Neįtikėtinos 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės: sporto stebuklai Pietų Korėjoje

2018 m. Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės - tai didelis sporto įvykis, įvykęs Pietų Korėjoje. Ši olimpiada buvo 23-ioji žiemos olimpiada, o Pietų Korėja tapo antrąja Azijos šalimi (po Japonijos), surengusia žiemos olimpines žaidynes. Šios žaidynės tapo dar vienu dideliu renginiu Azijoje po 1988 m. vasaros olimpinių žaidynių Seule.

Istorinis kontekstas ir pasirengimas

Pjongčangas tris kartus pretendavo surengti žiemos žaidynes, kol galiausiai laimėjo teisę organizuoti 2018 m. olimpiadą. Pietų Korėja siekė parodyti savo šiuolaikines technologijas ir kultūrinį paveldą. Pjongčango apskritis, įsikūrusi Gangvono provincijoje, daugiau nei 160 km į rytus nuo Seulo, Taebaek kalnuose, puikiai tiko žiemos sporto varžyboms. Daugelis rungčių vyko populiariame „Alpensia“ sporto parke.

Atidarymo ceremonija

Žaidynių atidarymo ceremonija buvo įspūdingas reginys, atspindintis Korėjos kultūrą ir taikos siekį. Atidarymo ceremonija vyko vasario 9 d. specialiai pastatytame olimpiniame stadione, talpinančiame 35 tūkst. žiūrovų. Renginys truko 2 valandas, o TV transliaciją stebėjo 200 valstybių žiūrovai. Ceremonija buvo sutelkta į penkis istoriją sapne pasakojančius vaikus iš Kangvono provincijos, kurie patyrė daugybę nuotykių, kol iškovojo taiką. Iš viso žiūrovams pasirodė apie 2 tūkst. žmonių. Renginio metu įspūdžius sustiprino papildytos realybės ir 5G technologijos.

Dalyvių paradas

Dalyvių parade lietuviai olimpinio stadiono take pasirodė neįprastai anksti - penkiolikti, nors dažniausiai žygiuodavo daug vėliau. Pirma žengė šiuolaikinių olimpinių žaidynių pradininkė Graikija. Po jos plojimais pasitikta ne, kaip įprasta, valstybė, kurios pavadinimas prasideda A raide, bet Gana. Už jos ėjo Nigerija, Pietų Afrika, Nyderlandai, Norvegija, Naujoji Zelandija, Danija, Vokietija, Rytų Timoras, Latvija, Libanas, Rumunija, Liuksemburgas ir Lietuva. Tokia rikiuotė buvo sudėliota pagal korėjietišką raidyną. Didžiausią delegaciją šiose olimpinėse žaidynėse turėjo Jungtinės Amerikos Valstijos. Rusijos sportininkai stadione pasirodė tik su olimpine vėliava. Šios šalies delegaciją Pietų Korėjoje sudarė 168 sportininkai, kuriuos per atidarymą žiūrovai sutiko dviprasmiškai - vieni švilpė, kiti - plojo. Šalių paradą užbaigė abiejų Korėjų jungtinė komanda.

Garbingi svečiai

Garbingų svečių tribūnoje sėdėjo JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as, Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Stenmeieris, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Kanados generalgubernatorius Julie Payette'as, Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos prezidentas Kimas Yong-namas ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Taip pat skaitykite: Keturi čempionai iš Lietuvos

Olimpinės ugnies įžiebimas

Olimpinio deglo estafetėje lemtinga akimirka buvo patikėta 2010 metų olimpinei dailiojo čiuožimo čempionei Yunai Kim. Ji uždegė iš 30 degančių žiedų sudarytą olimpinį aukurą.

Lietuvos dalyvavimas

Iš devynių žaidynėse startuosiančių Lietuvos sportininkų atidarymo parade nusprendė žygiuoti aštuoni. Tik Diana Rasimovičiūtė, dalyvaujanti jau penktosiose olimpinėse žaidynėse, liko olimpiniame kaimelyje ir ten kaupėsi šeštadienio biatlono sprinto lenktynėms. Nešti Lietuvos vėliavą patikėta biatlonininkui Tomui Kaukėnui, iš viso Lietuvos delegaciją sudarė penkiolika asmenų.

Svarbūs momentai ir įvykiai

Žaidynėse buvo ir reikšmingų politinių bei socialinių įvykių.

Korėjų bendradarbiavimas: Šiaurės Korėja sutiko dalyvauti žaidynėse, o abiejų Korėjų atletai žygiavo su viena vėliava. Tai buvo reikšmingas žingsnis, demonstruojantis taikos siekį regione.
Rusijos sportininkų dalyvavimas: Dėl dopingo skandalo Rusijos sportininkai negalėjo nešti savo šalies vėliavos ir dalyvavo kaip „olimpiniai sportininkai iš Rusijos“ su IOC vėliava.
Oro sąlygos: Prieš žaidynes buvo nerimaujama dėl šalčio, tačiau vėliau oro temperatūra pakilo, o organizatoriai pasirūpino apšildytomis sėdynėmis ir kitomis priemonėmis.
Noro virusas: Žaidynių metu kilo problemų dėl noro viruso, kuris išguldė 1200 apsaugos darbuotojų.
Britei E. Pasaulio čempionės britės Elisos Christies pasirodymas Pjongčango olimpinėse žaidynėse virto nesibaigiančiu košmaru. Greitojo čiuožimo trumpuoju taku 500 m sprinto rungties finale sportininkė susidūrė su Pietų Korėjos atstove Choi Minjeong ir rėžėsi į apsauginius barjerus.
Dramatiškai antradienį pasibaigė Pjongčango olimpinių žaidynių vyrų ledo ritulio antrasis aštuntfinalio susitikimas, kuriame norvegai tik po pratęsimo 2:1 pranoko slovėnus. Pirmajame kėlinyje (6:38) Janas Urbas išvedė slovėnus į priekį, bet trečiajame (43:06) Tommy Kristiansenas rezultatą išlygino. Pratęsime sužaidus 3 min. 36 sek. Alexanderis Bonsaksenas išvedė savo ekipą į kitą etapą.
Sočio olimpinių žaidynių moterų akrobatinio slidinėjimo pusvamzdžio rungties čempionė Maddie Bowman dramatiškai baigė savo žygį Pjongčange. Rungties finale amerikietė net tris sykius nesėkmingai bandė atlikti sudėtingą 900 laipsnių suktuką, tačiau visus tris sykius griuvo ir bendroje įskaitoje užėmė vienuoliktą vietą.
Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse paaiškėjo dailiojo čiuožimo ledo šokių varžybų nugalėtojai. Šiąnakt olimpiniais antrą kartą karjeroje tapo Kanados šokėjai Tessa Virtue ir Scottas Moiras. Laisvojoje programoje Vankuverio žaidynių čempionai pelnė 122,40 taškus ir iš viso surinkę 206,07 taško išlaikė pirmąją vietą.
M. Pietų Korėjoje vykstančias žiemos olimpines žaidynes nušviečiantis TV3 žurnalistas Mindaugas Rainys apsilankė Pjongčango apylinkėse esančiame paplūdimyje. „Kai išgirstu žodį paplūdimys įsivaizduoju, kad čia turėtų būti šiek tiek daugiau žmonių ir gerokai šilčiau. Tačiau oro temperatūra yra apie vieną laipsnį, kas puikiausiai primena, kad esame bene šalčiausioje Pietų Korėjos vietoje“, - pirmą sykį išvydęs Japonijos jūrą stebėjosi M.
Olimpiniame ledo ritulio turnyre sėkmingai pasirodymą pradėjo Kanados rinktinė. A grupės rungtynėse ji 5:1 (2:0, 2:0, 1:1) sutriuškino Šveicarijos komandą. A grupėje pergalę įsirašė ir Čekija, kuri 2:1 (2:1, 0:0, 0:0) nugalėjo Pietų Korėją. C grupėje Švedija neturėjo vargo prieš Norvegiją - 4:0 (2:0, 0:0, 2:0.
Dešimties kilometrų slidinėjimo laisvuoju stiliumi varžybose debiutavusi Šiaurės Korėjos atstovė Ri Yong Gum tapo tikru pajuokos objektu. Slidininkė viename posūkių išvažiavo iš trasos, kitame - apvirto, tačiau finišą pasiekė. Ji šliuožė lėtai ir atsargiai, bet svarbiausia, ne paskutinė. Už savęs atkaklioji korėjietė paliko Čilės slidininkę Claudia Salcedo ir užėmė 89-ą vietą iš 90-ies.
Pjongčango olimpinėse žaidynėse ketvirtadienį pagaliau šansą startuoti gavo kalnų slidinėjimo atstovai. Pirmaisiais aukso medaliais džiaugėsi Norvegijos ir JAV atstovai. Tiesa, net 23 šios sporto šakos atstovės moterys išlėkė iš trasos ir nepasiekė finišo linijos, tačiau sportininkės rimtesnių traumų išvengė.
Moterų didžiojo slalomo rungtyje triumfavo favorite laikyta amerikietė Mikaela Shiffrin. Ji per du nusileidimus užfiksavo 2:20,02 min.
Pjongčango olimpinėse žaidynėse išdalintas antrasis medalių komplektas dailiojo čiuožimo varžybose. Porų varžybose triumfavo Vokietijos duetas Aliona Savčenko ir Bruno Massot. Po trumposios programos vos ketvirtą vietą užėmę vokiečiai nuostabiai sušoko laisvąjį šokį ir iš viso surinko 235,90 taško.
Iš Rusijos atletų sudaryta ledo ritulio rinktinė nesėkmingai pradėjo kovas Pjončango olimpinėse žaidynėse. B grupės rungtynėse jie 2:0 pirmavo prieš slovakus, bet galiausiai pralaimėjo 2:3 (2:2, 0:0, 0:1). Sužaidus vos keturias minutes rusai jau pirmavo 2:0, po Vladislavo Gavrikovo ir Kirilo Kaprizovo įvarčių.
Pjongčange vykstančiose žiemos olimpinėse žaidynėse toliau fantastiškus rezultatus demonstruoja Nyderlandų greitojo čiuožimo meistrai. Trečiadienį moterų 1000 m rungtyje triumfavo dar viena šios šalies atstovė Jorien ter Mors. Olandė distanciją įveikė per 1:13,56 min. bei pasiekė olimpinį rekordą. Sidabras ir bronza atiteko japonėms. Antrąją vietą užėmė Nao Kodaira (1:13,82), trečią - Miho Takagi (1:13,98).
JAV ledo ritulio rinktinės narė Pjongčange perrašė olimpinių žaidynių istoriją ir tapo per trumpiausią laiko tarpą du įvarčius pelniusia olimpiete.
Komentatorius R. Pjongčango žiemos olimpines žaidynes komentuojantis Rytis Vyšniauskas sako, jog net ir ruošiantis varžyboms atsakingai, baimė tiesioginiame eteryje visada išlieka. Dėl ko labiausiai baiminasi R. Vyšniauskas ir kartu su juo dirbantis patyręs komentatorius Linas Kunigėlis?
Norvegas H. Pjongčango olimpinių žaidynių slidinėjimo sprinto klasikiniu stiliumi finale triumfavo švedė Stina Nilsson ir norvegas Johannesas Hoesflotas Klaebo. Moterų varžybų 1,25 km finale S.Nilsson (3:03,84 min.) gana užtikrintai pranoko sidabrą iškovojusią norvegę Maiken Caspersen Falla (3:06,87) bei olimpinę atletę iš Rusijos Juliją Belorukovą (3:07,21). Vyrų 1,4 km varžybose taip pat nesunkiai, surengęs įspūdingą spurtą kopdamas į kalną, nugalėjo norvegas J.H.Klaebo (3 min.
Pjongčange išdalinti pirmieji medaliai akmenslydžio rungtyje. Pirmą kartą istorijoje olimpinėse žaidynėse surengtose mišrių porų varžybose bronzos medalius iškovojo atletai iš Rusijos - Anastasija Bryzgalova ir Aleksandras Krushelnitskiy. Rungtynėse dėl bronzos medalių jie susirėmė su Norvegijos pora Kristin Skaslien ir Magnusu Nedregottenu.
Pjongčango olimpinėse žaidynėse snieglenčių varžybų šuolių ant rampos varžybas laimėjo septyniolikmetė JAV atstovė Chloe Kim (98,25 taško). Kalifornijoje gimusi jaunutė atletė įspūdingą pasiekimą iškovojo savo tėvų gimtinėje. Tai yra trečias JAV atstovų medalis snieglenčių varžybose šiose olimpinėse žaidynėse.
V. Prieš startą Pjongčange biatlonininkas Vytautas Strolia papasakojo apie savo karjeros pradžią, kitas mėgstamas sporto šakas ir jausmus, kurie užplūsta biatlono trasoje bandant prisitaikyti šūviui. Pietų Korėjoje anykštėnas jau startavo dvejose rungtyse. 10 km sprinto lenktynėse V. Strolia užėmė 49-ąją vietą.
Galingas vėjas Pjongčange šiandien trukdė ne tik slidininkams. Moterų snieglenčių varžybų dalyves vėjas trankė po trasą, jos krito, kėlėsi ir vėl šliuožė. Galiausiai amerikietė Jamie Anderson apgynė Sočyje iškovotą čempionės titulą, tačiau trasoje vyravo visiškas chaosas. Sprendimas nenutraukti šių varžybų vadinamas skandalingu.
Į tolimą Pjongčangą stebėti olimpinių žaidynių plūsta žiemos sporto aistruoliai iš viso pasaulio. Tačiau kelionių agentai pastebi, kad lietuvių, norinčių savo akimis pamatyti žiemos olimpines žaidynes, kur kas mažiau nei per vasaros sporto šventę. Tautiečiai skaičiuoja kelionės kainą ir sako, kad tai jiems per brangu.
Olimpinėse žaidynėse iššūkius įveikti tenka ne tik mūsų sportininkams. Ne ką mažesni tenka ir žaidynių organizatoriams. Tačiau ne tik su organizavimu, bet ir tariant sportininkų, tarkim, lietuvių, pavardes.
Pjongčangas, Pietų Korėja, vasario 9 d. (AFP-BNS). Per Pjongčango žiemos olimpiados atidarymo ceremoniją penktadienį Šiaurės ir Pietų Korėjų atletai žygiavo drauge su mėlynai balta suvienijimo vėliava, o sportininkus sveikino džiugiai nusiteikę žiūrovai.
Pietų Korėjos Pjongčango mieste penktadienį prasidėjo 23-ios žiemos olimpinės žaidynės. Lietuviai dėl korėjietiškos abecėlės ypatumų į garbės ratą nešami trispalve žangė15-i. Lietuvos delegacijos vėliavnešys - biatlonininkas Tomas Kaukėnas. Į Pjongčangą išvykusi ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Žiemos Olimpinės žaidynės prasideda. Žiemos Olimpinės žaidynės Pietų Korėjoje, Pjongčange, prasideda jau rytoj, vasario 9 dieną, įspūdingu atidarymu. Šį kartą visas Olimpinių žaidynių varžybas, atidarymo ir uždarymo ceremonijas, lietuvių sportininkų startus žiūrovai galės patogiai stebėti per TV3 ir TV6 HD raiška.
Pjongčango olimpinėse žaidynėse užregistruotų labai užkrečiamo noroviruso atvejų skaičius ketvirtadienį, žaidynių išvakarėse, išaugo nuo 86 iki 128. Tarp asmenų, užsikrėtusių šia viduriavimą ir vėmimą sukeliančia virusine žarnyno infekcija sportininkų nėra. Olimpiados organizatoriai tikina darantys viską, kad juos apsaugotų.
2 aukso, 6 sidabro ir 9 bronzos medaliai - tiek savo sąskaitoje Pjongčange sukaupė komanda, kuri vadinosi „Olimpiniai atletai iš Rusijos“. Ir dar gali būti, kad apdovanojimų liks mažiau - juk per žaidynes paimti sportininkų dopingo testai bus tiriami toliau.
Bet kalbėkime ne apie didžios sporto supervalstybės kuklius pasiekimus, o labiau apie tai, kad 17 medalių yra būtent tai, koks šiandien yra Rusijos sportas.
Pastarąjį kartą žiemos olimpiadoje Rusija aukštumas pasiekė tolimais 1994-aisiais Lilehameryje, kai šios šalies sportininkai (o jei sąžiningai - atletų iš posovietinių respublikų rinktinė) užėmė pirmąją vietą medalių įskaitoje: ir pagal bendrą skaičių, ir pagal auksą. Po to prasidėjo didybės nuosmukis ir 1998 metais Nagane Rusijos rinktinė jau užėmė trečiąją vietą su 9 aukso, 6 sidabro ir 3 bronzos apdovanojimais.
2002-aisiais Solt Leik Sityje rusai jau buvo penkti - 5 aukso, 4 sidabro ir tiek pat bronzos medalių.
Išties gėdingi Rusijai tapo 2010-ieji, kai Vankuveryje šios šalies olimpinė rinktinė nepateko į pirmąjį dešimtuką, likusi 11-toje pozicijoje su 3 aukso, 5 sidabro ir 7 bronzos apdovanojimais. Iš štai, po tokio įtikinamo ir stabilaus smukimo 2014-aisiais Sočyje Rusija užima pirmąją vietą pagal medalių skaičių.

Žaidynių sporto šakos

Žiemos olimpinėse žaidynėse buvo 15 sporto šakų su individualiomis ir komandinėmis rungtimis: kalnų slidinėjimas, biatlonas, bobslėjus, slidinėjimo krosas, akmenslydis, dailusis čiuožimas, akrobatinis slidinėjimas, ledo ritulys, rogučių sportas, šiaurės dvikovė, greitasis čiuožimas trumpuoju taku, skeletonas, šuoliai su slidėmis, snieglenčių sportas, greitasis čiuožimas. Iš viso vyko 102 varžybos, kuriose atletai galėjo iškovoti medalius savo šalims.

Medalių lentelė

Praėjusiose Žiemos Olimpinėse žaidynėse daugiausiai - 39 medalius - laimėjo Norvegija.

Taip pat skaitykite: Simboliai Olimpiadoje

Talismanas

2018 m. Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių talismanas buvo baltasis tigras Soohorangas. Jo vardas sudarytas iš keleto korėjiečiams svarbių žodžių. Žodis "sooho" į lietuvių kalbą verčiamas kaip "apsauga" ir simbolizuoja visų olimpinėse žaidynėse dalyvausiančių atletų, svečių ir žiūrovų saugumą.

Lietuvos olimpinis judėjimas: istorinis kontekstas

Prancūzija mūsų olimpinėje istorijoje užima ypatingą vietą: tai šalis, kurioje Lietuvos sportininkai 1924 m. debiutavo Paryžiuje surengtose olimpinėse žaidynėse, 1992 m. Albervilyje vykusiose žiemos žaidynėse po 64 metų pertraukos vėl žengė į olimpinį stadioną kaip nepriklausomos šalies atstovai ir būtent čia, Paryžiuje, 2024 metais švęsime savo olimpinį šimtmetį.

Lietuvos olimpinio judėjimo pradžia laikomi 1924 m., kai mūsų šalies sportininkai pirmąkart dalyvavo olimpinėse žaidynėse. Bet nacionalinio olimpinio komiteto ištakos siekia 1922 m., nes tų metų kovą buvo įkurta Lietuvos sporto lyga (LSL), koordinavusi visą šalies sportinį judėjimą. 1923 m. gruodžio 2 d. buvo sušauktas nepaprastasis LSL suvažiavimas, per kurį lygos statutas papildytas dar viena prievole - organizuoti šalyje olimpinį sąjūdį. Naujasis 9-as straipsnis skambėjo taip: „Lietuvos sporto lygos Centro komitetas šaukia nuo visų organizacijų, įeinančių į Lietuvos sporto lygą, po vieną atstovą į susirinkimą sudaryti „Olimpinį komitetą“, kuris turi susirinkti anksčiau metais prieš Lietuvos ar Pasaulio olimpiadai vykstant.“

Taigi būtent į Lietuvos sporto lygą prieš šimtmetį atėjo kvietimas mūsų sportininkams atvykti į 1924 m. Paryžiuje rengiamas vasaros olimpines žaidynes. LSL pasiekė dar keturi tokio pat pobūdžio oficialūs kvietimai: į 1928 m. Sankt Morico žiemos ir tų pačių metų Amsterdamo vasaros žaidynes bei 1932 m. Leik Plasido žiemos ir Los Andželo vasaros žaidynes. Bet dėl pasaulinės ekonominės krizės ir sunkios jaunos valstybės Lietuvos finansinės padėties mūsų atstovai dvejose pastarosiose JAV rengtose žaidynėse nedalyvavo.

1932 m. Lietuvos sporto lygos veiklą perėmė Kūno kultūros rūmai - pirmoji valstybinė sporto įstaiga Lietuvoje. Vis buvo grįžtama prie svarstymų, ar olimpiniam sąjūdžiui kuruoti reikalinga atskira organizacija.

Taip pat skaitykite: Disko metimo istorija Lietuvoje

1937 m. pagaliau pajudėjo Lietuvos olimpinio komiteto steigimo reikalai, nusprendus nepriklausomybės dvidešimtmetį paminėti Tautine olimpiada. Kūno kultūros rūmų taryba paruošė Tautinės olimpiados statuto projektą. 1937 m. gruodžio mėnesį Tautinės olimpiados statutą švietimo ministras paskelbė „Vyriausybės žiniose“. Pagal šį dokumentą Tautinei olimpiadai rengti turėjo būti steigiamas komitetas. Švietimo ministras įgavo teisę skirti komiteto pirmininką ir dalį narių penkeriems metams. Kūno kultūros rūmų sporto sąjungų pirmininkai pagal statutą tapo Lietuvos tautinės olimpiados komiteto nariais.

Gruodžio 18 d. komiteto sudėtis buvo patvirtinta, jo pirmininku paskirtas Kūno kultūros rūmų direktorius Vytautas Augustauskas-Augustaitis. Po penkių dienų įvyko posėdis, per kurį buvo išrinktas prezidiumas: du pirmininko pavaduotojai - Jonas Navakas ir Rapolas Skipitis, iždininkas Česlovas Butkys, sekretorius Vincas Kemežys. Komitetas pradėjo darbą, kuris 1938 m. buvo vainikuotas pirmosios Tautinės olimpiados sėkme.

1939 m. Lietuvos olimpinį komitetą pripažino ir Tarptautinis olimpinis komitetas. Apie tai praneša TOK prezidento grafo Henri de Baillet-Latouro 1939 m. rugpjūčio 3 d. gautas laiškas.

1940 m. iš TOK atėjo kvietimas Lietuvos sportininkams dalyvauti XII olimpinėse žaidynėse Helsinkyje, tačiau dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo šios žaidynės neįvyko. Lietuvą okupavus SSRS, mūsų olimpiečių ryšiai su TOK nutrūko. Daugelis to meto Lietuvos olimpinio sporto vadovų ir olimpiečių buvo represuoti.

1952-1988 m. Lietuvos sportininkai olimpinėse žaidynėse dalyvavo kaip SSRS rinktinės nariai. Atstovaudami SSRS iš viso lietuviai iškovojo 25 aukso, 19 sidabro ir 16 bronzos medalių (skaičiuojant asmeniškai įteiktus apdovanojimus).

LTOK atkūrimas

1988 m. iškart po Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įsteigimo šalies sporto bendruomenė viena pirmųjų išsirinko Sąjūdžio rėmimo grupę. Jos nariai Vytautas Briedis, Dainius Kepenis, Rimvydas Rimdžius, Pranas Rimša, Antanas Vaitkevičius iškėlė idėją ne tik atkurti olimpinį komitetą, bet ir iš esmės pertvarkyti Lietuvos sporto sistemą.

Didžiulį impulsą LTOK atkūrimui davė 1988 m. spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“ išspausdintas Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?“. Po publikacijos redakciją pasiekė laiškai su daugiau kaip šimtu tūkstančių parašų, raginančių atkurti Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.

Prasidėjus sunkiai sustabdomiems procesams, Lietuvos valstybinio kūno kultūros ir sporto komiteto kolegija nusprendė sudaryti komisiją (darbo grupę) olimpiniam komitetui atkurti. Jos vadovu buvo paskirtas tuometis Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Artūras Poviliūnas, darbo grupę sudarė iškiliausi ir įtakingiausi sportininkai, kultūros, mokslo veikėjai, teisininkai. Pagrindiniai darbo grupės tikslai buvo aiškiai suformuluoti galimybes atkurti olimpinį komitetą ir pateikti siūlymų Lietuvos sporto pertvarkai įvykdyti.

1988 m. gruodžio 11 d. Vilniuje buvo atkurtas LTOK.

Olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupės veiklą vainikavo gruodžio 11 d. Vilniuje vykęs Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimas. Jo metu atkurta Lietuvos olimpinė organizacija, pavadinta Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkuriamajame suvažiavime išrinktas pirmasis atkurtojo LTOK prezidentas bei trys viceprezidentai. LTOK prezidentu tapo darbo grupės vadovas A.Poviliūnas, viceprezidentais - K.Motieka, V.Nėnius ir olimpinis čempionas G.Umaras. Generaliniu sekretoriumi paskirtas J.Grinbergas.

Atkūrus LTOK prasidėjo tarptautinio pripažinimo paieškos. 1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas. 1990 m. liepos 30 d. Lozanoje Lietuvos, Latvijos, Estijos ir SSRS olimpinių komitetų vadovus priėmė Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas Juanas Antonio Samaranchas. Jis pažadėjo pasitarti šiuo klausimu su kitais TOK nariais ir sudaryti Baltijos šalių informacinę komisiją. Procesai buvo lėti, bet sprendimus pagreitino 1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje ir SSRS žlugimas. Pasaulis pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir Jungtinės Tautos rugsėjo 17 d. Lietuvą priėmė į savo gretas.

1991 m. rugsėjo 18 d. Berlyne susirinkęs TOK vykdomasis komitetas nutarė pripažinti Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinius olimpinius komitetus de facto ir tris Baltijos šalis grąžinti į tarptautinį olimpinį sąjūdį, pabrėždamas, kad „tai nėra naujas pripažinimas, nes jos buvo pripažintos iki tol, kol Sovietų Sąjunga 1940 m. jas aneksavo.“

Nors tokio pobūdžio sprendimai įprastai tvirtinami TOK sesijoje, šiuo atveju, pasinaudojus Olimpinėje chartijoje numatyta neeiline procedūra, nuspręsta pagreitinti įvykius ir suteikti galimybę TOK nariams balsuoti paštu. Buvo išsiųsti 94 biuleteniai: už Lietuvos olimpinio komiteto sugrąžinimą ir pripažinimą balsavo 84 TOK nariai, prieš nebuvo (10 neatsiuntė laiškų). Gavus balsavimo biuletenius, 1991 m. lapkričio 11 d. Baltijos šalių olimpiniai komitetai pripažinti de jure. TOK prezidentas J.A.Samaranchas pasirašė trims Baltijos šalims adresuotus kvietimus dalyvauti 1992 m. Albervilio žiemos ir Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse. Prancūzijos mieste Albervilyje žiemos žaidynės turėjo prasidėti vasario 8-ąją. Taigi po ilgo laukimo jaunai valstybei ir Olimpiniam komitetui teko raitotis rankoves ir pamėginti padaryti viską, kad geriausi jos sportininkai galėtų garbingai sugrįžti į olimpines žaidynes.

tags: #olimpiniai #medaliai #pjonicagas