Pasaulio krepšinio U19 čempionato istorija

Įvadas

Pasaulio krepšinio U19 čempionatas - tai svarbus tarptautinis krepšinio turnyras, kuriame varžosi geriausios jaunimo (iki 19 metų) rinktinės iš viso pasaulio. Šis čempionatas suteikia galimybę jauniesiems talentams atsiskleisti, įgyti tarptautinės patirties ir parodyti savo meistriškumą. Šiame straipsnyje aptarsime šio čempionato istoriją, svarbiausius įvykius, Lietuvos rinktinės pasiekimus ir kitus įdomius faktus.

Pasaulio krepšinio čempionatai

Šalių nacionalinėms rinktinėms svarbiausios tarptautinės varžybos - Tarptautinės mėgėjų krepšinio federacijos (pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur, FIBA) rengiami pasaulio krepšinio čempionatai.

Europos jaunimo krepšinio čempionatai

Europos krepšinio čempionatus Tarptautinė mėgėjų krepšinio federacija (nuo 2001 - Tarptautinė krepšinio federacija-Europa, pranc. Fédération Internationale de Basketball Amateur-Europe, FIBA-Europa) rengia kas dvejus metus pajėgiausioms Europos šalių jaunučių (mergaičių ir berniukų), jaunių (merginų ir vaikinų), jaunimo (merginų ir vaikinų), moterų, vyrų nacionalinėms rinktinėms.

Europos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) krepšinio čempionatai

Europos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1976. I čempionatas, kuriame dėl medalių varžėsi 16 šalių rinktinės, vyko Ščecine (Szczecin, Lenkija); nugalėjo SSRS krepšininkės, kurių gretose buvo ir I. Lietuvos jaunučių (mergaičių, 15-16 metų) rinktinė pirmą kartą žaidė X Europos čempionate (1993) ir užėmė 9 vietą. XI (1995), XII (1997), XIII (1999), XIV (2001), XV (2003), XVI (2004) čempionatuose Lietuvos jaunutės nepateko tarp pajėgiausių Europos rinktinių, XVII čempionate jos (2005) buvo devintos. Pirmą kartą Lietuvos jaunutės apdovanojimus laimėjo XVIII čempionate (2006): pralaimėjusios pusfinalio rungtynes Ispanijos atstovėms (52:54), rungtynėse dėl bronzos medalių nugalėjo Serbijos krepšininkes (84:72). Medalius laimėjo R. Kontvainytė, I. Mikelėnaitė, G. Narvičiūtė, G. Paugaitė, L. Pikčiūtė, A. Rinkevičiūtė, M. Solopova, G. Šniokaitė, M. Šukytė, E. Tarasevičiūtė, D. Žitnikaitė, R. Žurauskytė; trenerės R. Kumpienė ir N. Kregždienė.

Europos jaunučių (berniukų, 15-16 metų) krepšinio čempionatai

Europos jaunučių (berniukų, 15-16 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1971. Pirmasis, kuriame varžėsi 12 šalių rinktinės, įvyko Italijos mieste Goricijoje (Gorizia). Čempionais tapo Jugoslavijos krepšininkai. Geriausi Lietuvos jaunučiai 1971-1988 žaidė SSRS rinktinėse; M. Lietuvos jaunučių (berniukų) rinktinė debiutavo XII Europos čempionate (1993) ir užėmė 5 vietą (treneris J. Kazlauskas). XIII (1995), XIV (1997), XV (1999) čempionatuose Lietuvos jaunučių rinktinė nepateko tarp stipriausių 12 Europos komandų (1995 pajėgi Lietuvos rinktinė dėl objektyvių priežasčių pavėlavo į čempionato baigiamąsias varžybas Kroatijoje). XVI čempionate (2001) Lietuvos jaunučiai, pralaimėję rungtynes ispanams dėl bronzos medalių (74:75), užėmė 4 vietą, XVII - 11 vietą. XVIII čempionate (2004) pralaimėtos rungtynės dėl bronzos medalių turkams (69:75), XIX čempionate (2005) - ispanams (63:70). XX čempionate (2006) Lietuvos jaunučių rinktinė buvo dešimta, XXI (2007) - pirmą kartą laimėjo bronzos medalius, mažajame finale nugalėjusi Turkijos rinktinę (65:55). Medaliais apdovanoti trenerio M. Linarto rengti žaidėjai: G. Biruta, O. Matulionis, S. Kulvietis, D. Nazarovas, A. Pečiukevičius, O. Varanauskas, M. Kadzevičius, G. Staniulis, P. Duchovskis, H. Venskus, Jonas Valačiūnas, A. Sakalauskas. XXII čempionate (2008) Lietuvos jaunučių rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Čekijos komandą 75:33), pirmą kartą tapo Europos čempione. Komandoje žaidė krepšinio mokyklų auklėtiniai: Kauno - L. Žemaitis, E. Ulanovas, T. Urbonas, V. Čižauskas, T. Tamošiūnas, Vilniaus - E. Aniulis, D. Redikas, Jonas Valančiūnas, Klaipėdos - D. Pūkis, R. Brencius, Plungės - R. Jakštas, Malagoje besitreniruojantis T. Sabonis; vyriausiasis treneris K. Maksvytis, treneris E. Vasiliauskas, A. Jasilionis.

Taip pat skaitykite: TV transliacijų tvarkaraštis

Europos jaunių (merginų, 17-18 metų) krepšinio čempionatai

Europos jaunių (merginų, 17-18 metų) krepšinio čempionatus pradėta rengti 1965. Pirmasis įvyko Sofijoje, dalyvavo 11 šalių rinktinės, nugalėjo SSRS rinktinė, kurioje žaidė R. Garbatavičiūtė ir L. Vinčaitė, rinktinės trenerė buvo G. Lietuvos jaunių (merginų) rinktinė debiutavo XVII čempionate (1996) ir iš 12 komandų užėmė 10 vietą. XVIII (1998), XX (2002), XXI (2004) čempionatuose Lietuvos jaunės į dvyliktuką nepateko. Lietuvos krepšininkės geriausiai žaidė XIX čempionate (2000): pralaimėjusios rungtynes dėl bronzos medalių Lenkijos atstovėms (44:75), užėmė 4 vietą. XXII čempionate (2005) Lietuvos jaunių rinktinė buvo septinta, XXIII (2006) - penkta, XXIV (2007) - dešimta. XXV čempionate (2008) Lietuvos jaunių merginų rinktinė, laimėjusi visas 8 rungtynes (finale įveikusi Rusijos komandą 63:57), pirmą kartą tapo Europos čempione. Komandoje žaidė krepšinio mokyklų auklėtinės: Kauno - A. Rinkevičiūtė, E. Tarasevičiūtė, K. Alminaitė, Klaipėdos V. Knašiaus mokyklos - M. Solopova, I. Visgaudaitė, L. Pikčiūtė, G. Mažionytė, E. Sikšniūtė, Šiaulių - G. Gutkauskaitė, Marijampolės - E. Vitkutė, Prienų - M. Kvedaravičiūtė, Mažeikių - G. Paugaitė; vyriausioji trenerė R. Kumpienė, trenerė N. Kregždienė, D. Ubartas. Naudingiausiąja čempionato žaidėja išrinkta A.

Europos jaunių (vaikinų, 17-18 metų) krepšinio čempionatai

Europos jaunių (vaikinų, 17-18 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1964. Pirmasis surengtas Neapolyje (Napoli; Italija), dalyvavo 8 šalių rinktinės, laimėjo SSRS jaunių rinktinė, kurioje žaidė M. Paulauskas ir R. Lietuvos jaunių (vaikinų) krepšinio rinktinė debiutavo XVI Europos čempionate (1994) Tel Avive ir tapo pirmąja nacionaline Lietuvos rinktine, laimėjusia Europos čempionės titulą atkūrus Lietuvos nepriklausomybę: pusfinalyje nugalėjo Ispaniją (91:77), finale - Kroatiją (73:71). Čempionais tapo: M. Janulis, Š. Jasikevičius, A. Jurkūnas, N. Karlikauskas, M. Kavoliukas, A. Kazlauskas, M. Lydeka, K. Marčiulionis, S. Radziulis, K. Šeštokas, Ž. Urbonas, Ž. Žydelis; treneriai J. Kazlauskas ir G. Pancerovas. Lietuvos jauniai XVII čempionate (1996) buvo dvylikti, XVIII (1998) - devinti, XIX (2000) - septinti, XX (2002) - ketvirti, XXI (2004) ir XXII (2005) - devinti. XXIII čempionate (2006) Lietuvos jaunių rinktinė pusfinalyje įveikė Turkijos komandą (87:80) ir dėl Europos čempionės vardo varžėsi su Prancūzijos rinktine, pralaimėjusi šias rungtynes (72:77), pelnė sidabro medalius. Toje rinktinėje žaidė P. Belevičius, Ž. Janavičius, M. Gecevičius, D. Gvazdauskas, G. Ramonas, P. Kleiza, R. Grinius, L. Brazdauskis, M. Valukonis, R. Ūzas, V. Čepukaitis, P. Skurdauskas; treneriai R. Paulauskas ir R. Ramonas. XXIV čempionate (2007) Lietuvos jauniai užėmė 4 vietą. XXV čempionate (2008) Lietuvos jaunių vaikinų rinktinė, pralaimėjusi finalo rungtynes Graikijos komandai 50:57, dar kartą tapo vicečempione. Sidabro medaliais apdovanoti krepšinio mokyklų auklėtiniai: Kauno - D. Motiejūnas, T. Šležas, G. Biruta, G. Staniulis, M. Sapiega, T. Milinskas, Vilniaus - A. Pečiukevičius, G. Bertašius, K. Gaška, M. Zimnickas, Šiaulių - M. Kadzevičius, Palangos - E. Kairys; vyriausiasis treneris V. Masalskis, treneris G. Razutis, M.

Europos jaunimo (merginų, iki 20 metų) krepšinio čempionatai

Europos jaunimo (merginų, iki 20 metų) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1999-2000 sezono. Lietuvos merginų rinktinė debiutavo 1999 atrankos varžybose (56:64 pralaimėjo Turkijos, 55:66 - Vokietijos komandoms, 75:57 įveikė Bulgarijos rinktinę), bet į baigiamąjį varžybų etapą (pajėgiausių komandų dvyliktuką) nepateko; nepateko ir vėliau (iki 2006-2007 sezono).

Europos jaunimo (vaikinų, iki 22 metų 1992-1998 ir iki 20 metų nuo 2000) krepšinio čempionatai

Europos jaunimo (vaikinų, iki 22 metų 1992-1998 ir iki 20 metų nuo 2000) krepšinio čempionatai rengiami nuo 1992. Lietuvos jaunimo (vaikinų) rinktinė debiutavo II Europos jaunimo čempionate: nors 1993 Helsinkyje pirmąsias rungtynes su Makedonija laimėjo 90:70, bet savo pogrupyje užėmė 3 vietą ir į baigiamąsias 1994 varžybas nepateko. III čempionate (1996) Stambule (Istanbul; Turkija), laimėję 6 (iš 7) rungtynes, pusfinalyje nugalėję Turkijos 84:74, finale - Ispanijos krepšininkus 85:81, Lietuvos jaunimo rinktinės krepšininkai tapo Europos čempionais: D. Adomaitis, G. Aidietis, Š. Jasikevičius, E. Jocys, A. Jurkūnas, N. Karlikanovas, K. Marčiulionis, T. Masiulis, R. Petraitis, V. Praškevičius, K. Šeštokas, M. Timinskas; treneriai H. Giedraitis, Š. Sakalauskas. IV čempionate (1998) Lietuvos jaunimo rinktinė buvo aštunta, V (2000) - dešimta, VI (2002 vyko Kaune) - penkta. Sėkmingi Lietuvos krepšininkams buvo VII (2004) ir VIII (2005) čempionatai: 2004 laimėję mažojo finalo rungtynes su Graikijos žaidėjais 92:63, buvo apdovanoti bronzos medaliais, 2005 pralaimėję tik didįjį finalą Rusijos krepšininkams 53:61, tapo vicečempionais. Bronzos medaliais apdovanoti: M. Anisimovas, S. Babrauskas, V. Dapkus, P. Jankūnas, A. Jomantas, P. Joneliūnas, L. Kleiza, L. Lekavičius, J. Mačiulis, L. Pečiukaitis, M. Prekevičius, D. Šilinskis; treneriai R. Butautas, R. Kurtinaitis. Sidabro medalius laimėjo: R. Alijevas, T. Jasiulionis, A. Jomantas, M. Kalnietis, L. Kisielius, J. Mačiulis, M. Mažeika, J. Ramanauskas, M. Ruikis, R. Seibutis, M. Šidlauskas, A. Truškauskas; vyriausiasis treneris R. Kurtinaitis, treneriai M. Lukošius, R. Petronis. IX čempionate (2006) Lietuvos jaunimo rinktinė buvo septinta, X (2007) - vienuolikta. XI žemyno čempionate (2008) Lietuvos jaunimo vaikinų (iki 20 metų) rinktinė, laimėjusi 6 rungtynes iš 8 (pralaimėjusi finalo rungtynes su Graikija 89:96), antrą kartą tapo vicečempione. Sidabro medaliais apdovanoti: Ž. Janavičius, Š. Vasiliauskas, A. Juškevičius, V. Lipkevičius, V. Čepukaitis, D. Motiejūnas (visi Kauno Žalgiris), M. Gecevičius, L. Brazdauskis (Vilniaus Lietuvos rytas), R. Ūzas (Jonavos Dextera), M. Valukonis (Marijampolės Sūduva), P. Skurdauskas (Kauno Aisčiai-Atletas), E. Žabas (Šv. Mykolo mokykla, Kanada); vyriausiasis treneris R. Samulėnas, treneris A. Visockas, S. Kavaliauskas. Į simbolinį geriausiųjų žaidėjų penketuką išrinktas M.

Lietuvos dalyvavimas U19 pasaulio čempionate

Pernai Tomo Purlio treniruojami 18-mečiai Europos pirmenybėse finišavo šešti ir šiemet planavo laisvą vasarą - kelialapio į planetos čempionatą jie neiškovojo, nes tokia teisė atiteko penkioms geriausioms Senojo žemyno komandoms. Tačiau kvietimas į planetos pirmenybes atskriejo dabar, kai dalyvauti atsisakė Izraelis, pastaruoju metu įsivėlęs į karą su Iranu.

Taip pat skaitykite: Pasaulio krepšinio viršūnės siekimas

Didžiausias iššūkis, kad U19 pasaulio čempionatas vyks jau birželio 28 - liepos 6 dienomis Šveicarijoje. Laiko lieka itin mažai, o kas galės apsivilkti rinktinės aprangą - didžiulė nežinia. Žaidėjai ir treneriai šią vasarą turėjo kitų planų. Talentingiausias šios kartos krepšininkas Kasparas Jakučionis ruošiasi NBA naujokų biržai, kiti lyderiai - Mantas Juzėnas, Jokūbas Rudaitis, Gantas Križanauskas - sportuoja su Dariaus Songailos treniruojama U20 rinktine, kuri praėjusią savaitę pradėjo pasiruošimą po mėnesio vyksiančiam Europos jaunimo čempionatui.

Jis tvirtai negalėjo atsakyti ir į klausimą, ar pagrindiniu šios rinktinės treneriu liks Tomas Purlys.

Jei kvietimu pasinaudos, Lietuvos 19-mečiai planetos čempionate pakeis Izraelį ir žais C grupėje kartu su šeimininke Šveicarija, Jordanija ir Dominikos Respublika.

2019 metų pasaulio krepšinio čempionatas

A grupė

A grupėje pergalę iškovojo pirmenybių šeimininkė Kinijos rinktinė.

C grupė

C grupėje grumsis Jungtinės Amerikos Valstijos, Jordanija, Graikija ir Naujoji Zelandija.

Taip pat skaitykite: Čempionato apžvalga: Lietuvos rinktinės žygis

• Jungtinės Amerikos Valstijos: 2019 m. pasaulio krepšinio čempionate užėmė 7 vietą. Komandai vadovauja Steve’as Kerras. Lyderiai: Anthony Edwardsas, Brandonas Ingramas, Jalenas Brunsonas, Tyrese’as Haliburtonas, Paolo Banchero, Mikalas Bridgesas.
• Jordanija: 2019 m. pasaulio krepšinio čempionate užėmė 28 vietą. Treneris: Wesamas Al-Sousas. Lyderiai: Ahmetas Al Dwairi, Freddy Ibrahimas.
• Graikija: 2019 m. pasaulio krepšinio čempionate užėmė 11 vietą. Treneris: Dimitrios Itoudis. Lyderiai: Kostas Papanikolaou, Thomasas Walkupas, Giannoulis Larentzakis.
• Naujoji Zelandija: 2019 m. pasaulio krepšinio čempionate užėmė 19 vietą. Treneris: Pero Cameronas. Lyderiai: Isaacas Potu, Finnas Delany.

D grupė

D grupėje dėl kelialapio į kitą turą kausis Egiptas, Meksika, Juodkalnija ir Lietuva. Į kitą etapą pateks po dvi stipriausias grupės komandas.

• Egiptas: 2019 m. pasaulio krepšinio čempionate nedalyvavo. Treneris: Roy Rana. Lyderiai: Assemas Marei, Patrickas Gardneris, Anasas Mahmoudas.
• Meksika: 2019 m. pasaulio krepšinio čempionate nedalyvavo. Treneris: Omaras Quintero. Lyderiai: Pako Cruzas, Joshas Ibarra, Orlando Mendezas, Jorge Guttierezas.
• Juodkalnija: 2019 m. pasaulio krepšinio čempionate užėmė 25 vietą. Treneris: Bosko Radovičius. Lyderiai: Nikola Vucevičius, Bojanas Dubljevičius, Vladimiras Mihailovičius, Kendrickas Perry.
• Lietuva: 2019 m. pasaulio krepšinio čempionate užėmė 9 vietą. Treneris: Kazys Maksvytis. Lyderiai: Jonas Valančiūnas, Rokas Jokubaitis, Mindaugas Kuzminskas, Donatas Motiejūnas.

Lietuva pasaulio krepšinio arenoje

Lietuvos rinktinės istoriją galima rašyti nuo 1925 m. Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje. su Latvijos rinktine.

Steponas Darius - krepšinio pradininkas Lietuvoje

Legendiniam lakūnui Steponui Dariui reikėtų priskirti šią garbingą misiją. Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.

Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje.

Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.

Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletiką ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.

Indėlis į beisbolą

1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.

Indėlis į futbolą

Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).

Indėlis į krepšinį

Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.

Indėlis į žiemos sportą

1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s).

Indėlis į kitą sportą

Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.

Lietuvos rinktinės dalyvavimas svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimai

Apie Lietuvos rinktinės žaistų rungtynių, tiek oficialių, tiek ir draugiškų mačų rezultatus, statistiką ir atstovavusius žaidėjus jau aprašiau kitose kategorijose. Čia pateiksiu tik oficialius turnyrus, kuriuose Lietuvos rinktinė dalyvavo ir galutinius pasiekimus juose.

1. 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje. (5 rungtynės ir 5 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
2. 1939 m. III Europos čempionatas Kaune. (7 rungtynės ir 7 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
3. 1941 m. I. Pabaltijo šalių čempionatas Kaune. (2 rungtynės ir 1 pergalė. Dėl tų laikų reglamento, nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę.).
4. 1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
5. 1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas. (2 rungtynės ir 1 pergalė).
6. 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga. (2 rungtynės ir 0 pergalių). Čempionatas surengtas pirmąjį kartą ir tai nėra tas pats čempionatas kaip Pabaltijo šalių čempionatas.
7. 1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas. (2 rungtynės ir 1 pergalė).
8. 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas. (2 rungtynės ir 2 pergalės). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
9. 1951 m. SSRS taurės varžybos. (2-1).
10. 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada. (2-2). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
11. 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas 1953 m. Ryga. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
12. 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas 1954 m. Leningradas. (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
13. 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
14. 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas. Stalingradas. (8-5). Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius.
15. 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-7). Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
16. 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
17. 1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6).
18. 1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4).
19. 1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (9-6).
20. 1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (8-4).
21. 1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada. Kijevas. (9-6).
22. 1975 m. Baltijos taurės turnyras. (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
23. 1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada. Vilnius/Kaunas. (10-6).
24. 1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva. (10-5).

#

tags: #pasaulio #krepsinio #19 #m #cempionatas