Nors šis straipsnis skirtas krepšiniui ir jo istorijai, viena kategorija skirta Lietuvos sportininkų pasirodymams olimpinėse žaidynėse apžvelgti. Čia bus apžvelgiami kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymai, net jei jie atstovavo ne Lietuvos rinktinei, o, tarkime, TSRS ar kitoms šalims, kaip Amerika ar Kuba.
Olimpinio judėjimo pradžia Lietuvoje
Prieš pradedant, reikėtų trumpai paminėti Lietuvos sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.
1918 m. atkūrus nepriklausomybę, į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai: Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti. 1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavusi iki 1920 m. rugpjūčio. 1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.
Pirmieji žingsniai: 1924 m. Paryžiaus olimpiada
Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiųsta tik 15: 13 futbolininkų bei 2 dviratininkai. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų. Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas. 188 km plento lenktynėse dalyvavo: Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.
1928 m. Amsterdamo olimpiada
Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.
Taip pat skaitykite: Keturi čempionai iš Lietuvos
Šiose žaidynėse taip pat dalyvavo lietuvių kilmės sportininkė Albina Osipavičiūtė, atstovavusi JAV plaukimo rinktinę. Ji laimėjo du aukso medalius.
Lietuvos sportininkų pasirodymai 1928 m. olimpiadoje:
- Boksas:
- Juozas Vinča (pussunkis svoris, iki 79,4 kg) - 5-8 vieta.
- Kazys Markevičius (lengvasis svoris, iki 61,2 kg) - 17-24 vieta.
- Dviračių sportas:
- Tanchumas Murnikas - 50 vieta (168 km plento lenktynės).
- Jurgis Gedminas - 55 vieta (168 km plento lenktynės).
- Isakas Anolikas - nebaigė (168 km plento lenktynės).
- Vladas Jankauskas - nebaigė (168 km plento lenktynės).
- Sunkioji atletika:
- Pranas Vitonis (lengvasis svoris, iki 75 kg) - 15-16 vieta.
- Lengvoji atletika:
- Paulina Radziulytė - 23-24 vieta (800 m bėgimas).
- Haris Šveminas - nepateko į tolesnes varžybas (100 ir 200 m bėgimai).
- Julius Petraitis - nepateko į tolesnes varžybas (5000 m bėgimas).
- Adolfas Akelaitis - 33 vieta (šuolis į aukštį).
- Viktoras Ražaitis - 26 vieta (ieties metimas).
- Plaukimas:
- Albina Osipavičiūtė (JAV) - 2 aukso medaliai (100 m laisvuoju stiliumi ir 4 x 100 m estafetė).
1928 m. Sankt Morico žiemos olimpiada
Šveicarijoje, Sankt Morice, vykusiose II žiemos olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo Kęstutis Bulota, įvairių sporto šakų populiarintojas ir pradininkas Lietuvoje. Jis dalyvavo keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse. 500 m distancijoje jis buvo 28-as, 1500 m ir 5000 m - 25-as, o 10 000 m rungtis nebaigta dėl atlydžio. Sovietams okupavus Lietuvą, 1941 metų birželio 14 dieną pirmasis Lietuvos žiemos olimpinių žaidynių dalyvis buvo suimtas NKVD ir ištremtas į Šiaurės Uralo lagerius. Tačiau K. Bulota ir tremtyje metė iššūkį - bandė pabėgti iš Sosnos lagerio.
1932-1936 m.: Praleistos olimpiados
1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.
1940-1988 m.: Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje
1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.
Svarbiausi Lietuvos sportininkų pasiekimai TSRS sudėtyje:
- 1952 m. Helsinkio olimpiada:
- Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius, Justinas Lagunavičius (krepšinis) - sidabras.
- 1956 m. Melburno olimpiada:
- Kazimieras Petkevičius, Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas (krepšinis) - sidabras.
- Antanas Mikėnas (sportinis ėjimas) - sidabras.
- Romualdas Murauskas (boksas) - bronza.
- 1960 m. Romos olimpiada:
- Zigmas Jukna, Antanas Bagdonavičius (irklavimas) - sidabras.
- Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė (ieties metimas) - bronza.
- 1964 m. Tokijo olimpiada:
- Ričardas Tamulis (boksas) - sidabras.
- 1968 m. Meksiko olimpiada:
- Danas Pozniakas (boksas) - auksas.
- Vasilijus Matuševas (tinklinis) - auksas.
- Stasys Šaparnis (penkiakovė) - sidabras.
- Jonas Čepulis (boksas) - sidabras.
- Zigmas Jukna, Antanas Bagdonavičius, Vytautas Briedis, Juozapas Jagelavičius (irklavimas) - bronza.
- Modestas Paulauskas (krepšinis) - bronza.
- 1972 m. Miuncheno olimpiada:
- (Informacija nepateikta)
- 1976 m. Monrealio olimpiada:
- Angelė Rupšienė (krepšinis) - auksas.
- Aldona Česaitytė-Nenėnienė (rankinis) - auksas.
- Klavdija Koženkova (irklavimas) - sidabras.
- Vytautas Butkus (irklavimas) - sidabras.
- Genovaitė Ramoškienė, Leonora Kaminskaitė (irklavimas) - bronza.
- Arvydas Juozaitis (plaukimas) - bronza.
- 1980 m. Maskvos olimpiada:
- (Informacija nepateikta)
- 1984 m. Sarajevo olimpiada:
- Algimantas Šalna (biatlonas) - auksas (estafetė).
- 1988 m. Calgary olimpiada:
- Vida Vencienė (slidinėjimas) - auksas (10 km), bronza (5 km).
Sugrįžimas į olimpines žaidynes: 1992 m. Albervilis ir Barselona
1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarptautinės teisės oficialiai buvo atkurtos 1991 m. rugsėjo 18-ąją. Tą dieną Lietuvai buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti 1992 m. Lietuvos sportininkai šiam įvykiui ruošėsi dar prieš oficialų pripažinimą ir Albervilio žiemos žaidynėms parengė šešių olimpiečių komandą. Ją sudarė slidininkai Vida Vencienė ir Ričardas Panavas, biatlonininkai Kazimiera Strolienė ir Gintaras Jasinskas bei ledo šokėjai Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas.
Taip pat skaitykite: Simboliai Olimpiadoje
Kadangi Lietuva neturėjo vilčių iškovoti kelialapio į olimpinį ledo ritulio turnyrą, elektrėniškis Darius Kasparaitis priėmė kvietimą apsivilkti Nepriklausomų Valstybių Sandraugos komandos aprangą.
Lietuvos pasiekimai po nepriklausomybės atkūrimo
Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.
Žiemos olimpinės žaidynės:
- 1992 m. Albervilis:
- Geriausias rezultatas - Vida Vencienė (slidinėjimas, 15 km klasikiniu stiliumi, 11 vieta).
- 1994 m. Lilehameris:
- Dalyvavo tie patys sportininkai kaip ir Albervilyje, tačiau rezultatai buvo prastesni.
- 1998 m. Naganas:
- Geriausias rezultatas - Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (ledo šokiai).
- 2002 m. Solt Leik Sitis:
- Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (ledo šokiai) - 5 vieta.
- Darius Kasparaitis (ledo ritulys, Rusija) - bronza.
- 2006 m. Turinas:
- Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas (ledo šokiai) - 7 vieta.
- Diana Rasimovičiūtė (biatlonas) - 18 vieta (sprintas).
- 2010 m. Vankuveris:
- Geriausias rezultatas - Mantas Strolia ir Modestas Vaičiulis (slidinėjimas, komandų sprintas, 18 vieta).
- Diana Rasimovičiūtė (biatlonas) - geriausi rezultatai, atsižvelgiant į rungčių dalyvių skaičių.
- 2014 m. Sočis:
- (Informacija nepateikta)
- 2018 m. Pjongčangas:
- Tomas Kaukėnas (biatlonas) - 17 vieta (sprintas), 13 vieta (persekiojimas).
Įdomūs faktai apie Lietuvos olimpiečius:
- Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos.
- Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos.
- Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).
- Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse: 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo. 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos šaliai bus 10.
Žiemos olimpinių žaidynių iššūkiai
Žiemos olimpinės žaidynės susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip:
- Klimato kaita: Mažėjantis sniego ir ledo kiekis kelia grėsmę žiemos sportui.
- Finansiniai iššūkiai: Žaidynių organizavimas yra labai brangus.
- Aplinkosauga: Statybos ir transportas gali turėti neigiamą poveikį aplinkai.
- Politiniai iššūkiai: Žaidynės gali tapti politinių protestų objektu.
Ateities perspektyvos
Nepaisant iššūkių, žiemos olimpinės žaidynės išlieka svarbiu sporto renginiu. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) deda pastangas, kad žaidynės būtų tvaresnės ir prieinamesnės. TOK taip pat siekia pritraukti daugiau jaunų žmonių į žiemos sportą.
Taip pat skaitykite: Disko metimo istorija Lietuvoje