Krepšinis Lietuvoje - tai ne tik sportas, bet ir nacionalinio identiteto dalis, įaugusi į kultūrą ir istoriją. Nuo pirmųjų žingsnių tarpukario Lietuvoje iki šių dienų, krepšinis išgyveno pakilimus ir nuosmukius, pergales ir skaudžius pralaimėjimus, kurie įsirėžė į sirgalių atmintį. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius Lietuvos krepšinio istorijos momentus, atskleisdami ne tik pergales, bet ir sunkumus, su kuriais susidūrė šalies rinktinė.
Krepšinio Užuomazgos Lietuvoje
Krepšinis į Lietuvą atkeliavo XX a. pradžioje, o jo pradininku laikomas legendinis lakūnas Steponas Darius. Jis ne tik populiarino krepšinį, bet ir kitas sporto šakas, tokias kaip futbolas, lengvoji atletika ir ledo ritulys. S. Darius parašė knygeles apie krepšinį ir beisbolą, taip pat propagavo sveiką gyvenseną. Pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje įvyko 1922 m. balandžio 23 d., o 1924 m. S. Darius tapo vienu iš pirmųjų krepšinio teisėjų.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius). Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Beisbolas 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolas Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.). Krepšinis Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Tarpukario Lietuvos Triumfas Europos Krepšinio Čempionatuose
Lietuvos krepšinio rinktinės istoriją galima pradėti skaičiuoti nuo 1925 m., kai įvyko pirmosios tarpvalstybinės rungtynės su Latvijos rinktine Rygoje. Tačiau tikrasis triumfas atėjo vėliau, kai Lietuvos rinktinė du kartus iš eilės tapo Europos čempionais.
1937 m. Europos Čempionatas Rygoje
1937 m. Rygoje vykusiame Europos čempionate Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Felikso Kriaučiūno, iškovojo aukso medalius, nugalėjusi visas varžoves.
1939 m. Europos Čempionatas Kaune
Po dvejų metų, 1939 m., Europos čempionatas vyko Kaune. Lietuviai, palaikomi savų žiūrovų, vėl triumfavo, nugalėdami visas komandas ir antrą kartą tapdami Europos čempionais. Mykolas Ruzgys buvo išrinktas naudingiausiu čempionato žaidėju. Šis laikotarpis laikomas Lietuvos krepšinio aukso amžiumi, kai šalies rinktinė dominavo Europos krepšinio arenoje.
1939 m. čempionate netrūko aistringų dvikovų ir neįtikėtinų rezultatų. Pavyzdžiui, Italijos rinktinė po dviem taškais (38:36) pralaimėto mačo su Lenkijos komanda pateikė oficialų protestą dėl rungtynių pabaigą pernelyg anksti paskelbusio teisėjo, bet protestas buvo atmestas. Absoliučia čempionato autsaidere tapo Suomijos rinktinė, pralaimėjusi visas rungtynes. Dalies jų rezultatai buvo tiesiog šokiruojantys: latviai suomius sutriuškino rezultatu 108:7, lietuviai suomius įveikė 112:9, o žaisdami su artimais kaimynais estais suomiai vos nepralaimėjo „sausai“ - galutinis šio mačo rezultatas buvo 91:1. Lietuvos krepšinio rinktinė 1939 m. čempionate laimėjo visas rungtynes. Tik žaidžiant pirmąsias rungtynes (su latviais) pergalę mūsiškiams pavyko išplėšti minimaliu skirtumu (37:36), vėliau dauguma varžovų komandų buvo įveiktos užtikrintai. Kaimynus lenkus mūsiškiai įveikė rezultatu 46:18, estus - 33:14, prancūzus - 48:18, vengrus - 79:15, suomius - 112:12, italus - 41:27. Pergalę čempionate šventė lietuviai, antri liko latviai, treti - lenkai. Komandoms buvo įteikti apdovanojimai. Lietuvos rinktinė gavo stilizuotą sidabrinę kraičio skrynelę. Buvo renkamas krepšinio karalius - daugiausia taškų pelnęs krepšininkas. Pirmąją vietą užėmė estas Heinas Vaskela, surinkęs 116 taškų, antroje vietoje atsidūrė latvis Voldemaras Šmitas, pelnęs 108 taškus, trečioje - lietuvis P. Lubinas, savo sąskaitoje sukaupęs 97 taškus.
Sovietinis Laikotarpis: Žaidimas Po Svetima Vėliava
Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva buvo okupuota Sovietų Sąjungos, todėl Lietuvos krepšininkai negalėjo atstovauti savo šaliai tarptautinėse varžybose.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Nepriklausomybės Atkūrimas: Sugrįžimas Į Tarptautinę Areną
Atkūrus nepriklausomybę 1990 m., Lietuvos krepšinio federacija vėl tapo Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) nare, o Lietuvos rinktinė galėjo grįžti į tarptautinę areną su savo vėliava. Pirmasis didelis turnyras po nepriklausomybės atkūrimo buvo 1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės, kuriose Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Vytauto Garasto, iškovojo bronzos medalius. Ši pergalė tapo simboliniu sugrįžimu į pasaulio krepšinio elitą. Po trejų metų, 1995 m., Atėnuose vykusiame Europos čempionate Lietuvos rinktinė, vedama Šarūno Marčiulionio ir Arvydo Sabonio, iškovojo sidabro medalius, finale nusileidusi tik Jugoslavijai. Š. Marčiulionis buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.
Skaudūs Pralaimėjimai Ir Vilties Akimirkos
Nors Lietuvos krepšinio istorijoje netrūko pergalių, pasitaikė ir skaudžių pralaimėjimų, kurie įsirėžė į sirgalių atmintį. Kai kurie iš jų:
1993 m. Europos Čempionato Atranka Vroclave
Lietuvos rinktinė, neturėdama Arvydo Sabonio ir Rimo Kurtinaičio, patyrė netikėtą pralaimėjimą Baltarusijai ir nepateko į Europos čempionatą.
2004 m. Olimpinės Žaidynės Atėnuose
Lietuvos rinktinė, laikoma viena favoričių, pusfinalyje pralaimėjo Italijai ir liko be medalių.
2009 m. Europos Čempionatas Lenkijoje
Tragiškai susiklostė ir 2009-ųjų Senojo žemyno pirmenybės Lenkijoje, kuriose net sunku išrinkti vieną nesėkmę. Antras neperšoktas barjeras - Lenkija. Kaimynams nusileista 86:75. Skaudžiausiai lietuviams kirto antras kėlinys, kuris pralaimėtas 9:17. Virš sustabarėjusių lietuvių skrajojo ne tik Maciejus Lampe (22 taškai), bet ir buvęs „Lietuvos ryto“ legionierius Davidas Loganas, kuris pelnė 19 taškų, tačiau net 8 kartus suklydo. Mūsiškių neišgelbėjo ir 21 Simo Jasaičio taškas, Jonas Mačiulis tada pelnė 14. Tuomet išaušo metas tai vienintelei pergalei čempionate. Tam, kad patektų į kitą etapą, lietuviai privalėjo nugalėti Bulgariją. Nors užduotis atrodė lengva, tačiau tokia nebuvo. Po trijų kėlinių Lietuvos komanda pirmavo vos vienu taškeliu, tačiau lemiamame ketvirtyje truktelėjo ir šventė labai svarbią pergalę 84:69. Vieno gero kėlinio pakako, kad būtų toliau galima kautis dėl aukščiausių apdovanojimų, o priešakyje laukė slovėnai, ispanai ir serbai. Deja, tačiau visos trys rungtynės buvo pralaimėtos. Slovėnijai beviltiškai nusileista 58:81, Ispanijai - 84:70, o nieko nebelėmusiose rungtynėse ir Serbijai 79:89. Paskutinis mačas, nors ir nieko nelėmė, buvo vienas geriausių. Tris kėlinius kaip lygūs su lygiais žaidę lietuviai sulūžo lemiamame ketvirtyje, kuriame varžovai smeigė vieną tritaškį po kito. Pasiruošime mes labai gerai žaidėm, visus nugalėjom, bet atėjo tas momentas čempionato metu, kai išsibalansavom, neradom savo žaidimo. O žinot, kai vienos, antros rungtynės nesiseka, tada viskas. Labai sunku atsitiesti, varžovai pajunta tavo silpnybę, komandos nesusižaidimą ir bando mušti per tas silpniausias vietas.“
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
2011 m. Europos Čempionatas Lietuvoje
Lietuvos rinktinė, palaikoma savų žiūrovų, ketvirtfinalyje pralaimėjo Makedonijai ir liko be medalių.
Nepaisant šių pralaimėjimų, Lietuvos krepšininkai visada stengėsi kovoti iki galo ir parodyti savo charakterį.
2003 m. Europos Čempionatas Švedijoje
Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Jono Kazlausko, iškovojo aukso medalius, finale nugalėjusi Ispaniją. Šarūnas Jasikevičius buvo pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju.
2010 m. Pasaulio Čempionatas Turkijoje
Lietuvos rinktinė, vadovaujama trenerio Kęstučio Kemzūros, iškovojo bronzos medalius.
Dabartinė Situacija Ir Ateities Perspektyvos
Šiuo metu Lietuvos krepšinis išgyvena permainų laikotarpį. Rinktinė susiduria su iššūkiais, tokiais kaip žaidėjų kartų kaita ir konkurencija su kitomis stipriomis Europos komandomis. Tačiau Lietuvos krepšinio federacija (LKF) deda daug pastangų, kad populiarintų krepšinį, ugdytų jaunus talentus ir gerintų rinktinės rezultatus.
LKF vykdo įvairius projektus, skirtus mergaičių ir moterų krepšiniui, taip pat organizuoja seminarus treneriams ir finansuoja jaunimo rinktinių dalyvavimą tarptautiniuose turnyruose.Tikimasi, kad šios pastangos padės Lietuvos krepšiniui išlikti konkurencingam tarptautinėje arenoje ir toliau džiuginti sirgalius pergalėmis.
tags: #pasaulio #cempionatas #krepsinis #lietuva #lenkija