Pasaulio futbolo čempionatas (FIFA World Cup) - tai vienas svarbiausių sporto įvykių pasaulyje, nusileidžiantis tik olimpinėms žaidynėms. Šis turnyras suburia stipriausias planetos futbolo rinktines, kurios kas ketverius metus varžosi dėl prestižinio titulo. Čempionate dalyvauja 32 šalių rinktinės, o atrankos varžybose rungiasi apie 200 nacionalinių komandų, įskaitant ir Lietuvą.
Futbolo ištakos ir kelias į pasaulio čempionatą
Pirmosios tarptautinės futbolo rungtynės įvyko dar 1872 m. Glazge, kur susitiko Škotijos ir Anglijos rinktinės. Tuo metu futbolas nebuvo plačiai paplitęs už Jungtinės Karalystės ribų, tačiau amžių sandūroje jo populiarumas ėmė sparčiai augti. 1900 m. ir 1904 m. futbolas debiutavo kaip parodomoji sporto šaka vasaros olimpinėse žaidynėse.
Po FIFA (Fédération Internationale de Football Association) įkūrimo 1904 m. buvo bandoma surengti tarptautinį futbolo turnyrą, kuris turėjo įvykti Šveicarijoje 1906 m. Tačiau 1908 m. olimpinėse žaidynėse Londone futbolas buvo oficialiai pripažintas olimpine sporto šaka. Anglijos futbolo asociacijos (FA) padedant, žaidynėse buvo surengtas turnyras, kuriame dalyvavo tik mėgėjų komandos. Vis dėlto, šios varžybos buvo labiau šou nei rimtas futbolo čempionatas.
Seras Thomas Liptonas, matydamas, kad olimpiadoje varžosi tik mėgėjų komandos, 1909 m. Turine surengė Sero Thomo Liptono taurės turnyrą. Jame varžėsi ne nacionalinės rinktinės, o savo šaliai atstovaujantys futbolo klubai. Šis turnyras kartais vadinamas pirmąja pasaulio taure, kurioje dalyvavo prestižiškiausios profesionalios futbolo ekipos iš Italijos, Vokietijos ir Šveicarijos.
1914 m. FIFA įvardino olimpinį futbolo turnyrą kaip „Pasaulio futbolo mėgėjų čempionatą“ ir prisidėjo prie jo organizavimo. Šis sprendimas padėjo pamatus pirmosioms tarpkontinentinėms futbolo pirmenybėms, kurios įvyko 1920 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Įkvėpta sėkmės organizuojant futbolo turnyrus olimpinėse žaidynėse, FIFA, vadovaujama prezidento Žiulio Rimė (Jules Rimet), pradėjo svarstyti apie atskiro tarptautinio turnyro, kuris būtų rengiamas ne olimpiadoje, organizavimą. 1928 m. gegužės 28 d. FIFA suvažiavime Amsterdame buvo nuspręsta surengti FIFA organizuojamą futbolo turnyrą. Urugvajus buvo pasirinktas pirmojo čempionato šeimininku, nes 1930 m. šalis minėjo savo nepriklausomybės šimtmetį, be to, Urugvajaus rinktinė buvo dukart iš eilės tapusi stipriausia ekipa pasaulyje (1924 m. ir 1928 m.).
Pirmasis pasaulio futbolo čempionatas Urugvajuje
Pasirinkus Urugvajų čempionato šeimininku, Europos šalių rinktinėms teko susidurti su ilga ir brangia kelione per Atlanto vandenyną. Dėl to, likus dviem mėnesiams iki čempionato pradžios, nė viena Europos ekipa nebuvo patvirtinusi savo dalyvavimo. Visgi Ž. Rimė sugebėjo įtikinti kelias Europos komandas atvykti į Urugvajų.
Pirmosios pasaulio futbolo čempionato rungtynės buvo sužaistos 1930 m. liepos 13 d., kuomet Prancūzija 4:1 nugalėjo Meksiką, o JAV 3:0 palaužė Belgijos futbolininkus. Pirmąjį pasaulio futbolo čempionatų įvartį pelnė prancūzas Lucien Laurent.
Pasaulio čempionato apdovanojimai ir trofėjai
Nuo 1930 m. iki 1970 m. pasaulio čempionato nugalėtojams buvo įteikiamas Jules Rimet trofėjus. Iš pradžių jis buvo vadinamas tiesiog Pasaulio taure arba Coupe du Monde, tačiau 1946 m. taurė buvo pavadinta Jules Rimet vardu, pagerbiant FIFA prezidentą, kuris surengė pirmąjį pasaulio čempionatą.
1970 m. Brazilija trečią kartą laimėjo trofėjų ir įgijo teisę pasilikti jį visiems laikams. Deja, 1983 m. taurė buvo pavogta ir nebeatsirado.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Naujasis trofėjus, žinomas kaip FIFA pasaulio taurė, buvo sukurtas 1970 m. FIFA ekspertai iš septynių šalių rinkosi tinkamiausią variantą iš 53 atsiųstų modelių, kol galiausiai pasirinko italų dizainerio Silvio Gazzaniga darbą. Naujasis trofėjus yra 36 cm aukščio, pagamintas iš 18 karatų (75%) aukso ir sveria 6,175 kg. Pagrindas sudarytas iš dvisluoksnio pusbrangio malachito. Apatinėje taurės dalyje išgraviruoti visi pasaulio futbolo čempionatų nugalėtojai nuo 1974 m. ir metai, kada jie tą padarė.
FIFA pasaulio taurės nugalėtojai nepasilieka trofėjaus visiems laikams.
Atrankos į pasaulio čempionatą
Atrankos turnyras į pasaulio čempionatą rengiamas nuo 1934 m. pirmenybių. Jis yra organizuojamas šešiose FIFA kontinentinėse zonose (Afrikoje, Azijoje, Šiaurės ir Centrinės Amerikos ir Karibų šalių, Pietų Amerikos, Okeanijos ir Europos) ir prižiūrimas regioninių futbolo federacijų.
Prieš kiekvieną turnyrą FIFA nustato vietų skaičių, kuris būna skirtas kiekvienam žemynui. Atrankos ciklas gali prasidėti likus trims metams iki sekančio pasaulio čempionato ir tęstis net du metus. Kvalifikacijos formatas kiekvienoje federacijoje skirtingas. Paprastai viena ar dvi vietos yra skiriamos komandoms, kurios laimėjo tarpkontinentines atkrentamąsias varžybas. Nuo 1938 m. iki šiol, čempionato šeimininkų rinktinė gauna vardinį kvietimą į pirmenybes. Nuo 1938 m. iki 2002 m. teisę dalyvauti čempionate be atrankos turnyro gaudavo ir pasaulio čempionai, tačiau nuo 2006 m. pirmenybių stipriausia ekipa privalo dalyvauti atrankoje.
Pasaulio čempionato formatas
Pastaruosiuose čempionatuose 32 šalių rinktinės susirenka į šalį, kuri yra pasaulio čempionato šeimininkė, ir beveik mėnesį kovoja dėl čempionų vardo. Turnyras susideda iš dviejų etapų - grupės ir atkrentamųjų varžybų. Pirmajame etape komandos suskirstytos po keturias aštuoniose grupėse kovoja tarpusavyje vieno rato sistema.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Traukiant pasaulio futbolo čempionato burtus, aštuonios pajėgiausios rinktinės, įskaitant čempionato šeimininkus, patenka į vieną krepšelį ir vėliau yra išskirstomos po skirtingas grupes. Komandų pajėgumas yra nustatomas pagal FIFA reitingų lentelę ir (arba) pasirodymus ankstesnėse pasaulio pirmenybėse. Likusios ekipos patenka į skirtingus krepšelius dažniausiai pagal geografinį principą, kurios burtų traukimo metu atsitiktine tvarka išsiskirsto aštuoniose grupėse. Nuo 1998 m. grupės varžybose kiekviena komanda sužaidžia mažiausias tris rungtynes. Paskutiniojo turo susitikimai vyksta tuo pačiu metu siekiant išvengti komandų sukčiavimų. Dvi stipriausios grupės ekipos patenka į atkrentamąsias varžybas. Pajėgiausios ekipos yra nustatomos pagal surinktus taškus. Nuo 1994 m. pasaulio čempionato už pergalę skiriami trys taškai, už lygiąsias - vienas, už pralaimėjimą - nulis taškų (iki tol, komandos už pergalę gaudavo ne tris, o du taškus). Jei dvi ar daugiau komandų surenka tiek pat taškų, toliau žiūrimi šie kriterijai: pirmas - įvarčių skirtumas, tuomet - bendras įmuštų įvarčių kiekis, tarpusavio rungtynių rezultatas ir galiausiai - burtų keliu.
Atkrentamosiose varžybose komandos žaidžia tik vienas rungtynes, po kurių, jei reikia, yra žaidžiamas pratęsimas ir mušami 11 m. baudiniai. Antrasis etapas prasideda aštuntfinalio varžybomis, kuriose grupių nugalėtojai susitinka su kituose pogrupiuose antrąsias vietas užėmusiomis ekipomis.
Šeimininkų rinkimai: nuo ginčų iki rotacijos principo
Pirmųjų pasaulio futbolo čempionatų šeimininkai buvo išrenkami FIFA rengiamuose posėdžiuose. Šalies pasirinkimas dažnai sukeldavo nemažai ginčų. Daliai ekipų tai reikšdavo ilgą trijų savaičių kelionę tarp Europos ir Pietų Amerikos, t. y. dviejų žemynų, kuriuose buvo susitelkusios stipriausios rinktinės. Pasirinkus Urugvajų pirmojo pasaulio futbolo čempionato šeimininkais, buvo užkirstas kelias daugeliui Europos komandų dalyvauti pirmenybėse, tad į debiutinį čempionatą atvyko vos keturios rinktinės iš senojo žemyno.
Nuo 1958 m. pasaulio čempionato, siekdama išvengti boikotų ateityje, FIFA sukūrė modelį, pagal kurį čempionato šeimininkais galėjo tapti tik Europos ir Amerikos žemynų šalys. Ši sistema veikė iki pat 1998 m. Septynioliktoji pasaulio taurė, 2002 m. vykusi Pietų Korėjoje ir Japonijoje, buvo pirmoji, kuri vyko Azijoje ir kol kas vienintelė, kurios šeimininkėmis buvo dvi valstybės.
Šiais laikais pasaulio čempionato šeimininkę išrenka FIFA vykdomasis komitetas. Šalies, kuri nori tapti pasaulio taurės šeimininke, futbolo federacija iš FIFA organizacijos gauna "Šeimininkų Susitarimą", kuriame išdėstyti griežti reikalavimai ir darbai, kuriuos reikėtų atlikti. Šalis taip pat gauna specialią formą, kurią užpildžius oficialiai paskelbiama apie savo kandidatūrą pasaulio futbolo čempionato šeimininkų rinkimuose. Po to, FIFA inspektoriai vyksta į šalį, norėdami įsitikinti, ar kandidatė yra pajėgi įvykdyti visus keliamus reikalavimus, ir parašo apie šalį ataskaitą. Sprendimas, kur vyks pasaulio futbolo pirmenybės, priimamas likus 6 arba 7 metams iki turnyro.
Moterų futbolo pasaulio čempionatas ir olimpinės žaidynės
Ekvivalentiškas turnyras moterų futbole, pasaulio moterų futbolo čempionatas, pirmąkart surengtas 1991 m. Kinijoje. Moterų čempionatas savo mastais ir dalyvių skaičiumi yra žymiai mažesnis už vyrų, tačiau pastaruoju metu nuolat auga ir plečiasi.
Futbolas taip pat įtrauktas į visų olimpinių vasaros žaidynių programą, išskyrus 1896 m. ir 1932 m. Tiesa, ne taip kaip kitose sporto šakose, olimpinis futbolo turnyras nėra aukščiausio lygio ir nuo 1992 m. tai yra U-23 rinktinių pirmenybės, kuriose kiekvienai ekipai leidžiama registruoti po tris vyresnius žaidėjus. Moterų futbolas olimpiadoje debiutavo 1996 m.
FIFA Konfederacijų taurė
FIFA Konfederacijų taurė - tai turnyras, rengiamas vieni metai prieš pasaulio futbolo čempionatą šalyje, kurioje jis vyks. Ši taurė yra tarsi generalinė repeticija prieš artėjantį renginį.
tags: #pasaulio #futbolo #cempionato #apdovanojimai #lrt