1938 m. pasaulio futbolo čempionatas, surengtas Prancūzijoje, buvo paskutinis turnyras prieš Antrąjį pasaulinį karą. Šis čempionatas įsiminė ne tik sportinėmis kovomis, bet ir politinėmis aplinkybėmis, kurios turėjo įtakos turnyro dalyviams ir jo organizavimui.
Pirmieji pasaulio futbolo žingsniai
FIFA neatsitiktinai patikėjo Urugvajui surengti pirmąjį pasaulio čempionatą 1930 m. Urugvajaus rinktinė triumfavo 1924 ir 1928 m. olimpinėse žaidynėse. Taigi, nieko nuostabaus, kad pirmąjį pasaulio čempionatą laimėjo turnyro šeimininkas Urugvajus.
Po ketverių metų antrasis pasaulio čempionatas vyko Italijoje, tačiau urugvajiečiai, gynę titulą, nedalyvavo. Čempionai liko įsižeidę po pirmenybių savo šalyje, kai kelios Europos rinktinės atsisakė atvykti į Pietų Ameriką. Urugvajaus futbolininkai, atsakydami tuo pačiu, atsisakė garbės apginti titulą. Taigi 1934 m. turnyras vėl atnešė sėkmę šeimininkams. Italai, sustiprinę savo sudėtį pajėgiais žaidėjais, nugalėjo JAV (7-1), Ispaniją ir Čekoslovakiją finale.
Politinis kontekstas ir pasiruošimas čempionatui
1938 m. čempionato organizavimas Prancūzijoje vyko sudėtingu politiniu laikotarpiu. Europoje tvyrojo įtampa, artėjo Antrojo pasaulinio karo grėsmė. Diktatoriai, tokie kaip Musolinis Italijoje ir Hitleris Vokietijoje, bandė pasinaudoti sportu, įskaitant futbolą, kaip propagandos įrankiu, siekdami įrodyti savo režimų pranašumą. FIFA vadovai turėjo būti itin diplomatiški renkant 1938 m. pasaulio čempionato šeimininkus.
Argentina tikėjosi tapti čempionato šeimininke, manydama, kad turnyro vieta turėtų keistis tarp Pietų Amerikos ir Europos kas ketverius metus. Tačiau FIFA nerimavo dėl didelių atstumų tarp Pietų Amerikos ir Europos, kurie galėjo atgrasyti Europos komandas nuo dalyvavimo. Tuo metu FIFA turėjo 57 narius, dauguma jų buvo iš Europos. Todėl Prancūzijai buvo suteikta garbė surengti čempionatą Europoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Komandų dalyvavimas ir atsisakymai
Šiame pasaulio čempionate dalyvavo 15 rinktinių. Argentina ir Urugvajus vėl nedalyvavo šiame čempionate. Argentinos atstovai įsižeidė, kad nebuvo paskirti čempionato šeimininkais, o Pietų Amerikai atstovavo tik Brazilija. Austrija, kuri iškovojo vietą turnyre, buvo priversta pasitraukti dėl aneksijos prie Vokietijos.
Turnyro formatas ir įsimintinos rungtynės
Turnyro sistema buvo tokia pati kaip ir 1934 m. čempionate Italijoje - atkrintamosios varžybos. Pirmasis etapas buvo labai įtemptas, net penkioms iš šešių rungtynių prireikė papildomo laiko arba pakartotinių rungtynių.
Italijos ir Norvegijos rungtynės buvo vienos iš tokių. Norvegams pelnius įvartį rungtynių pabaigoje, Italija vos neiškrito iš tolimesnių kovų, tačiau įvartis buvo neįskaitytas dėl nuošalės. Brazilija įveikė Lenkiją rezultatu 6-5. Brazilas Leonidas ir lenkas Ernestas Wilimowskis pelnė po 4 įvarčius.
Italai pateko į finalą įveikę brazilus 2-1. Brazilai netikėtai neišleido į aikštę rezultatyviausio čempionato žaidėjo Leonido, norėdami jį patausoti finalui, į kurį brazilai nepateko. Tai buvo vienas iš kontraversiškiausių trenerio sprendimų per visą čempionatų istoriją.
Finalas ir Italijos triumfas
Finalas vyko "Colombes" stadione Paryžiuje. Vittorio Pozzo treniruojama Italijos rinktinė greitai išsiveržė į priekį, tačiau vengrai rezultatą išlygino per 2 minutes. Italai vėl greitai išsiveržė į priekį, ir rezultatas po pirmojo kėlinio buvo 3-1.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Vengrijos rinktinė antrajame kėlinyje neatsitiesė. Nors vengrai dar pelnė vieną įvartį, italų žvaigždė Silvio Piola atsakė įmušdamas ketvirtą kartą. Rungtynės baigėsi Italijos pergale 4-2. Italija antrą kartą iš eilės tapo pasaulio čempionais.
Rezultatai
- Čempionai: Italija
- Vicečempionai: Vengrija
- Trečia vieta: Brazilija
Įtaka ir palikimas
1938 m. pasaulio futbolo čempionatas buvo paskutinis didelis sporto renginys prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui. Italijos pergalė sustiprino fašistinio režimo įvaizdį, tačiau karas pakeitė politinę situaciją Europoje. Čempionatas parodė futbolo populiarumą ir jo gebėjimą suvienyti žmones, nepaisant politinių nesutarimų.
Kiti įdomūs faktai ir įvykiai iš futbolo istorijos
Nuo 1930 m., kai Urugvajuje buvo surengtas pirmasis pasaulio futbolo čempionatas, futbolas ir visas pasaulis smarkiai pasikeitė. Šiandien sunku patikėti, kad kažkada nutiko tai, kas iš tiesų nutiko.
1930 m. pirmojo pasaulio čempionato finale Urugvajaus ir Argentinos rinktinės žaidė dviem skirtingais kamuoliais. Pirmame kėlinyje buvo žaidžiama argentiniečių atsivežtu, o antrame - turnyro šeimininkų urugvajiečių pasirinktu kamuoliu.
Pirmas pasaulio čempionatas vyko 1930 m. Pirmuose trijuose pasaulio čempionatuose nedalyvavo Britų salų komandos. Net britams nedalyvaujant FIFA veikloje, pasaulio futbolo vadovai kvietė Anglijos ir Škotijos rinktines atvykti į 1934 ir 1938 m. planetos pirmenybes, bet tiek anglai, tiek škotai laikėsi savo nusistatymų.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Indija yra didžiausia Žemės rutulio valstybė, kurios komanda niekada nežaidė pasaulio čempionate. Tiesa, indai gavo teisę dalyvauti 1950 m.
Kai vyko pirmieji pasaulio čempionatai, televizija dar buvo visai jaunas išradimas, o iki Antrojo pasaulinio karo reguliarios televizijos programos buvo rodomos vos keliose šalyse. Tačiau šeštojo dešimtmečio pradžioje televizija išgyveno tikrą revoliuciją ir 1954 m. žiūrovai pirmą kartą galėjo pamatyti pasaulio futbolo čempionato transliacijas.
Teisė rengti 1986 m. pasaulio čempionatą buvo suteikta Kolumbijai, kuri per turnyro šeimininkės rinkimus buvo vienintelė kandidatė. Nors šis sprendimas buvo priimtas dar 1974 m., kolumbiečiams net ir tuzino metų neužteko, kad pasiruoštų priimti geriausius pasaulio futbolininkus. 1982 m. Kolumbija atsisakė rengti pasaulio čempionatą dėl ekonominių sunkumų.
Diego Maradona pasaulio pirmenybėse paliko daug ryškių pėdsakų. Tačiau D.Maradonos karjera Argentinos rinktinėje baigėsi skandalingai. Jis buvo pašalintas iš 1994 m. pasaulio pirmenybių dėl teigiamo dopingo testo.
Nors JAV futbolas nėra mėgstamiausias žaidimas, būtent šioje šalyje rengtame 1994 m. pasaulio čempionate buvo pasiekti iki šiol nepagerinti žiūrovų lankomumo rekordai. Per 1994 m. turnyrą į stadionus ateidavo vidutiniškai 68 tūkst. 991 sirgalius.
Baudinių serijų reikėjo dviejų pasaulio čempionatų finaluose. Ir abejose ilgiausiose rungtynėse žaidė Italijos rinktinė. 1994 m. finale per 120 min. italai ir brazilai neįmušė nė vieno įvarčio, o baudinių serijoje pergalę 3:2 iškovojo Brazilijos futbolininkai. 2006 m. finale italai ir prancūzai jau per pirmąsias 20 min. apsikeitė taikliais smūgiais, bet nugalėtojai nepaaiškėjo.
Per visą pasaulio čempionatų istoriją geriausio žaidėjo prizas tik kartą buvo įteiktas vartininkui. 2002 m. „Auksiniu kamuoliu“ buvo apdovanotas Vokietijos rinktinės pirmasis numeris Oliveris Kahnas.
Greičiausią pasaulio čempionatų įvartį įmušė turkas Hakanas Šukuras. Jis 2002 m. per rungtynes dėl trečios vietos kamuolį į šeimininkės Korėjos rinktinės vartus pasiuntė jau 11-ą sekundę.
Iki šiol tik vienai Europos komandai pavyko laimėti tris didžiuosius turnyrus paeiliui. Ispanijos rinktinė 2008 m. tapo Europos čempione, 2010 m. - pasaulio čempione, o 2012 m. apgynė Europos čempionės vardą.
Per 2014 m. pasaulio čempionatą brangiausia komanda buvo Brazilijos rinktinė. Kartu sudėjus visus 23 jos futbolininkus rinkos vertė buvo 508 mln. eurų.
Kaip skelbia FIFA, 2014 m. pasaulio čempionato rungtynės buvo transliuojamos 207 šalyse, o bent trumpam futbolo transliacijas buvo įsijungę 3,2 mlrd. televizijos žiūrovų.
Šiuo metu FIFA turi 211 narių. Iš jų 133 šalių niekada nebuvo patekusios į pasaulio pirmenybių baigiamąjį turnyrą.
Šiais laikais Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) veikiau asocijuojasi su korupcija ir komercija nei tautų vienybe ir žmonių lygybe, tačiau ilgametis jos vadovas Jules Rimet manė, kad futbolas moko krikščioniškų vertybių.
Jules Rimet visada manė, kad futbolininkai turi gauti atlyginimą. Olimpinis mėgėjų idealas vedė žmones tobulumo link, tačiau ar šiame pasaulyje galime rasti tobulumą, klausė jis. J. Rimet nematė pagrindo nesuteikti darbininkų klasės futbolininkams galimybės užsidirbti iš sporto, užuot atsidūrus pataisos namuose ar lenkus nugarą gamyklose, naudoti savo individualius talentus, užuot pardavinėjus fizinę jėgą už varganus grašius.
Gyvenimo pabaigoje J. Rimet spėjo, kad tarptautinis futbolas atkurs viduramžių riterystės dvasią. Manė, kad sportas gali išmokyti mases vertinti krikščioniškas sunkaus darbo, sąžiningumo, paklusnumo taisyklėms, draugiškumo vertybes.
tags: #pasaulio #futbolo #cempionatas #1938