Lietuvos krepšinis - tai daugiau nei sportas, tai aistra, tradicija ir nacionalinis pasididžiavimas. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė lapkričio pabaigoje pradėjo žygį 2027-ųjų pasaulio pirmenybių link: Europos atrankos D grupėje stebuklingai išplėšė pergalę prieš Didžiąją Britaniją bei paskutinių sekundžių dramoje krito prieš italus. Šiame straipsnyje apžvelgsime pasaulio krepšinio čempionato atrankos taisykles, jų interpretavimo ypatumus, taip pat aptarsime aktualijas, susijusias su krepšinio gyvenimu šalyje ir pasaulyje.
Atrankos Sistema
„Eurobasket 2015“ metu FIBA pristatė galutinę naujojo krepšinio kalendoriaus versiją. Didžiausias pasikeitimas - atranka į didžiuosius čempionatus vyks sezono metu per vadinamuosius rinktinių langus. Naujasis kalendorius suteikia visiems pasaulio krepšininkams metus vasaros „atostogų“ be didelių rinktinių turnyrų. Pirmieji tokie metai buvo 2018-ieji. Po kontinentinių turnyrų (Europos čempionato) 2017 m. kiti vyks tik po ketverių metų, o pasaulio čempionatas - 2019-aisiais, olimpinės žaidynės - 2020-aisiais. Taip laisvais metais bus daugiau langų atrankos varžyboms, žaidėjai rinksis birželį ir rugsėjį, tačiau apkrova vis tiek bus mažesnė. Turbūt didžiausias pliusas, kad po daugelio metų rinktinės galės namuose žaisti rungtynes. Atrankos varžybų sistema leis treneriams išbandyti daugiau žaidėjų rinktinėse. Nors aukščiausios klasės krepšininkai ne visada galės atvykti į rinktinę atrankos mačams, tačiau jų pasirodymas populiarins krepšinį valstybėse, kur jis žinomas mažiau. Įsivaizduokite, kaip, sakykime, Bulgarijos ar Lietuvos futbolo aistruoliai džiaugiasi, kai jų rinktinei tenka žaisti su Anglija ar Portugalija ir jie turi galimybę savo šalyje išvysti Wayne`ą Rooney ar Cristiano Ronaldo. Atrankos rungtynių „langai“ (vasarį, birželį, rugsėjį ir lapkritį) reiškia, kad išvysti NBA žvaigždes rinktinėse nebus beveik jokių šansų. Iš pirmojo minuso kyla ir antras - dar didesnis. Eurolyga privalės keisti savo varžybų sistemą. 10 rungtynių reguliarusis sezonas, 14 mačų „Top 16“ varžybos, ketvirtfinaliai iki trijų pergalių ir finalo ketvertas puikiai veikia. Nors FIBA teigia, kad naujoji sistema sumažins žaidėjams tenkantį krūvį, realybė tokia, kad krūvis gali kaip tik padidėti. Kasmet žaidėjai bent du kartus turės palikti savo klubus ir keliauti padėti nacionalinėms rinktinėms. Atrankos varžybų metu nebus įmanoma tiksliai nustatyti rinktinių pajėgumo. Yra nemažai mažesnių krepšinio valstybių, kurių rinktinių didžiausia jėga yra NBA ir Eurolygos žaidėjai. Pavyzdžiui, Vokietija ar Lenkija yra visiškai kitokios komandos, kai jose nežaidžia Marcinas Gortatas, Dennisas Schroderis ar Tiboras Pleissas. Dabar, jeigu komanda nesugebės patekti į 2019 metų pasaulio čempionatą, ji iškart praras bet kokią galimybę pasiekti 2020 metų olimpines žaidynes.
Pagrindinės Krepšinio Taisyklės
Krepšinio taisyklės yra skirtos užtikrinti sąžiningą ir dinamišką žaidimą. Jos apima daugybę aspektų, pradedant aikštelės išmatavimais ir baigiant žaidėjų elgesio normomis. Taisyklės nuolat tobulinamos, siekiant atliepti kintančias žaidimo tendencijas ir užtikrinti kuo didesnį teisingumą.
- Žaidimo tikslas: Įmesti kamuolį į varžovų krepšį ir užkirsti kelią varžovams įmesti kamuolį į savąjį.
- Žaidėjų skaičius: Kiekviena komanda aikštelėje vienu metu turi penkis žaidėjus. Komandoje būna 12 žaidėjų, žaidimo metu juos galima keisti.
- Taškų skaičiavimas: Metimas iš arčiau tritaškio linijos vertas 2 taškus, metimas iš už tritaškio linijos - 3 taškus, o baudos metimas - 1 tašką.
- Pražangos: Žaidėjai negali stumdyti, blokuoti ar kitaip trukdyti varžovams, naudojant neleistinus veiksmus. Už pražangas skiriami baudos metimai arba kamuolio perdavimas varžovų komandai.
- Kitos taisyklės: Yra daugybė kitų taisyklių, susijusių su kamuolio varymu, perdavimu, žingsniavimu, trimis sekundėmis baudos aikštelėje ir kt.
Krepšinio Taisyklių Interpretavimas Lietuvoje
Lietuvoje krepšinio taisyklės interpretuojamos vadovaujantis FIBA (Tarptautinės krepšinio federacijos) nuostatomis. Tačiau, kaip ir bet kurioje sporto šakoje, teisėjų sprendimai kartais gali sukelti diskusijų. Ypač tai pasakytina apie ginčytinus epizodus, kai reikia įvertinti kontaktą tarp žaidėjų ar nustatyti, ar žaidėjas prasižengė prieš taisykles. Dr. Algirdas Kavaliauskas, LŽS narys, Nusipelnęs LKRS rašytojas, atkreipė dėmesį į tai, kad varžybų komentavimas per TV kartais būna atgrasus, nemalonus, pilnas svetimybių ir slaviškos vertalynės. Jis kritikavo kalbos netaisyklingumą ir svetimų kalbų gramatikos žodžių konstrukcijų vartojimą.
Krepšinio Naujienos ir Įvykiai
Krepšinio pasaulis nuolat pulsuoja naujienomis ir įvykiais.
Taip pat skaitykite: Pasaulio čempionato atrankos formatas
Lietuvos Krepšinio Lyga (LKL)
Šeštadienio vakarą buvo surengta antroji Lietuvos krepšinio lygos „LKL GALA 2025“ šventė, kurioje išdalinti įvairūs apdovanojimai. Apdovanota buvo ir Lietuvos krepšinio legenda Jonas Kazlauskas, jam įteikta statulėlė lygos legendos nominacijoje. Po renginio kalbėjęs tituluotas treneris kalbėjo, kad jam tai - emocingas momentas.
Nacionalinė Krepšinio Lyga (NKL)
TV6 kanalas šeštadieniais kviečia žiūrovus prie svarbiausių Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) kovų. Vilkaviškio „Perlas Go“ (9/7) įsirašė trečiąją pergalę paeiliui, namie 84:70 (23:10, 24:19, 17:21, 20:20) įveikdamas „Alytų“ (3/13).
Pasaulio Taurės Atranka
Lietuvos rinktinė (1/0) siekia antros pergalės Pasaulio taurės atrankoje. Britus (0/1) palaužę Rimo Kurtinaičio auklėtiniai namie sutinka Italiją (0/1). Italai atranką pradėjo netikėta nesėkme - namie 76:81 nusileido Islandijai (1/0). Lietuvos rinktinė sekmadienio Pasaulio čempionato atrankos rungtynes žais sausakimšoje Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. Asociacija „Lietuvos krepšinis“ pranešė, kad į pirmąsias atrankos rungtynes namuose su Italijos rinktine jau dabar yra išparduoti visi bilietai.
Lietuvos rinktinė pergalingai pradėjo atranką į 2027 metų pasaulio čempionatą. Išvykoje mūsų šalies krepšininkai 89:88 palaužė Didžiosios Britanijos rinktinę, o pergalę lėmė fantastiškas Igno Sargiūno tolimas metimas. Po rungtynių vyriausiasis Didžiosios Britanijos rinktinės treneris Marcas Steutelas apgailestavo, kad pergalė išslydo iš rankų.
A grupėje užtikrintai prisistatė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) rinktinė (1/0), išvykoje 102:67 (31:20, 28:18, 16:16, 27:13) sutriuškinusi Nikaragvą (0/1). Užtikrintai atranką į Pasaulio taurę pradėjo čekai (1/0) namie 97:80 (27:22, 20:24, 27:17, 23:17) nukovę Švediją (0/1). Mario Hezonja dominavo, o Kroatijos (1/0) rinktinė puikiai pradėjo atranką į 2027 m. Pasaulio taurę, kur namie 100:60 (28:8, 19:19, 29:23, 25:10) sutriuškino Kiprą (0/1). Estijos rinktinė pratęsime iškovojo dramatišką pergalę atrankoje į 2027 m. Pasaulio taurę. Jerrickas Hardingas dominavo, o Lenkijos rinktinė (1/0) atrankoje į Pasaulio taurę namie 90:78 (22:18, 21:21, 26:21, 21:19) nukovė austrus (0/1). FIBA Pasaulio taurės atrankoje pirmą laimėjimą įsirašė prancūzai (1/0), kurie namie 79:63 (16:17, 13:14, 20:14, 30:18) susitvarkė su belgais (0/1). Vokietijos rinktinė (1/0) neturėjo problemų pasaulio čempionato atrankos starte, kur namie 89:69 (26:22, 24:9, 19:22, 20:16) sutriuškino Izraelį (0/1). Sito Alonso debiutas prie Latvijos rinktinės vairo apkarto. Pasaulio taurės atrankos mače namuose nė sekundės nepirmavę latviai (0/1) krito 78:86 (12:26, 17:22, 21:17, 28:21) prieš Nyderlandų (1/0) rinktinę. Pralaimėjimą G grupėje patyrė suomiai (0/1), kurie svečiuose 82:89 (17:31, 22:29, 22:15, 21:14) krito prieš Vengriją (1/0).
Taip pat skaitykite: Krepšinio rinktinės pasiruošimo etapas
NBA
Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) pergalę pasiekė Dalaso „Mavericks“ (6/15) komanda, kuri išvykoje 114:110 (25:28, 24:28, 34:27, 31:27) nugalėjo Los Andželo „Clippers“ (5/15) krepšininkus. Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) pralaimėjimą patyrė Majamio „Heat“ (13/7) ekipa, kuri namie 135:138 (23:36, 36:35, 32:37, 44:30) nusileido Detroito „Pistons“ (16/4) krepšininkams. Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) užtikrintą pergalę pasiekė Jono Valančiūno atstovaujama Denverio „Nuggets“ (14/5) komanda. Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) dramatišką pralaimėjimą patyrė Mato Buzelio atstovaujama Čikagos „Bulls“ (9/10) komanda. Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) dar gilesne tapo Milvokio „Bucks“ (8/12) duobė. Viskonsino klubas net ir sulaukęs lyderio išvykoje 109:118 (37:33, 25:28, 26:31, 21:26) nusileido Niujorko „Knicks“ (12/6). Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) ir toliau nežiba Sakramento „Kings“ (5/15). Kalifornijos klubas išvykoje 119:128 (27:30, 24:32, 22:28, 46:38) nusileido Jutos „Jazz“ (6/12). Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) pergalingai į aikštelę grįžti nepavyko Anthony Davisui. Aukštaūgio atstovaujami Dalaso „Mavericks“ (5/15) išvykoje 119:129 (22:28, 40:32, 32:38, 25:31) pralaimėjo Los Andželo „Lakers“ (14/4). Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) dramatišką nesėkmę patyrė Denverio „Nuggets“ (13/5) su Jonu Valančiūnu. Kolorado klubas namie 136:139 (33:41, 41:18, 30:44, 32:36) nusileido San Antonijaus „Spurs“ (13/5). Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) nesėkmę patyrė Čikagos „Bulls“ (9/9) su Matu Buzeliu.
Jaunieji Talentai
Dubajaus „Dubai“ dublerių komandoje tobulėja 15-metis lietuvis Karigaila Jonas Jauniškis. Jaunimo Adrijos lygoje „Dubai“ (0/3) Vienoje 85:91 (25:26, 19:28, 15:21, 26:16) nusileido Belgrado FMP (3/0) talentams.
Moterų Krepšinis
Ispanijos pirmenybėse ir toliau užtikrintai žygiuoja Justės Jocytės vedamas Žironos „Spar“ (7/1) klubas. Lietuvės ekipa namie 87:65 (21:14, 18:11, 23:17, 25:23) pranoko Lugo „Ensino“ (5/3) komandą. Šį sekmadienį TV6 kanalas žiūrovus pakvies vienai ypatingiausių šio sezono „Open Smart Way MLKL“ dvikovų. Rygos TTT namuose priims šį sezoną dar nepralaimėjusią Vilniaus „Kibirkštį“. Sekmadienio popietę „Open Smart Way MLKL“ rungtynėse akis į akį stoja turnyro lyderės Rygos TTT ir Vilniaus „Kibirkštis“. Rygos krepšininkės su 6 pergalėmis ir 1 pralaimėjimu yra pirmoje turnyro lentelės vietoje. „Kibirkšties“ komanda - antra, tačiau sužaidusi vieneriomis rungtynėmis mažiau.
Moterų Krepšinio Istorija ir Lietuva
Apie vyrų krepšinį daug aprašyta, daug apkalbėta ir visi viską žino, arba bent jau girdėję pagrindinius faktus, tokius kaip, kas žaidimo išradėjas, kada tai įvyko, kada pirmosios rungtynės ir panašiai. Tačiau apie moterų krepšinio pradžią tikrai daug nekalbama ir daug įdomių faktų, net gi susijusių su Lietuva nežinoma. Tai gi, pirmosios oficialios moterų krepšinio rungtynės įvyko 1893 m. kovo 22 dieną JAV, Massachusetts valstijos Northampton koledže. Žaidė pirmakursių ir antrakursių studenčių komandos. Be ja, šmaikštus faktas toks, kad į tas rungtynes vyrai nebuvo įleidžiami, nes žaidėjos segėjo trumpus sijonėlius. Pirmakursės nugalėjo 6:5 . Šių rungtynių organizatorė buvo Senda Berrenson Abot. Ji ir tituluojama, kaip pasaulinio moterų krepšinio motina. O, pats įdomiausias faktas ir tikriausiai mažai kam bus girdėtas, kad Senda buvo Lietuvaitė. Tai gi, moterų krepšinio motina ir pradininkė yra Lietuvė. Taip pat ji yra ir pirmojo krepšinio vadovėlio moterims autorė. Senda Berenson Abbot gimė 1868 m. Lietuvoje , Butrimonių kaime, kuris randasi netoli Stakliškių. Tiesa Lietuvoje jos pavardė buvo Valvrojenskaja. Būdama septynerių 1875 m. kartu su motina Judita ir broliais Bernardu bei Abraomu emigravo į JAV. Metais anksčiau Bostone įsikūrė jos tėvas Albertas. Sulaukęs šeimos jis pareikalavo, kad žmona ir vaikai (Bostone gimė dar dvi dukros: 1878 m. - Elžbieta (Besė), 1880 m. - Rachelė) Valvrojenskių pavardę pakeistų į Berenson ir taip atsisakytų bet kokių sąsajų su žydiška kilme. Tačiau tai padaryti nebuvo lengva, nes šeima gyveno litvakų tirštai apgyvendintame rajone. Nemažai kaimynų buvo iš Butrimonių. Apie Kanadoje gimusio Jameso Naismitho 1891 m. sukurtą krepšinį S.Berenson sužinojo 1892 m. skaitydama YMCA leidinį „Physical Education“ („Fizinis lavinimas“). S.Berenson, sužinojusi apie naują žaidimą, tuoj pat nuvyko pas J.Naismithą ir gavo jo pritarimą vaikinams skirtą žaidimą pritaikyti ir merginoms. Jai pasirodė, jog kanadiečio sukurtos žaidimo taisyklės moterims per griežtos. Senda nutarė jas šiek tiek supaprastinti: padalijo aikštelę į tris zonas - saugos, centro ir puolimo. Trys iš devynių žaidėjų visuomet turėjo būti joms paskirtoje dalyje. Kamuolys iš vienos zonos į kitą buvo perduodamas jį pasuojant arba varant. Varyti kamuolio negalima daugiau nei tris kartus jį sumušus į žemę, laikyti rankose - ilgiau nei tris sekundes. Neleidžiama ir plėšti jo iš varžovės glėbio. Po kiekvieno pataikymo į krepšį (tais laikais - šiaudinį) kamuolys išmetamas iš centro. 1899 m. S.Berenson pataisos buvo įteisintos - taisyklės tapo oficialios, vėliau ji aštuoniolika metų jas redagavo. Įdomu, kad, be kelių nereikšmingų pakeitimų, išeivės iš Lietuvos sukurtos taisyklės naudotos iki XX a. 7-ojo dešimtmečio (ištisus 75 - erius metus.). 1901 m. krepšinio populiarintoja parengė moterų krepšinio žurnalą „Basket ball Guide“. Jį redagavo 12 metų. 1905 m. Į 1959 m. įkurtą Krepšinio šlovės muziejų pirmosios moterys įtrauktos tik 1985 metais. Tarp pirmųjų 1985 m. liepos 1 d. įtraukta ir Senda Berenson-Abbott. 1987 m. įtraukta į Tarptautinį žydų sporto šlovės muziejų, o 1999 m. buvo įtraukta į Moterų krepšinio šlovės muziejų.
Moterų Krepšinis Lietuvoje
Pirmieji atgarsiai apie krepšinį aplamai, o tuo metu moterų buvo paminėti ir aprašyti dar 1920 metais. Buvo rašoma, kad pradėjo organizuotis moterys sportininkės, kurios ne iš karto pasirodė viešai, o tik 1920-21 metais. Pasirodė ir pradėjo žaisti krepšinį ir žaisti ne pagal JAV, bet vokiečių taisykles, t.y. su mažesniu kamuoliu, be lentų. O merginos treniruodavosi ir žaisdavo Vytauto parke, kur kaip pasakojo viena iš moterų sporto įkūrėjų Lietuvoje E. Kubiliūtė-Garbačiauskienė, susirinkdavo daug žiūrovų, kadangi aikštelė buvo prie praėjimo. Aplamai tai pirmajai moterų krepšinio užuomazgai nepriklausomoje Lietuvoje 1920-1921 metais priklausė: Elena Kubiliūtė-Garbačiauskienė, Aldona Bulotaitė, Antanina Vaitelytė-Mačiuikienė, Arija Karnauskaitė-Ingelevičienė ir Rimkaitė.
Taip pat skaitykite: Čempionato atrankos tvarkaraštis
1922 m. LFLS moterų komanda - pirmoji Lietuvos čempionė: Iš kairės Rimkaitė, Vaitelytė, Garbačiauskienė, Karnauskaitė, Bulotaitė.
1922 m. rugsėjo 10 d. moterys sužaidė pirmąsias oficialias krepšinio rungtynes.
1922 m. spalio 4-10 d. buvo surengtas pirmasis moterų šalies krepšinio čempionatas. Jame dalyvavo tik dvi komandos LFLS ir LŠS (Lietuvos šaulių sąjunga). Buvo numatytos trejos rungtynės, jų rezultatai 8:2, 4:4 ir 2:4. Kadangi komandos laimėjo po vienerias rungtynes ir po vienerias sužaidė lygiosiomis prireikė ketvirtųjų rungtynių. Pastarąsias 4:0 laimėjo LFLS krepšininkės, tapdamos pirmosiomis Lietuvos krepšinio čempionėmis.
1938 m. gegužės 22 d. Kaune Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sužaidė pirmąsias tarpvalstybines rungtynes prieš Estijos rinktinę. Lietuvaitės laimėjo rezultatu 15:7 (7:4). Kadangi tai buvo pirmosios rungtynės paminėsiu, kad rinktinei atstovavo ir taškus pelnė: Stefanija Astrauskaitė 4, Genovaitė Čypaitė 0, Juzė Jazbutienė 6, Paulina Kalvaitienė 0, Jadvyga Kuzmickaitė 0, Juzė Makūnaitė 0, Stasė Markevičienė 2, Genovaitė Miuleraitė 3, Aldona Vailokaitytė 0.
1938 m. gegužės 28 d. Rygoje įvyko antrosios tarptautinės rungtynės. Lietuvos moterų rinktinė nugalėjo Latvijos krepšininkes rezultatu 14:5 (13:2). Tai buvo pora draugiškų rungtynių besiruošiant I Europos moterų krepšinio čempionatui.
1938 m. I Europos moterų krepšinio čempionatas Roma. Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius.
Tai buvo debiutas tokio rango varžybose ir aplamai moterų rinktinė čempionate kartu sužaidė ir pirmąsias oficialias tarptautines rungtynes. Tad jokios patirties neturėjome priešingai nei, kad dauguma mūsų varžovių. Tiesa, rinktinę prieš čempionatą ruošė tikrai rimti vyrai trys Europos čempionai Juozas Jurgėla, Vytautas Budriūnas ir Feliksas Kriaučiūnas. Čempionate rinktinei vadovauti buvo patikėta Feliksui Kriaučiūnui, kuris vėliau buvo pripažintas geriausiu čempionato treneriu. Čempionate mūsų komandos lydere tapo Genovaitė Miuleraitė, kuri buvo išrinkta geriausia čempionato žaidėja, arba kaip dabar įprasta vadinti tapo MVP. Kai kurių komandų treneriai kartais duodami interviu ją pavadindavo taip „Miuleraitė gudri už tris“. Čempionate rinktinė sužaidė keturias rungtynes iš kurių laimėjo trejas ir pralaimėjo vos vieną kartą Lenkijai. Pirmosiose rungtynėse mūsiškės įveikė Itales 23:21 (18:12). Antrosiose rungtynėse nugalėta Šveicarijos rinktinė rezultatu 28:10 (8:4). Trečiose rungtynėse pasiekta pergalė prieš Prancūzes 20:14 (18:4). 45 Lentelė. 1938 m. I moterų Europos čempionato Romoje akimirka. Apdovanojimų ceremonijos momentai. Lietuva, moterų rinktinei laimėjus sidabro medalius I Europos čempionate, gavo teisę rengti II čempionatą 1940 m. Tai buvo didelis pripažinimas ir parodytas didelis pasitikėjimas šalimi. Čempionatui buvo kruopščiai ruoštasi. Išsiųsti kvietimai Europos šalių krepšinio organizacijoms. Tačiau 1940 m. gegužės pradžioje jau buvo aišku, kad II Europos moterų čempionatas, numatytas gegužės 23-25 d. Kaune neįvyks dėl besiplečiančio Antrojo pasaulinio karo. Čempionatas buvo atidėtas neribotam laikui, o įvyko tik 1950 m. Budapešte. Deja, dėl okupacijos mūsų šalis jau nebegalėjo dalyvauti kaip ir vyrai iki pat 1991 m. Tiesa, Lietuvos moterų rinktinė dar vienas rungtynes ir paskutines kaip nepriklausoma šalis sužaidė 1939 m. balandžio 1 d.
#