Lietuvos Krepšinio Kelias: Nuo Pradžios Iki Jaunimo Pasiekimų

Lietuvos krepšinio istorija yra turtinga ir kupina įvairių įvykių bei pasiekimų. Šis straipsnis apžvelgia Lietuvos krepšinio raidą nuo pat pirmųjų žingsnių, pradedant legendiniu Steponu Dariumi, iki jaunimo rinktinių pasiekimų tarptautinėje arenoje.

Krepšinio Pradžia Lietuvoje: Steponas Darius

Lietuvos krepšinio istoriją galima pradėti skaičiuoti nuo 1925 m., kai gruodžio 13 d. Rygoje įvyko pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės su Latvijos rinktine. Tačiau, norint suprasti, kas paskatino krepšinio atsiradimą Lietuvoje, būtina paminėti Steponą Darių.

Jamesas Naismithas krepšinį išrado dar 1891 m., o Lietuvoje šio žaidimo pradininku laikomas Steponas Darius. Tai legendinis lakūnas, kurio nuopelnai sportui yra neįkainojami.

Steponas Darius: Lakūnas ir Sporto Pradininkas

Steponas Darius visiems lietuviams žinomas kaip lakūnas, kuris kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į Kauną. Deja, nepasiekus tikslo, jų lėktuvas sudužo. Už šį žygdarbį jie buvo pagerbti - jų vardais pavadintos gatvės, pastatyti paminklai, o jų atvaizdai puikavosi ant 10 litų banknotų.

Tačiau Steponas Darius nusipelnė ne tik už skrydį per Atlantą. Jis buvo pradininkas ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.

Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai

Steponas Darius gimė 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje. Būdamas 11 metų, su tėvais emigravo į JAV, kur įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą, kur kultivavo įvairias sporto šakas. Ten įgytas žinias jis vėliau parvežė į Lietuvą.

Prieš grįždamas į Lietuvą, S. Darius dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare kaip savanoris. Fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas, nukentėjo nuo dujų atakų ir buvo sužeistas artilerijos sviedinio skeveldros. Stodamas į kariuomenę, jis pasikeitė pavardę į Darių (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).

Į Lietuvą S. Darius grįžo 1920 m. ir įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 m. sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.

Sportinė Veikla

Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.

• Beisbolas: 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.
• Futbolas: Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).
• Krepšinis: Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
• Žiemos sportas: 1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s).
• Kitas sportas: Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.

Lietuvos Krepšinio Rinktinės Pasiekimai

Lietuvos krepšinio rinktinė yra viena tituluočiausių Europoje. Ji yra laimėjusi Europos čempionatą net tris kartus (1937, 1939 ir 2003 m.) bei iškovojusi tris olimpinius bronzos medalius (1992, 1996 ir 2000 m.).

Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose

Oficialūs Turnyrai ir Pasiekimai

Štai oficialūs turnyrai, kuriuose Lietuvos rinktinė dalyvavo, ir galutiniai pasiekimai juose:

1. 1937 m. II Europos čempionatas Rygoje: 5 rungtynės ir 5 pergalės. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Pranas Talzūnas išrenkamas čempionato naudingiausiu žaidėju.
2. 1939 m. III Europos čempionatas Kaune: 7 rungtynės ir 7 pergalės. Lietuvos rinktinė tampa čempionais. Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
3. 1941 m. I Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: 2 rungtynės ir 1 pergalė. Dėl tų laikų reglamento, nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę.
4. 1946 m. II Antrasis Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas: 2 rungtynės ir 2 pergalės. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
5. 1947 m. III Trečiasis Pabaltijo šalių čempionatas Talinas: 2 rungtynės ir 1 pergalė.
6. 1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Ryga: 2 rungtynės ir 0 pergalių. Čempionatas surengtas pirmąjį kartą ir tai nėra tas pats čempionatas kaip Pabaltijo šalių čempionatas.
7. 1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaunas: 2 rungtynės ir 1 pergalė.
8. 1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaunas: 2 rungtynės ir 2 pergalės. Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
9. 1951 m. SSRS taurės varžybos: (2-1).
10. 1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada: (2-2). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
11. 1953 m. I SSRS žiemos čempionatas 1953 m. Ryga: (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
12. 1954 m. II SSRS žiemos čempionatas 1954 m. Leningradas: (9-7). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
13. 1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada: (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
14. 1955 m. III SSRS žiemos čempionatas. Stalingradas: (8-5). Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius.
15. 1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: (9-7). Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius.
16. 1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
17. 1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: (9-6).
18. 1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: (8-4).
19. 1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: (9-6).
20. 1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: (8-4).
21. 1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada. Kijevas: (9-6).
22. 1975 m. Baltijos taurės turnyras: (3-3). Lietuvos rinktinė tampa čempionais.
23. 1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada. Vilnius/Kaunas: (10-6).
24. 1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada. Maskva: (10-5).

Lietuvos Krepšininkai TSRS Rinktinėje

Nuo 1939 m. Lietuvos rinktinė Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo. Tačiau ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei.

Štai jų dalyvavimas svarbiausiuose turnyruose ir pasiekimai:

1. 1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas. (4 lietuviai).
2. 1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius. (2 lietuviai).
3. 1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkis: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus. (4 lietuviai).
4. 1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas. (4 lietuviai).
5. 1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus. (2 lietuviai).
6. 1956 m. Olimpinės žaidynės Melburnas: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus. (3 lietuviai).
7. 1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas. (2 lietuviai).
8. 1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju. (1)
9. 1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką. (1)
10. 1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
11. 1968 m. Olimpinės žaidynės Meksika: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
12. 1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas (1)
13. 1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
14. 1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką. (1)
15. 1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchenas: TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
16. 1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas (1)
17. 1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. (1)
18. 1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. (1)
19. 1979 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius (1)
20. 1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje: TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša. (1)
21. 1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša (1)
22. 1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius. (3 lietuviai)
23. 1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. (3) Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
24. 1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis (4). Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
25. 1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanija: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. (3) Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
26. 1987 m. Europos čempionatas Graikijoje: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (3). Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
27. 1988 m. Olimpinės žaidynės Seulas: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis. (4).
28. 1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis. (4).
29. 1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje: TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.

Lietuvos Rinktinė Atgavus Nepriklausomybę

Nuo 1991 m., atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.

1. 1992 m. Olimpinės žaidynės Barselona: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 6 pergalės)
2. 1995 m. Europos čempionatas Atėnai: Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius. (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
3. 1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
4. 1997 m. Europos čempionatas Ispanija: Lietuvos rinktinė iškovoja 6 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
5. 1998 m. Pasaulio čempionatas Atėnai: Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
6. 1999 m. Europos čempionatas Prancūzija: Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą. (9 rungtynės ir 7 pergalės)
7. 2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjus: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
8. 2001 m. Europos čempionatas Turkija: Lietuvos rinktinė iškovoja 12 vietą. (4 rungtynės ir 2 pergalės)
9. 2003 m. Europos čempionatas Švedija: Lietuvos rinktinė tampa čempionais. (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
10. 2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnai: Lietuvos rinktinė iškovoja 4 vietą. (8 rungtynės ir 6 pergalės)
11. 2005 m. Europos čempionatas Serbija: Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą. (6 rungtynės ir 5 pergalės)
12. 2006 m. Pasaulio čempionatas Japonijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą. (9 rungtynės ir 5 pergalės)
13. 2007 m. Europos čempionatas Ispanija: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
14. 2008 m. Olimpinės žaidynės Pekinas: Lietuva iškovoja 4 vietą. (8 rungtynės ir 5 pergalės)
15. 2009 m. Europos čempionatas Lenkija: Lietuva iškovoja 11-12 vietas. (6 rungtynės ir 1 pergalė)
16. 2010 m. Pasaulio čempionatas Turkija: Lietuva Iškovoja bronzos medalius. (9 rungtynės ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
17. 2011 m. Europos čempionatas Lietuva: Lietuva iškovoja 5 vieta. (11 rungtynių ir 8 pergalės)
18. 2012 m. Olimpinės žaidynės Londonas: Lietuva iškovoja 5-8 vietas. (6 rungtynės ir 2 pergalės)
19. 2013 m. Europos čempionatas Slovėnija: Lietuva iškovoja sidabro medalius. (11 rungtynių ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
20. 2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanija: Lietuva iškovoja 4 vietą. (9 rungtynės ir 6 pergalės)
21. 2015 m. Europos čempionatas Latvija/Prancūzija/Kroatija/Vokietija: Lietuva iškovoja sidabro medalius. (9 rungtynės ir 7 pergalės). Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
22. 2016 m. Olimpinės žaidynės Rio De Žaneiras: Lietuva iškovoja 7 vietą. (6 rungtynės ir 3 pergalės)

Lietuvos Vyrų Krepšinio Rinktinės Statistika

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė sužaidė 891 tarpvalstybines rungtynes (iki 2022-08-01), iš kurių laimėjo 573, pralaimėjo 317 ir sužaidė 1 lygiosiomis (64 proc. pergalių).

Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė

Daugiausiai rungtyniauta su:

• Latvija: 69 rungtynės (41 pergalė, 28 pralaimėjimai, 59 proc.)
• Estija: 46 rungtynės (35 pergalės, 11 pralaimėjimų, 76 proc.)
• Ispanija: 35 rungtynės (13 pergalės, 22 pralaimėjimai, 37 proc.)

Daugiausiai tarpvalstybinių rungtynių Lietuvos rinktinėje žaidė:

• Saulius Štombergas: 208 rungtynės (1993-2004)
• Šarūnas Jasikevičius: 199 rungtynės (1997-2012)
• Robertas Javtokas: 197 rungtynės (2000-2016)

Daugiausiai taškų tarpvalstybinėse rungtynėse Lietuvai pelnė:

• Artūras Karnišovas: 2235 taškai (1989-2000)
• Saulius Štombergas: 2229 taškai (1993-2004)
• Gintaras Einikis: 2033 taškai (1991-2002)

Jaunimo Krepšinio Perspektyvos

Pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas jaunimo krepšiniui Lietuvoje. Įvairios programos ir stovyklos, tokios kaip „Jr. NBA Global Championship“, skirtos Europai ir Vidurio rytams, padeda ugdyti jaunuosius talentus.

Jaunimo Rinktinių Pasiekimai

Lietuvos jaunimo rinktinės nuolat dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose, demonstruodamos gerus rezultatus. Pavyzdžiui, Lietuvos šešiolikmečių vaikinų rinktinė pasiekė triuškinančią pergalę Europos jaunimo vasaros olimpiniame festivalyje (EJOF), sumindama kroatus 103:48.

Lietuvos vaikinų jaunimo rinktinė pergale baigė Europos čempionatą, rungtynėse dėl 5-os vietos 89:73 įveikdama Turkijos bendraamžius.

Investicijos Į Jaunimą

Lietuvos futbolo federacija (LFF) pasirašė susitarimą su Briuselio „Anderlecht“ klubu dėl jaunimo ugdymo sistemos įdiegimo Lietuvoje. Vilniaus „Ryto“ komanda taip pat aktyviai dalyvauja jaunimo turnyruose, gaudama vardinius pakvietimus į Eurolygos jaunimo turnyrus.

Jaunimo Rinktinių Rezultatai

Lietuvos U-21 rinktinės treneris Donatas Vencevičius po puikaus pasirodymo (3:0) rungtynėse prieš San Mariną teigė, kad komanda įgyvendino pagrindinį tikslą - startuoti Europos čempionato atrankos varžybose pergale.

Lietuvos vaikinų jaunimo (U20) krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Donaldas Kairys paskelbė išplėstinį kandidatų sąrašą, kurie buvo kviečiami į treniruočių stovyklą ruoštis Europos jaunimo A diviziono krepšinio čempionatui.

Jaunimo Krepšinio Turnyrai ir Varžybos

Vilniaus „Ryto“ jaunimo ekipa (2-1) patyrė nesėkmę Kaune, bet pateko į Eurolygos jaunimo atrankos turnyro finalą. Trečią pergalę įsirašęs Kauno „Žalgirio“ (3-0) jaunimas žengė į tarptautinio turnyro „Adidas Next Generation Tournament“ finalą. Titulą ginanti Vilniaus „Ryto“ (2-0) jaunimo komanda iškovojo antrąją pergalę tarptautiniame „Adidas Next Generation Tournament“ grupių etape.

Krepšinio Mokyklos ir Akademijos

Dviejų Lietuvos krepšinio milžinų - Vilniaus „Ryto“ bei Kauno „Žalgirio“ - jaunimo mokyklos gali būti laikomos vienomis geriausių Europoje. Tai įrodo ir rezultatai - dar praėjusį savaitgalį abi komandos Kaune susirungė jaunimo Eurolygos atrankos turnyro finale, kur savo pranašumą įrodė kauniečiai, iškovoję kelialapį į pagrindines varžybas.

tags: #pasaulio #krepsinio #cempionatas #2o19 #jaunimo #lietuva