamą ir kovoti ilgamečio priešo - Otomanų imperijos - pusėje. 1861 metais 12 čerkesų giminių vadai sutarė pripažinti Rusijos caro valdžią, tačiau to carui nepakako, jis nusprendė iškelti čerkesus iš jų gimtųjų vietų į pelkėtą, pilną maliarinių uodų lygumą. 1862 metais caro armija jėga pradėjo vyti čerkesus iš jiems įprastų gyvenimo vietų, deginti kaimus, naikinti derlių. Per tą procesą mirė dešimtys tūkstančių čerkesų. Daugybę jų deportavo laivais į Turkiją.
Tarybinė valdžia, baimindamasi čerkesų sukilimo, taip pat vykdė agresyvią politiką prieš šią tautą. Josifas Stalinas taip išsklaidė čerkesus, kad nė vienoje respublikoje jie nesudarytų daugumos. Leonidas Brežnevas vykdė agresyvią rusifikaciją.
Šiaurės Kaukazo tema iki šiol lieka uždrausta žurnalistams, kaip ir Sočio olimpinių žaidynių kritika. Rusijos valdantieji ne kartą viešai išsakė perspėjimą, kad tie, kurie kritikuos Rusijoje vyksiančias olimpines žaidynes, bus vertinami kaip veikiantys prieš nacionalinius valstybės interesus. Tai nebuvo vien tušti grasinimai.
Taip pat skaitykite: Disko metimo istorija Lietuvoje
Paradoksalu, jog kazokai per Kaukazo karą žiauriai elgėsi su Rusijos kariais, daug jų nužudė, tačiau jų vėliava šiandien kabo prie Sočio merijos.
Gruzija jau 2010 metais paskelbė, kad boikotuos Olimpines žaidynes. Kol kas tai vienintelė valstybė, priėmusi tokį sprendimą. Beje, ji vienintelė yra oficialiai pripažinusi čerkesų tautos genocidą.
Pasirengimas ir išlaidos
Vasario mėnesį Sočyje vyksiančios žiemos olimpinės žaidynės turėjo parodyti, kokia didi šalis yra Rusija. Tikslo siekiama su tokiu užmoju, kad milijardai švaistomi į kairę ir į dešinę, o dažnai tiesiog pavagiami. Organizatoriai didžiuojasi olimpinio deglo kelione į kosmosą, o pasaulis stebisi išlaidavimu ir sunkiomis statybininkų darbo sąlygomis.
Deglas klajūnas
Olimpinis šurmulys Rusijoje prasidėjo 2007 m. liepos 4 d., kai buvo paskelbta, kad kovoje dėl teisės vadintis žaidynių sostine Sočis nukonkuravo Zalcburgą (Austrija) ir Pjengčangą (Pietų Korėja). Šį dešimtmetį tai bus ne vienintelė proga parodyti save pasauliui. 2018 m. Rusijoje vyks dar didesnis sporto renginys - pasaulio futbolo čempionatas. Ką pamatys pasaulis - spindesį ar tuštybės mugę - dar neaišku.
Kol kas planeta mato įspūdingą olimpinės ugnies kelionę. Deglas Rusiją pasiekė spalio 7 d. Ši kelionė bus ilgiausia olimpinių žaidynių istorijoje. Ugnis nukeliavo maždaug 65 tūkst. kilometrų, pabuvo visuose Rusijos regionuose. Deglą savo rankose palaikė 14 tūkst. nešėjų. Skambiausiu akcentu šioje kelionėje tapo skrydis į tarptautinę kosminę stotį. Deglas netgi pabuvojo atvirame kosmose, o lapkričio 11 d. kartu su trimis astronautais sėkmingai nusileido Kazachstano stepėje. Tiesa, saugumo sumetimais ugnis nebuvo įžiebta.
Rusijos žiniasklaida džiaugėsi, kad gatvėse pasižiūrėti į olimpinio deglo estafetę susirinkdavo tūkstančiai žmonių. Ugnis jau pabuvojo Šiaurės ašigalyje, paskui dar kartą kirto poliarinį ratą vežama elnių kinkiniu. Numatyta, kad deglas atsidurs ir Elbruso kalno viršūnėje bei Baikalo ežero dugne.
Rusai didžiuojasi
Žadama, kad tai bus pačios kompaktiškiausios olimpinės žaidynės istorijoje. Varžybos vyks 11-oje naujų sporto objektų, kurie suskirstyti į dvi grupes - pakrantės ir kalnų. Kiekvienoje grupėje bus savas olimpinis kaimelis. Atstumas tarp pakrantės ir kalnų objektų bus maždaug 48 kilometrai. Nauju geležinkeliu šį atstumą galima įveikti per pusvalandį.
Neabejotina, kad rusai varžybas seks labai dėmesingai. Vasarą buvo paskelbti tyrimų duomenys, kurie atskleidė, jog sporto pergalės yra antroje vietoje tarp tų dalykų, kuriais nacija didžiuojasi labiausiai. Pirmoje vietoje yra istorija. Sportas aplenkė tą sritį, kuria, iš pirmo žvilgsnio, rusai turėtų didžiuotis labiausiai - kultūrą ir meną.
Žiemos sporto federacijoms buvo skirta daug daugiau lėšų nei įprastai. Dienraštis „Sport-Express“ ironiškai pastebėjo, kad rogučių sporto atstovas Albertas Demčenka dar prieš pusantro dešimtmečio laisvu nuo treniruočių metu buvo priverstas prekiauti mėsa turguje. Dabar rūpinamasi, kaip pagerinti jo rezultatus kosminėmis technologijomis. Spalio pradžioje traumą patyręs čiuožėjas Aleksandras Smirnovas buvo specialiu lėktuvo reisu atskraidintas į Maskvą ir jau po kelių valandų jo kelį operavo vienas geriausių šios srities specialistų iš Vokietijos.
Spalio pabaigoje, kai iki olimpiados buvo likę lygiai 100 dienų, Rusijoje apsilankė naujasis Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Tomas Bachas. Po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu jis pareiškė, kad varžybų vietos atrodo įspūdingai. „Esu tikras, kad 2014 m. olimpinės žaidynės paliks neužmirštamus prisiminimus“, - teigė T.Bachas.
Kosminė suma
Sunku būtų su tuo ginčytis, bet neužmirštami prisiminimai gali būti tiek teigiami, tiek neigiami. Nepaisant milžiniškų išlaidų, statybos dar nėra baigtos. Lapkričio pradžioje Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Kozakas liepė pagreitinti kai kurių objektų, taip pat ir olimpinio kaimelio, pabaigimą. Už reikalavimų nevykdymą darbus atliekančios kompanijos vadovui pagrasinta nuobaudomis, galbūt net baudžiamąja byla.
Tai reiškia, kad ne viskas eina kaip sviestu patepta. Išlaidos tuo metu vis didėja. Kalbos apie tai girdimos jau seniai. Dar 2008 m. pradžioje paaiškėjo, jog išlaidos, palyginti su pirminiais paskaičiavimais, padidės du kartus. Valdžios ir statytojų atstovai tikino, kad kaštai augs, nes reikės išpirkti žemę olimpiniams objektams, papildomai investuoti į transporto infrastruktūrą. Iki tol planuota, kad Sočis iš federalinės tikslinės programos gaus 314 milijardų rublių (dabartiniu kursu - maždaug 24,7 mlrd. litų).
2010 m. buvo pateikti visai kitokie skaičiai. Laikraštis „Vedomosti“, remdamasis Rusijos ekonomikos plėtros ministerijos dokumentais, pranešė, jog olimpinėms žaidynėms teks išleisti 950 mlrd. rublių (maždaug 74 mlrd. litų arba 29 mlrd. JAV dolerių). Nuo pradinių skaičiavimų biudžetas išaugo beveik tris kartus.
Net ir minėtas skaičius dabar jau atrodo mažas, nes olimpiada ryja lėšas lyg juodoji skylė. Niekas nežino, kiek pinigų išleista. „Sport-Express“ apžvalgininkas Sergejus Butovas nenurodė konkretaus skaičiaus, bet pripažino, kad „išlaidos viršijo proto ribas, o vogimo masteliai buvo daug didesni nei ta ledkalnio viršūnė, kurią visi matė“.
Didžiosios Britanijos leidinys „The Guardian“ pabandė paskaičiuoti tiksliau. Jo duomenimis, žaidynėms išleistas 51 mlrd. dolerių (maždaug 131,5 mlrd. litų). Skaičius šokiruoja, nes 2010 m. Kanados miestas Vankuveris išsivertė su 8,9 mlrd. dolerių. Net vasaros olimpinių žaidynių organizatoriai išsiversdavo su daug mažesnėmis sumomis. Anot „The Guardian“, pompastišką šventę surengę kinai 2008 m. Pekino žaidynėms išleido 43 mlrd. dolerių. 2012 m. Londono olimpiadai užteko 13,9 mlrd. dolerių.
Auksinis kelias
Rusijos opozicijos atstovai Borisas Nemcovas ir Leonidas Martiniukas gegužę pareiškė, kad 30 mlrd. dolerių buvo pavogti, o pasipelnė V.Putino aplinkos žmonės. Keliui tarp pakrantės ir kalnų objektų nutiesti neva prireikė 8,6 mlrd. dolerių. „Jei šis kelias būtų grįstas penkiais milijonais tonų aukso, kaina būtų ta pati“, - teigė B.Nemcovas.
Skandalai kyla ir dėl kitų dalykų. Žmogaus teisių gynimo organizacija „Human rights watch“ paskelbė, kad olimpiniuose objektuose yra išnaudojami darbininkai iš Azijos. Jie esą priversti dirbti po 12 valandų per parą, o atlyginimas sąžiningai mokamas ne visada.
Rugsėjo pradžioje prasidėjo milicijos reidai, per kuriuos dėl darbo nuostatų ir migracijos taisyklių pažeidimų buvo sulaikyti šimtai darbininkų iš užsienio. Pasak „Human Rights Watch“ pranešimo, dalis sulaikytųjų prastose sąlygose buvo kalinami ilgiau nei savaitę. Milicijos pareigūnai tai neigė.
Sniego pakaks
Kadangi Rusijos ir Vakarų valstybių požiūris į žmogaus teises gerokai skiriasi, kaltinimų dar tikrai bus. Lapkričio pradžioje Sočio apylinkėse į nemalonią padėtį pateko Norvegijos televizijos TV2 žurnalistai. Jie buvo apkaltinti narkotikų vartojimu. Vienam žurnalistui teko važiuoti į kliniką. Tiesa, incidentas truko neilgai. Į kliniką atvykęs pareigūnas paaiškino, kad įvyko nesusipratimas.
„Human Rights Watch“ aktyvistai vėl sukėlė triukšmą ir paskelbė, esą Rusijos teisėsaugos struktūros baugina žurnalistus, kad šie nerengtų objektyvių reportažų. „The Guardian“ visus į Sočį keliausiančius asmenis įspėjo, jog jų skambučiai ir veiksmai internete bus sekami. Rusai atkirto, kad Londone sekimo daug daugiau.
Žmogaus teisės žaidynių metu bus viena svarbiausių temų. Vakarų šalyse jau pasigirdo ne vienas raginimas boikotuoti žaidynes. Dažniausiai kritikams užkliūva Rusijos požiūris į homoseksualizmo propagandą. Gruzija turi kitą priežastį pagalvoti apie boikotą. Kilo didelis pasipiktinimas, sužinojus, kad vienas iš deglo nešėjų dalyvavo 2008 m. Rusijos kare su Gruzija. Spalio viduryje Tbilisyje buvo surengtas roko koncertas. Jo metu siūlyta boikotuoti žaidynes. Į protesto akciją susirinko keli tūkstančiai žmonių.
Protestų įvairiose pasaulio vietose tikriausiai bus ir žaidynių metu, bet olimpiados esmė yra sportas. Kritikai mano, kad ir šiuo atžvilgiu Sočis nėra tinkama vieta. Rusijos pietuose esančiame mieste temperatūra vasarį gali siekti maždaug 10 laipsnių šilumos. Kokia gi tai žiema? Visgi bent į šį klausimą organizatoriai paruošė labai aiškų atsakymą.
Boikotai ir politika
Šiose žaidynėse jau paskelbė nedalyvausiantys JAV prezidentas Barackas Obama, federalinis prezidentas Jaochimas Gauckas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel (dėl traumos), Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Beje, ji vienintelė - dėl politinių priežasčių.
Pastaruosius metus ne tik politikai, bet ir visuomenės veikėjai, žmogaus teisių gynėjai ir sportininkai ragino Vakarus naudotis matomumu ir spausti Rusiją kai kuriems pokyčiams. Pretekstai buvo įvairūs: iš pradžių susiję su Edwardo Snowdeno slėpimu, vėliau - parama Sirijos Asado režimui, o galiausiai - su įstatymais, draudžiančiais „netradicinės orientacijos santykių propagandą“. JAV į savo VIP, prezidentinę delegaciją įtraukė du ypač nusipelniusius homoseksualius sportininkus: tenisininką Billie Jeaną Kingą ir ledo ritulio žaidėją Caitlin Cahow.
Žvelgiant į žaidynių istoriją matyti, kad boikotai apčiuopiamų rezultatų nedavė: nei airiams boikotuojant Londono žaidynes 1908 m., nei įvairių šalių žydų sportininkams boikotuojant 1936 m. Berlyno žaidynes. Ir po didžiausio istorijoje boikoto - 1980 m.
„Tai nėra pasaulio viršūnių susitikimas“, - komentuodamas p. Obamos sprendimą nevykti į Sočį yra sakęs Rusijos prezidentas.
Vos žaidynės praeina, eiliniams piliečiams neberūpi, kas dalyvavo delegacijose. Ankstesni JAV prezidentai ir viceprezidentai praleido ir Seulo (1988), ir Sidnėjaus (2000) žaidynes, o p. Rusijos atvejis irgi taip stipriai nejaudina JAV ar kitų šalių gyve… nuo triumfo vokiečius skyrė minutė Rusijos ledo ritulio rinktinė - olimpinė čempionė FOTO: Olimpiniame ledo ritulio turnyre vokiečių pasaka galėjo suspindėti olimpiniu auksu ir juos nuo aukščiausio apdovanojimo skyrė mažiau nei minutė. Tačiau Rusijos ledo ritulininkai subegėjo išsigelbėti per pagrindinį mačo laiką ir pratęsimo metu išplėšė auksinę pergalę. Per pirmus du kėlinius atrodė, kad tai vienas nuobodžiausių ledo ritulio finalų per visą jų istoriją. Antrame kėlinyje rezultatą išlygino Felixas Schutzas (29:32 min.). Tikra drama vyko trečiajame kėlinyje. 54-ąją min. Nikita Gusevas vėl sugrąžino rusams minimalią persvarą, bet vos po 10 sek. Dominikas Kahunas atstatė pusiausvyrą. 57-ąją min. vokietis Jonas Mulleris išvedė savo komandą į priekį, o po akimirkos rusas Sergejus Kalininas buvo nubaustas 2 min. pašalinimu. Žaisdami mažumoje rusai pakeitė vartininką penktu aikštės žaidėju ir, vos prasidėjus paskutinei trečiojo kėlinio minutei, N. Gusevas sugebėjo išlyginti rezultatą. 10-ąją pratęsimo minutę vokietis Patrickas Reimeris už žaidimą aukštai pakelta lazda buvo 2 min. pašalintas iš aikštės ir po kelių akimirkų kiekybinę persvarą išnaudojęs rusas Kirilas Kaprizovas pelnė pergalingą įvartį. Rusijos ledo ritulininkai olimpinius medalius iškovojo pirmą kartą nuo 2002 metų, kuomet pelnė bronzą. 1992 metais aukso medalius iškovojo tuometinė „Jungtinė“ komanda. Vokietijos rinktinė olimpine vicečempione tapo pirmąjį kartą. Anksčiau jie du kartus buvo iškovoję bronzos apdovanojimus - 1932 ir 1976 metais. Bronzos medalius Pjongčange iškovojo Kanados ledo ritulininkai, kurie mažajame finale pranoko Čekijos rinktinę. Vokietijos rinktinei jau patekimas į Pjongčango žiemos žaidynių pusfinalį buvo sensacija. Ketvirtfinalyje nacionalinės ekipos stratego Marco Sturmo auklėtiniai per pratęsimą 4:3 nugalėjo pasaulio čempionus švedus. Penktadienį vykusiame pusfinalyje anksti persvarą užsitikrinę vokiečiai atlaikė titulą gynusios Kanados nacionalinės ekipos šturmą, iškovojo pergalę 4:3 (1:0, 3:1, 0:2) ir pirmą kartą istorijoje pateko į olimpiados finalą. Olimpinių atletų iš Rusijos rinktinė ketvirtfinalyje 6:1 įveikė norvegus, o pusfinalio mače 3:0 (0:0, 2:0, 1:0) pranoko Čekijos komandą. Neįtikėtina, bet visada favoritais laikomi Rusijos ledo ritulininkai į olimpiados finalą prasibrovė po 20 metų pertraukos - paskutinį kartą rungtynes dėl aukso rusai žaidė 1998 m. Nagane ir 0:1 pralaimėjo tai pačiai Čekijai.
Istorija ir dalyvavimas
Pjongčango olimpinės žaidynės
Pjongčango olimpinės žaidynės vyko vasario 9-25 dienomis. Apie tai, kad sportininkai rinksis Pietų Korėjoje, pranešta 2011-ųjų liepos 6-ąją Pietų Afrikos Respublikoje. Pjongčangas olimpinės sostinės rinkimus laimėjo užtikrintai. Pietų Korėjos miestas nukonkuravo du pagrindinius varžovus - Miuncheną ir Alpėse įsikūrusį Prancūzijos miestą Ansi. Nugalėtojas surinko 63 balsus, Vokietijos miestas - 25, Prancūzijos - septynis.
Pietų korėjiečiams trečiasis kartas nemelavo. Jie Pjongčangą prieš tai siūlė du sykius. 2010-aisiais pralaimėta Vankuveriui, 2014-aisiais - Sočiui. Žiemos olimpinės žaidynės Pietų Korėjoje nėra vykusios. Šios šalies sostinėje Seule 1988-aisiais surengta vasaros olimpiada.
Žiemos sporto šventė Aziją aplankys po dviejų dekadų. 1998-aisiais atletus priėmė Japonijos miestas Naganas. Nuspręsta atskirti vasaros ir žiemos žaidynes Žiemos olimpinės žaidynės daugiausia kartų vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). 1932 ir 1980 sportininkai rinkosi Leik Pleside, 1960 - Skvo Valyje, o 2002 - Solt Leik Sityje. Tris sykius žaidynes organizavo Prancūzija (1924, 1968, 1992). 1924-aisiais vyko pirmoji žiemos olimpiada. Nuo to laiko žiemos žaidynės rengtos kas ketverius metus - tais pačiais, bet skirtingais mėnesiais, kaip ir vasaros olimpiada.
1986-aisiais Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) balsai lėmė didžiulę permainą sporto istorijoje - atskirtos vasaros ir žiemos olimpines žaidynes. 1994-aisiais žiemos olimpiada surengta Lilehameryje. Ankstesnė vyko ne prieš ketverius, o dvejus metus - 1992-aisiais Albervilyje. Kai kurios sporto šakos buvo žaidžiamos vasarą Į Pjongčango olimpinių žaidynių programą įtrauka 15 sporto šakų: akmenslydis, akrobatinis slidinėjimas, biatlonas, bobslėjus, dailusis čiuožimas, greitasis čiuožimas, greitasis čiuožimas trumpuoju taku, kalnų slidinėjimas, ledo ritulys, rogučių sportas, skeletonas, slidinėjimas, snieglenčių sportas, šiaurės dvikovė, šuoliai su slidėmis. Seniausias olimpinių žaidynių dalyvis - dailusis čiuožimas. Jis 1908 bei 1920 metais rengtas vasaros olimpiadose. Pastarojoje buvo žaidžiamas ir ledo ritulys.
Vėliausiai į olimpinių žaidynių programą įtrauktas snieglenčių sportas. Ši šaka žiemos olimpiadoje debiutavo 1998-aisiais Nagane.
Lietuvos sportininkų pasiekimai
Pirmasis lietuvis, dalyvavęs žiemos olimpinėse žaidynėse - Kęstutis Bulota. Jis 1928-aisiais vyko į Sankt Moricą Šveicarijoje. Lietuvis lenktyniavo visose keturiose čiuožimo rungtyse, o 10 000 metrų įveikė penktas.
Lietuvos vėliava į žiemos olimpines žaidynes grįžo 1992-aisiais Albervilyje. Nuo to laiko geriausią rezultatą užfiksavo dailiojo čiuožimo atstovai - Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie 2002-aisiais Solt Leik Sityje liko penkti. Aukščiausia praėjusios olimpiados Sočyje vieta priklauso greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovei Agnei Sereikaitei. Ji 1500 metrų rungtyje buvo 16-a. Šiemet A. Sereikaitė rezultato nepagerins. Atletė patyrė traumą ir vietos Pjongčange neiškovojo.
Didžiausios Lietuvos sportininkų pergalės pasiektos Sovietų Sąjungos sudėtyje. Algimantas Šalna 1984-aisiais Sarajeve laimėjo aukso medalį estafečių 4×7,5 km biatlono varžybose. Po ketverių metų Kalgaryje Vida Vencienė iškovojo aukso apdovanojimą 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, o bronzos - penkių.
Tituluotas Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis. Jis turi visų trijų spalvų medalių komplektus. Sportininkas 1992-aisiais Albervilyje laimėjo aukso, 1998-aisiais Nagane - sidabro, o 2002-aisiais Solt Leik Sityje - bronzos apdovanojimą. Tiesa, visus medalius D. Kasparaitis iškovojo su Rusijos ledo ritulio rinktine.