Plaukimo mokykla - tai visada jaunystės ir vaikystės namai. Bėgantis laikas mokyklos ne sendina, o tik subrandina ją, sustiprina. Bėgant metams įgyjama darbo patirtis, gimsta tradicijos, susiformuoja darnus kolektyvas, jo požiūris į vertybes. Panevėžio plaukimo mokyklos istorija - tai ne tik sportinių pasiekimų metraštis, bet ir svarbi miesto sporto kultūros dalis. Šiame straipsnyje apžvelgsime mokyklos raidą, nuo pirmųjų žingsnių iki šių dienų, atskleisdami svarbiausius etapus ir asmenybes, prisidėjusias prie jos klestėjimo.
Pradžia: Panevėžio internatinė sporto mokykla (1965-1990)
Panevėžio internatinė sporto mokykla (ISM) buvo įkurta 1965 m. vietoje bendrojo lavinimo mokyklos-internato. Į mokyklą buvo priimta 420 moksleivių iš visos Lietuvos. Mokyklos tikslas buvo gabių sportui vaikų paieška, atranka ir rengimas siekti aukštų sportinių rezultatų.
Iš pradžių mokykloje veikė 4 skyriai - futbolo, lengvosios atletikos, plaukimo ir sportinės gimnastikos. Vėliau, tenkinant Lietuvos sporto organizacijų poreikius, atidaryti dar 7 skyriai - dviračių, krepšinio, dziudo imtynių, stalo teniso, tinklinio, baidarių-kanojų irklavimo. 1975 m. įkurti filialai Trakuose.
Mokyklos iniciatorius buvo būsimasis LFF pirmininkas Jonas Babravičius.
Plaukimo skyriaus formavimasis
1965 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1960 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 369 buvo leista 4-osios vidurinės mokyklos patalpose (Liepų alėja 2) organizuoti mokyklą-internatą su sustiprintu chemijos dėstymu. 4-oji vidurinė mokykla nuo 1960 m. rugsėjo 1 d.
Taip pat skaitykite: Mėgėjų futbolas Panevėžyje
Užbaigus Sporto rūmų statybą, imta kalbėti apie geresnį sporto veiklos vystymą bei moksleivių fizinį paruošimą. 1965 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio mokykla-internatas buvo perorganizuota į sportinės krypties mokyklą-internatą, pavadintą Panevėžio sporto mokykla-internatu. 1965 m. rugsėjo 1 d. mokykloje darbą pradėjo naujai paskirtas direktorius Vladas Trachimas.
Remiantis Panevėžio mokyklos-internato pedagogų tarybos posėdžių protokolų knygos duomenimis, 1965-1966 mokslo metais mokykloje dirbo 32 pedagogai, mokėsi 412 mokinių iš visos Lietuvos. Mokykloje veikė keturi skyriai - lengvosios atletikos, futbolo, plaukimo ir sportinės gimnastikos. I-IV klasių moksleiviai buvo mokomi plaukimo. Jiems įrengtas kilnojamasis vandens baseinas, vyresnieji naudojosi Sporto rūmų baze.
Pirmaisiais darbo metais pedagogams ir mokiniams buvo nelengva. Nors mokykla ir turėjo 450 vietų bendrabutį, mokyklos pastate buvo įrengta 13 klasių-kambarių ir 3 kabinetai, tačiau nebuvo paties svarbiausio - sporto salės. Trūko inventoriaus, sportinės aprangos. Tik 1968 m. buvo pastatytas priestatas su sporto salėmis, 1972 m. - rekonstruotas stadionas, 1975 m. - pastatytas pripučiamas lengvosios atletikos maniežas, tačiau mokykla vis dar neturėjo tinkamos sportinės bazės.
Laikui bėgant, Panevėžio sporto mokykla-internatas išaugo ir sporto šakų apimtimi. Prie jau veikiančių skyrių prisidėjo dar 4 nauji skyriai - dviračių sporto, šuolių į vandenį, krepšinio ir dziudo imtynių.
Treneriai ir auklėtiniai
Plaukimo skyriuje dirbo treneriai Aldona Navasaitienė ir A. Puišys.
Taip pat skaitykite: Panevėžio sporto rūmų apžvalga
Per visą ISM gyvavimo laikotarpį, mokykla išugdė ne vieną garsų sportininką, tarp kurių: V. Augustinavičiūtė-Bardauskienė, R. Valiulis, N. Bluškytė-Medvedeva, L. Zilporytė, A. Kornikas, A. Narbekovas, V. Alekna, D. Žiliūtė, E. Pučinskaitė, R. Rumšas, Š. Marčiulionis, A.
Kęstutis Buinickas - buvusios Tarybų Sąjungos 1971 m. jaunių 200 m plaukimo krūtine čempionas, buvęs Lietuvos rekordininkas bei daugkartinis plaukimo krūtine rungties nugalėtojas.
Pasiekimai
Panevėžio sporto mokykla-internatas tarp tokių SSRS mokyklų visą laiką pagal sportininkų rezultatus buvo prizininkė. 13 moksleivių tapo SSRS tarptautinės klasės sporto meistrais, 135 - sporto meistrais, buvę auklėtiniai gerino pasaulio ir Europos rekordus, 11 tapo olimpinių žaidynių laimėtojais ir prizininkais, 6 - pasaulio, 8 - Europos, 106 - SSRS čempionais, 37 - SSRS tarptautinės klasės sporto meistrais. 3 moksleiviai (A. Kryževičius, L. Jurevičiūtė, S.
Pokyčiai ir reorganizacija (1990-2014)
1990 m. mokykla reorganizuota į dvi skirtingas, atskiroms žinyboms priklausančias ugdymo įstaigas: 19-ąją vidurinę mokyklą ir kompleksinę sporto mokyklą „Olimpas“. Mokykla pasirinko sportinę sveikatingumo kryptį. Kelerius metus ji buvo pripažinta sportiškiausia mokykla respublikoje.
Raimundo Sargūno sporto gimnazija: naujas etapas (nuo 2014 m.)
2014 m. kovo 27 d. Panevėžyje buvo atgaivinta Sporto mokykla (Raimundo Sargūno sporto gimnazija), kurioje vėl gali mokytis, sportuoti ir tobulėti talentingiausi šalies sportininkai. Gimnazijos futbolo treneriai stengiasi įdiegti žinių ir įgūdžių gabiausiems sportininkams iš visos Lietuvos.
Taip pat skaitykite: Regbio istorija Panevėžyje
Dabartinė situacija
Šiuo metu Raimundo Sargūno sporto gimnazija turi glaudžius ryšius su Lietuvos sporto universitetu (LSU), Vilniaus edukologijos universitetu. Sporto gimnazijoje labai didelį vaidmenį atlieka visas gimnazijos kolektyvas (komanda). Pradedant treneriais - kurie atrenka žaidėjus ir moko futbolo paslapčių, mokytojais - kurie suteikia bendrąjį formalųjį ugdymą, bendrabučio auklėtojomis - kurios kaip mamos prižiūri sportininkus jų gyvenamojoje erdvėje. Taip pat gimnazijos administracija ir žinoma tėvai, kurie betarpiškai padeda ugdyti sportininką, žmogų.
Gimnazijoje dirba patyrę treneriai, patys buvę profesionalūs žaidėjai, vėliau treniravę Lietuvos jaunimo rinktines: tai Virginijus Liubšys, Darius Žindulis, Povilas Lukšys ir Darius Butkus.
Sąlygos mokytis ir sportuoti
Gimnazijoje maksimaliai subalansuota vieta ruošti aukštos klasės sportininkus. Čia suderintas mokslas su sportu: vyksta čempionatai, kuriuose gimnazijos sportininkai varžosi ir nugalėję patenka į Lietuvos rinktines. Subalansuotas maitinimas, kurį sportininkai gauna keturis kartus per dieną. Atsistatymui parenkami vitaminai, kurie atitinka visus reikalavimus.
Auklėtiniai
Futbolo sekcijoje išugdėme daug talentingų sportininkų, kurie žaidė U-16, U-17, U-19 bei olimpinėje rinktinėje ir yra kandidatai į Nacionalinę Lietuvos futbolo rinktinę.
Dabar Lietuvos futbolo jaunimo U-17 rinktinę atstovauja Motiejus Slivka, Gustas Žederštreimas, Evaldas Urmonas, Arnas Končius, Armandas Kučys (dabar jau išvykęs į Italijos futbolo akademiją), Vakaris Skibiniauskas, Faustas Steponavičius, Danas Šimkevičius. Taip pat miesto reprezentacinei komandai parengėme žaidėjus, kurie sėkmingai įsilieja į komandos gretas: Mindaugas Butkus, Rokas Lazdinauskas, Ronaldas Misevičius ir visa U-17 komanda.
Tikslai
Sporto gimnazija labai tampriai bendradarbiauja su Futbolo akademija „Panevėžys“, futbolo klubu „Panevėžys“ bei Lietuvos futbolo federacija. Mes norime, kad geriausi treneriai rengtų talentingiausius sportininkus. Tad visi norintys rinktis futbolininko kelią, turi rinktis sporto gimnaziją.
"Žemynos" progimnazijos indėlis į plaukimą
1979 m. rugsėjo 1d. mokinius į klases pakvietė prie miesto malūnų pastatyta Panevėžio 14-oji vidurinė mokykla. 1996 metais jai suteiktas „Žemynos“ pavadinimas, 2011 metais ji tapo pagrindine mokykla, o nuo 2013 metų iki dabar ji vadinasi Panevėžio „Žemynos“ progimnazija.
1981 metais prie mokyklos ėmė veikti plaukimo baseinas, ir tai „Žemyną“ išskyrė iš visų kitų miesto mokyklų. Progimnazijos plaukimo baseine išugdyti net aštuoni olimpiečiai, garsinantys Lietuvą visame pasaulyje.
Jubiliejinės šventės
Savo jubiliejų mokykla stengėsi paminėti gražiai, iškilmingai, kad visai bendruomenei būtų įdomu, įsimintina, kad gimtadienis bendruomenę dar labiau suvienytų. Per šventinę savaitę progimnazijoje vyko daug puikių renginių. Tai ir iškilmingos šventos Mišios Kristaus Karaliaus katedroje, ir aitvarų su užrašytomis svajonėmis kūrimas, ir progimnazijos vidinio kiemelio papuošimas rudens gėrybių mandalomis, ir popietė „Dovana mokyklai“, kurioje mokiniai galėjo atskleisti savo talentus, kūrybiškumą. Daug puikių emocijų sukėlė plaukimo už „Žemyną“ varžybos, kuriose dalyvavo ne tik mokiniai, bet ir jų tėveliai. Jubiliejui skirtą savaitę vainikavo šventinis renginys „Po brandžia obels šaka“, kurio įspūdingoje programoje dainavo, grojo, šoko, vaidino ir mokiniai , ir mokytojai. Smagu, kad sulaukėme daug garbingų ir mielų svečių. Malonu buvo visiems kartu pabendrauti, nuveiktus gerus darbus prisiminti ir ateities planais pasidalyti.
„Žemyna“ gyvuos ilgai ir laimingai“, - įsitikinęs mokyklos direktorius Vidmantas Vilutis.
Žymūs "Žemynos" mokyklos plaukikai
- Danas Rapšys: Gimė 1995 m. gegužės 21 d. Panevėžyje. 2014 m. baigė Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnaziją, nuo 2015 m. studijuoja Lietuvos edukologijos universitete. 50 m baseinas. Lietuvos plaukimo čempionas: laisvuoju stiliumi (l.
- Giedrius Titenis: Gimė 1989 m. liepos 21 d. Panevėžyje. 2016 m. baigė Panevėžio Juozo Miltinio gimnaziją. „Žemynos“ plaukimo mokyklos auklėtinis. 2015 Europos žaidynėse Baku (Azerbaidžanas) 50 m plaukimo krūtine rungtyje pelnė aukso medalį ir 100 m krūtine - sidabro medalį.
- Mindaugas Sadauskas: Gimė 1990 m. birželio 14 d. Panevėžyje. Mokėsi Panevėžio „Žemynos“ vidurinėje mokykloje, studijavo Pietų metodistų universitete Dalase (JAV). Pasaulio plaukimo čempionatų dalyvis: 2009 Romoje (Italija) 50 m plaukime laisvuoju stiliumi (l. st.) užėmė 35 vietą, 100 m l. st. - 36 vietą; 2011 Šanchajuje (Kinija) 100 m l. st.
- Rūta Meilutytė: Gimė 1997 m. kovo 19 d. Kaune. Nuo 2013 m. gyvena ir treniruojasi Plimute (Anglija). 2011 Pasaulio jaunių plaukimo čempionate Limoje (Peru) 50 m plaukime laisvuoju stiliumi (laisv. st.) užėmė 7 vietą, 100 m laisv. st. - 18 vietą.
- Arvydas Aleknavičius: Gimė 1977 m. balandžio 21 d. Panevėžyje. Mokėsi Panevėžio „Žemynos“ vidurinėje mokykloje. 2004 m. baigė Kauno technologijos universitetą. 15 kartų Lietuvos plaukimo čempionas: 50 m peteliške (1997, 2000), 200 m (1997, 1998), 50 m (1999, 2002-2004) ir 100 m nugara (1994, 1995, 1997, 2001-2003), 4×100 m kombinuotosios estafetės (1999).
- Raminta Dvarishkytė: Gimė 1985 m. vasario 19 d. Panevėžyje. Gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iki 2002 m. mokėsi Panevėžio „Žemynos“ vidurinėje mokykloje, 2003 m. baigė Vilniaus Ozo vidurinę mokyklą, 2004 m. - ESL Niujorke (JAV). Lietuvos olimpinio sporto centro auklėtinė. Lietuvos plaukimo čempionė: estafečių 4×100 m laisvuoju stiliumi (l.
- Rolandas Gimbutis: Gimė 1981 m. vasario 11 d. Kaune. 2003 m. baigė Panevėžio „Žemynos“ vidurinę mokyklą, 2010 m. - Vilniaus edukologijos universitetą, 2013 m. - Kauno technologijos universitetą. 20 kartų Lietuvos (2001-2008), Baltijos šalių (2001-2006) čempionas.
- Laura Šileikytė: Gimė 1975 m. kovo 24 d. Panevėžyje. 1982-2001 m. mokėsi Panevėžio „Žemynos“ vidurinėje mokykloje. 2002 m. baigė Brigham Young universitetą (JAV). Gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. SSRS tarptautinės klasės sporto meistras (1984), Lietuvos sporto meistras (1992).
Panevėžio sporto rūmai ir jų reikšmė plaukimui
Panevėžio sporto rūmai - svarbus sporto ir kultūros centras, turintis gilias tradicijas ir reikšmingą vietą miesto istorijoje. Nuo pat atidarymo 1965 m., šie rūmai buvo ne tik sportinių varžybų arena, bet ir bendruomenės susibūrimo vieta, kurioje vyko įvairūs renginiai. Šiandien, žinomi kaip „Kalnapilio arena“, jie ir toliau tęsia savo misiją - puoselėti sportą, kultūrą ir bendruomeniškumą Panevėžyje.
Istorija ir infrastruktūra
Panevėžio sporto rūmų istorija prasidėjo dar 1959 m., kai Panevėžio miesto vykdomasis komitetas perėmė stadioną iš Mėsos kombinato ir šalia jo pradėjo sporto rūmų statybą. Projektą parengė architektas Jonas Putna. Tačiau statybos užtruko dėl finansavimo trūkumo. 1965 m. Panevėžio miesto vykdomasis komitetas kreipėsi į Ministrų Tarybą, prašydamas papildomai skirti 200 000 rublių statybos užbaigimui.
Galiausiai, 1965 m. liepos 20 d., valstybinė komisija priėmė pastatytus sporto rūmus naudojimui. Jau liepos 21 d. dešiniajame Nevėžio krante iškilę sporto rūmai buvo pristatyti to meto spaudoje kaip puikus sporto židinys visoje Lietuvoje.
Be didžiosios salės su 2000 sėdimų vietų, sporto rūmuose buvo mažoji salė su balkonais, patalpos sunkiaatlečiams, parodoms, konferencijoms ir du plaukimo baseinai (25 m ir 12,5 m ilgio), taip pat kabinetai ir pagalbinės patalpos. Šalia sporto rūmų buvo įrengti teniso kortai, rankinio bei tinklinio aikštės.
Reikšmė Panevėžio plaukimui
Panevėžio sporto rūmai tapo svarbiu impulsu sporto plėtrai mieste. Pagerėjus sąlygoms sportuoti, 1965 m. Panevėžyje buvusi mokykla internatas buvo perorganizuota į Panevėžio internatinę sporto mokyklą.
Sporto rūmuose įrengtas baseinas leido plėtoti plaukimo sportą Panevėžyje ir rengti aukšto lygio varžybas.
„Kalnapilio arena“: naujas etapas
Nuo 2020 m. sporto rūmai oficialiai vadinami „Kalnapilio arena“. Panevėžio sporto centras pasirašė generalinio rėmėjo sutartį su „Kalnapilio-Tauro grupe“. Pasak „Kalnapilio-Tauro grupės“ generalinio direktoriaus Marijaus Valdo Kirstuko, tapti Panevėžio arenos pagrindiniu rėmėju, suteikiant jai „Kalnapilio“ pavadinimą, yra itin simboliškas įvykis, nes minimas 120 metų jubiliejus.
„Kalnapilio-Tauro grupė“ aktyviai dalyvauja Panevėžio gyvenime, remdama sporto, meno, muzikos renginius bei miesto šventes. Įmonė prisideda prie miesto gražinimo projektų, pavyzdžiui, parėmė Senvagės vandenvalos siurblinės bokšto atnaujinimo darbus.
Renginiai „Kalnapilio arenoje“
Šiandien „Kalnapilio arenoje“ vyksta įvairūs sporto ir kultūros renginiai. Čia galima stebėti krepšinio, tinklinio, rankinio varžybas, dziudo čempionatus ir kitus sporto renginius. Arena taip pat yra populiari vieta koncertams, parodoms ir kitiems kultūriniams renginiams.
Ateities vizijos: naujo baseino poreikis
Panevėžys garsėja plaukikais, skinančiais medalius tarptautinėse varžybose, tačiau joms ruoštis sąlygos nėra pačios geriausios. Neskaitant privačių baseinų, mieste yra du 25 metrų sporto baseinai (sporto ir sveikatingumo komplekse „Aukštaitija“ ir „Žemynos“ progimnazijoje), kurie neatitinka tarptautinėms varžyboms rengti keliamų sąlygų.
Šiuo metu miesto valdžia yra paskelbusi atvirą rekonstrukcijos architektūrinių idėjų konkursą minėtam sporto ir sveikatingumo kompleksui „Aukštaitija“ rekonstruoti. Norima pastatyti naują 50 metrų ilgio 10 takų baseiną, atitinkantį tarptautinius FINA standartus, įrengti sveikatingumo zoną, sporto sales, kavinę. O esamą 4 takų 25 metro baseiną „Aukštaitijos“ komplekse, pastatytą 1965 metais, ir nė karto kapitališkai nerenovuotą - ketinama rekonstruoti.
Rekonstrukcijos planai
Planuojama, kad bendras sporto ir sveikatingumo komplekso plotas bus apie 7,7 tūkst. kv. metrų, o biudžetas - 15 mln. eurų. Tikimasi, kad statybiniai darbai prasidės 2021 metais, o rekonstruotas sporto ir sveikatingumo kompleksas „Aukštaitija“ su nauju olimpiniu baseinu duris turėtų praverti 2023 metais.