Įvadas
Studentų sportas Lietuvoje turi gilias ir gražias tradicijas, siekiančias 1922 metus. Per daugiau nei šimtmetį studentai, jų treneriai, kūno kultūros dėstytojai, mokslininkai, sporto organizatoriai ir medikai įrašė daug reikšmingų puslapių į Lietuvos sporto istoriją. Šiame straipsnyje apžvelgiama Pabaltijo studentų sporto žaidynių (SELL) istorija, jų reikšmė ir indėlis į Lietuvos studentų sportą.
Studentų Sporto Pradžia Lietuvoje
Vienas iš svarbiausių 1918 m. vasario 16 d. atkūrusios Lietuvos valstybės tikslų buvo kuo greičiau atkurti Vilniaus universitetą. Nors Lietuvos Valstybės Taryba 1919 m. gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus universiteto statutą, universitetas pradėjo veikti tik 1922 m. vasario 16 d. Kaune, kuris tuo metu buvo laikinoji sostinė. Lietuvos universitetas Kaune tapo pirmąja nepriklausomos Lietuvos aukštąja mokykla, atvėrusi duris šalies jaunimui.
Universiteto studentai ėmė rūpintis įvairiais savo reikalais, įskaitant ekonominius, ideologinius, tautinius, sveikatos ir reprezentacinius. Šioje aukštojoje mokykloje kūrėsi įvairios organizacijos. Lietuvos sporto sąjūdžiui 3-ajame dešimtmetyje buvo būdinga ideologinė dvasia, o daugelis sporto organizacijų buvo susijusios su politinėmis organizacijomis ir partijomis.
Pirmoji sporto organizacija, įkurta Lietuvos universitete, tapo studentų sporto sąjūdžio pradininke Lietuvoje. 1922 m. lapkričio 14 d. įkurta studentų ateitininkų sporto sekcija, pasivadinusi „Achilo“ sporto klubu. Tai buvo pirmasis akademinio jaunimo sportinis sambūris Lietuvoje.
Nepriklausomos Lietuvos studentų sporto istoriją galima suskirstyti į tris laikotarpius:
Taip pat skaitykite: Ateities vizijos plaukime
- 1922 m. - 1930 m. kovo 9 d.
- 1930 m. kovo 9 d. - 1937 m. gegužės 20 d.
- 1937 m. gegužės 20 d. - 1940 m.
Okupacijos Metai ir Pokario Laikotarpis
1943 m. nacių režimas uždarė visas Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas. 1944 m. Lietuvą antrą kartą okupavo Sovietų Sąjunga, kuri pradėjo švietimo struktūrų reorganizaciją pagal savo modelį. Vilniaus, Kauno universitetai ir Vilniaus pedagoginis universitetas buvo atgaivinti, tačiau totalitarinis Stalino režimas pavertė pokario metus skaudžiu istorijos tarpsniu Lietuvai ir jos žmonėms.
Lietuvos kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 m. Tais pačiais metais kiekvienoje aukštojo mokslo įstaigoje buvo įsteigti karinio rengimo ir sporto skyriai, kurie 1947 m. buvo panaikinti ir sukurti kūno kultūros ir sporto skyriai.
1953 m. Vilniuje įvyko pirmosios Lietuvos studentų slidinėjimo pirmenybės, kuriose dalyvavo studentai iš šešių aukštųjų mokyklų. Nors šalies gyventojų ekonominė padėtis buvo sunki, sportui, propaguojančiam tarybinę sistemą, buvo skiriama daug lėšų, todėl rezultatai sparčiai gerėjo. Lietuvos studentai dalyvavo SSRS studentų spartakiadose ir atstovavo Lietuvai įvairiose sąjunginėse bei tarptautinėse varžybose.
1959 m. įvyko IX studentų spartakiada, kurioje dalyvavo daugiau nei 1700 studentų iš 12 aukštųjų mokyklų. Buvo pagerinti keturi Lietuvos rekordai, dalyvavo 88 sporto meistrai. Studentų sportas labai išsiplėtė, tačiau nebuvo organizacijos, koordinuojančios studentų sporto klubų veiklą. Dėl to 1959 m. gruodžio mėn. prie „Žalgirio“ centro tarybos buvo įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų ir fizkultūros kolektyvų taryba.
Lietuvos Sporto Klestėjimo Laikotarpis (1959-1985)
1959-1985 m. laikotarpis laikomas Lietuvos sporto klestėjimo laikotarpiu. Studentai pasiekė daug puikių laimėjimų, dalyvaudami SSRS čempionatuose, olimpinėse žaidynėse ir universiadose.
Taip pat skaitykite: Čempionato Rygoje rezultatai ir įspūdžiai
1968 m. prie LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos buvo įsteigta LSSR studentų sporto taryba, nes Respublikinė studentų sporto klubų taryba nepasiteisino. 1974 m. ši taryba buvo perorganizuota į Respublikinę studentų sporto tarybą, o 1977 m. prie šios ministerijos buvo įkurtas Studentų kūno kultūros ir sporto skyrius, kuris vadovavo studentų sportui.
1959-1985 m. laikotarpio pabaigoje 12-os aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrose dirbo 217 dėstytojų. LSSR studentų sporto tarybos iniciatyva 1968 m. buvo surengtos pirmosios Pabaltijo studentų sporto žaidynės.
1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse dalyvavo penki Lietuvos studentai, o 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse - 14 Lietuvos studentų. 1982 m. įvyko 30-osios Lietuvos studentų žaidynės, o 1984 m. svarbiausios Lietuvos studentų varžybos buvo SSRS studentų žaidynės, kurių programoje buvo 28 sporto šakos.
Lietuvos Sporto Organizavimas Atkūrus Nepriklausomybę
Lietuvos studentų sporto sistema ir valdymas pertvarkos laikotarpiu keitėsi nedaug. Naują veiklą skatino 1988 m. atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Lietuvos sporto organizavimas gerokai pasikeitė nuo 1990 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos valstybingumą.
1990 m. birželio mėn. buvo iškilmingai paminėtas LSSR aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrų veiklos 40-metis. Nepaisant daugelio neigiamų sovietinės kūno kultūros pusių, pastebėtina nemažai teigiamų poslinkių, turėjusių įtakos Lietuvos sporto ir kūno kultūros laimėjimams. Per 40 metų laikotarpį olimpinėse žaidynėse dalyvavo 33 studentai, 17 iš jų tapo medalininkais, pasaulio čempionatuose laimėti 43, Europos - 50, universiadose - 27, SSRS čempionatuose - 156 medaliai. 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iš 26 Lietuvos atstovų 20 buvo studentai.
Taip pat skaitykite: Žygdarbiai iš pasaulio badmintono čempionato
Lietuvos studentai pasiekė daug svarių pergalių pasaulio studentų žaidynėse - universiadose. Po Antrojo pasaulinio karo pasaulio studentų žaidynėse SSRS komandų sudėtyje lietuviai pirmą kartą dalyvavo 1949 m. Budapešte ir laimėjo penkis aukso medalius.
Lietuvos Studentų Sporto Asociacijos Įkūrimas ir Veikla
1990 m. atkūrus nepriklausomybę, prasidėjo sunkus tarpsnis Lietuvos sportui. Nepriklausomybės aktas pareikalavo iš Lietuvos sporto organizatorių ir vadovų ryžto naujai tvarkyti šalies sporto gyvenimą. Paskelbus nepriklausomybę, pasikeitė valstybinis sporto valdymas: vietoj buvusio Kūno kultūros ir sporto komiteto 1990 m. balandžio mėn. įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas.
Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) kūrėsi sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu, kai griuvo beveik visos struktūros. Naujos organizacijos kūrimas buvo sunkus, nes ne visų Lietuvos aukštųjų mokyklų sporto klubų pirmininkai ir kūno kultūros katedrų vedėjai iš pradžių tam pritarė.
Į pirmąjį steigiamąjį LSSA susirinkimą atvyko tik penkių aukštųjų mokyklų atstovai. Teko šaukti antrąjį susirinkimą, kurio metu buvo įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija, patvirtinti jos įstatai ir išrinktas vykdomasis komitetas. Pirmuoju LSSA prezidentu išrinktas LKKI katedros vedėjas docentas Česlovas Garbaliauskas, o generaliniu sekretoriumi - Vaidotas Verba (LKKI).
Nors buvo įkurta LSSA, šalies studentų sporto sąjūdyje vyravo dvivaldystė, nes studentų sportą vis dar rėmė SSD „Žalgiris“. Tačiau pamažu LSSA tvirtai ėmė vadovauti studentų sporto sąjūdžiui. Buvo sukurta ir patvirtinta LSSA emblema bei talismanas - pelėdžiukas Žiniukas, kurio autorius - tautodailininkas R.
Pasak FISU generalinio sekretoriaus Rocho Campanos, sportas kiekvienoje šalyje turi savo ypatumų, kuriuos lemia ekonominė, politinė, geografinė ir kita šalies padėtis. Todėl tiesiogiai taikyti vienos šalies modelį kitai valstybei būtų neprotinga, reikia ieškoti racionalaus grūdo.
LSSA organizuoja daugiau nei 20 sporto šakų šalies studentų čempionatus. Geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai didžiausiose tarptautinėse varžybose, pasaulio žiemos ir vasaros universitetų žaidynėse bei pasaulio ir Europos studentų čempionatuose.
1993 m. liepos 8 d. LSSA buvo priimta į FISU ir tapo visateise jos nare. Per palyginti trumpą laikotarpį Lietuvos studentai dalyvavo visose pasaulio universitetų žaidynėse (universiadose).
SELL Žaidynių Atkūrimas ir Dalyvavimas Jose
1923 m. balandžio 11 d. Tartu mieste (Estija) Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos studentų sąjungos sudarė bendradarbiavimo programą. Tų pačių metų rudenį Tartu mieste įvyko I-oji Baltijos studentų olimpiada, vėliau pavadinta SELL žaidynėmis. Nuo 1929 m. pradėtos rengti žiemos žaidynės, tačiau jos nebuvo atkurtos.
1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, labai pasikeitė studentų sportinis gyvenimas. LSSA tapo savarankiška visuomenine organizacija, vadovaujančia kūno kultūros ir sporto plėtojimo idėjoms tarp Lietuvos studentų. Ji glaudžiai bendradarbiauja su Kūno kultūros ir sporto departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu (LTOK), sporto šakų federacijomis ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis. LSSA yra Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ narė.
Šalies aukštųjų mokyklų geriausi sportininkai nuo 1998 m. turi galimybę dalyvauti atkurtose SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynėse.
Lietuvos Studentų Pasiekimai Universiadose
Lietuvos studentai iškovojo daug medalių universiadose. Pirmieji svariausi laimėjimai tarptautinėse žaidynėse buvo dailiojo čiuožimo meistrų Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko bei šuolininkės į aukštį Nelės Žilinskienės universiados sidabro medaliai.
2007 m. Bankoko universiadoje pasipylė medaliai. 2009 m. Belgrado universiadoje Lietuvos studentai sportininkai iškovojo 3 medalius. 2011 m. Šendženo (Kinija) universiada buvo kone sėkmingiausia per visą Lietuvos studentų sportą. Giedrius Titenis plaukimo rungtyse iškovojo du aukso medalius, Vilija Sereikaitė treko asmeninėse 3 km persekiojimo lenktynėse iškovojo auksą, Vilma Rimšaitė BMX individualiose dviračių varžybose iškovojo aukso medalį, o Eglė Zablockytė, Aušrinė Trebaitė ir Aleksandra Sošenko komandinėse dviračių lenktynėse 30 km taip pat iškovojo aukso medalį.
2013 m. Kazanės universiadoje Lietuvos studentai iškovojo 11 medalių, o 2015 m. Kvandžu (Kinija) vykusioje vasaros universiadoje - 7 medalius. 2017 m. vasaros universiadoje Taipėjuje (Taivanas) Lietuvos studentai iškovojo septynis medalius, įskaitant vaikinų krepšinio komandos auksą po 10 metų pertraukos. 2019 m. vasaros universiadoje Naapolyje (Italija) Lietuvos studentai iškovojo keturis medalius, visus - lengvosios atletikos sportininkai. 2023 m. pasaulio vasaros universitetų žaidynėse Čengdu mieste (Kinijoje) Lietuvos sportininkai iškovojo 12 medalių.
Lietuvos Studentų Sporto Asociacija Šiandien
LSSA yra viena aktyviausių Tarptautinės universitetų sporto federacijos (FISU) bei Europos universitetų sporto asociacijos (EUSA) narių. Ji koordinuoja universitetų sporto veiklą, skatina akademinio jaunimo fizinį ir dvasinį ugdymą kaip sveiko gyvenimo filosofiją, sporto vertybes ir bendradarbiavimą su kitų šalių studentų sporto organizacijomis. LSSA atsiriboja nuo diskriminacijos, prievartos ir dopingo vartojimo atvejų.
LSSA organizuoja šalies studentų sporto šakų čempionatus, lygas, Lietuvoje vykstančias SELL žaidynes, studentų „Sporto visiems“ festivalius ir kitus renginius.
#