Slovėnija, nedidelė šalis su turtinga istorija ir kultūra, pasauliui padovanojo ne tik gražų kraštovaizdį, bet ir talentingus sportininkus. Šiame straipsnyje aptarsime Slovėnijos indėlį į pasaulio krepšinį, jos istoriją, pasiekimus ir įdomius faktus, susijusius su šia šalimi.
Slovėnija: trumpas istorinis ir demografinis kontekstas
Slovėnija - valstybė, kurios plotas šiek tiek didesnis nei 20 tūkst. kv. km, o gyventojų skaičius 2017 m. pradžioje siekė vos 2,07 mln. Tai mažiausia Europos krepšinio čempionatą laimėjusi valstybė nuo 1935 m. Slovėnų tautybės žmonės sudaro apie 83 proc. Slovėnijos gyventojų.
Kaip ir Lietuva, Slovėnija turi trumpą pajūrio juostą, kuri siekia vos 47 km. Slovėnijos teritorija kalnuota - 90 proc. jos yra didesniame negu 300 m aukštyje. Miškai apima apie 58 proc. Slovėnijos teritorijos. Slovėnija yra viena iš labiausiai aplinka besirūpinančių pasaulio valstybių: daugiau negu 50 proc. Slovėnijos žaliųjų teritorijų yra saugomos valstybės.
Slovėnija ribojasi su Italija, Austrija, Vengrija ir Kroatija. Tarp Slovėnijos ir Lietuvos istorijos galima rasti daug panašumų, ypač XIX-XX a. Kaip ir lietuviai, slovėnai ilgą laiką buvo valdomi imperijų. Kol Lietuva priklausė SSRS, Slovėnija priklausė Jugoslavijai.
Slovėnijos kelias į nepriklausomybę
Iki XX a. Slovėnija nepriklausomybės neturėjo. Teritorija, kurioje plyti dabartinė Slovėnija, istorijoje buvo pavaldi įvairioms valstybėms ir imperijoms. Nuo XIV a. slovėnų apgyvendintos žemės priklausė Habsburgų imperijai, o 1867 m. - Austrijai-Vengrijai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Manoma, kad slovėnai kaip atskira etninė grupė galutinai susiformavo XVI a. Pirmoji knyga slovėnų kalba buvo išspausdinta 1550 m., vos trimis metais vėliau negu pirmoji lietuviška knyga. XIX a. Slovėnijoje išaugo susidomėjimas slovėnų kalba ir kultūra, šalies gyventojai ėmė didžiuotis savo tapatybe.
1918 m. slovėnai, serbai ir kroatai, susivienijo į Serbų, kroatų ir slovėnų karalystę su centru Belgrade. 1929 m. valstybė buvo pervadinta į Jugoslaviją. Vis dėlto daugelio slovėnų situacija valstybėje galiausiai ėmė netenkinti.
Per II pasaulinį karą Slovėnijos teritoriją okupavo ir pasidalino Vokietija, Italija ir Vengrija. Nors slovėnai sudarė mažiau negu dešimtadalį Jugoslavijos gyventojų, Slovėnijos teritorijoje buvo sukuriama apie 25 proc. Jugoslavijos BVP.
Pirmieji demokratiški rinkimai Slovėnijoje įvyko 1990 m. balandį, triumfavo už šalies nepriklausomybę pasisakę kandidatai. 1990 m. gruodį referendumo metu apie 88 proc. šalies gyventojų pasisakė už nepriklausomybę.
Nepriklausomybę Slovėnija paskelbė 1991 m. birželio 25 d. Karo metu žuvo 76 žmonės. Tačiau slovėnai sėkmingai atsilaikė ir galiausiai Jugoslavija pripažino Slovėnijos nepriklausomybę bei dar nesibaigus 1991 m. O antrąja valstybe, pripažinusia Slovėnijos nepriklausomybę, tapo Lietuva. Tai ji padarė 1991 m. liepos 30 d.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Skirtingai negu daugelis kitų socializmo atsisakiusių valstybių, Slovėnija stengėsi prie rinkos ekonomikos pereiti lėtai, žingsnis po žingsnio, be to, dar socializmo laikais ji buvo daug laisvesnė negu SSRS okupuotos valstybės. Todėl sukrėtimų, patirtų daugelio posovietinių šalių, Slovėnija didele dalimi išvengė. Prie NATO ir ES Slovėnija prisijungė tais pačiais metais, kaip ir Lietuva - 2004 m. Užtat prie euro zonos ši valstybė prisijungė gerokai anksčiau - jau 2007 m. O 2010 m. Slovėnija išlieka ekonomiškai stipriausia valstybė iš buvusių Jugoslavijos šalių.
Slovėnijos krepšinio istorija ir pasiekimai
Slovėnija, būdama palyginti jauna valstybė, jau spėjo įrašyti savo vardą į krepšinio istoriją. Nors šalis neturi ilgos ir gilios krepšinio tradicijos, kaip, pavyzdžiui, Lietuva ar Ispanija, tačiau slovėnai sugebėjo pasiekti reikšmingų laimėjimų tarptautinėje arenoje.
Vienas ryškiausių Slovėnijos krepšinio istorijos momentų - 2017 m. Europos krepšinio čempionatas, kuriame slovėnai iškovojo aukso medalius. Ši pergalė buvo ypatinga ne tik dėl to, kad tai buvo pirmasis Slovėnijos aukso medalis didžiajame krepšinio turnyre, bet ir dėl to, kad Slovėnija tapo mažiausia valstybe, laimėjusia Europos krepšinio čempionatą nuo 1935 m.
Slovėnijos rinktinė, vedama tokių žvaigždžių kaip Goranas Dragičius ir Luka Dončičius, čempionate demonstravo įspūdingą žaidimą ir nugalėjo tokias krepšinio galybes kaip Ispanija. Ši pergalė įkvėpė visą šalį ir parodė, kad net ir nedidelė valstybė gali pasiekti didelių aukštumų, jei turi talentingų žaidėjų ir gerą komandinę dvasią.
Be Europos čempionato aukso, Slovėnija taip pat dalyvavo pasaulio krepšinio čempionatuose ir olimpinėse žaidynėse, tačiau didesnių laimėjimų kol kas nepasiekė. Vis dėlto, Slovėnijos krepšinio rinktinė nuolat tobulėja ir siekia naujų aukštumų.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Slovėnijos krepšinio žvaigždės
Slovėnija pasauliui padovanojo ne vieną talentingą krepšininką, kurie sėkmingai rungtyniauja tiek Europoje, tiek NBA.
- Luka Dončičius - vienas ryškiausių jaunosios kartos krepšininkų, rungtyniaujantis NBA lygoje ir atstovaujantis Dalaso „Mavericks“ komandai. Dončičius yra laikomas vienu geriausių NBA žaidėjų ir jau spėjo pasiekti įspūdingų rezultatų.
- Goranas Dragičius - patyręs krepšininkas, ilgą laiką rungtyniavęs NBA lygoje ir atstovavęs įvairioms komandoms. Dragičius buvo vienas pagrindinių Slovėnijos rinktinės žaidėjų, padėjusių iškovoti Europos čempionato auksą 2017 m.
- Jaka Blažičius - patyręs krepšininkas, rungtyniaujantis Europoje ir atstovaujantis įvairioms komandoms. Blažičius taip pat yra nuolatinis Slovėnijos rinktinės narys.
- Klemenas Prepeličius - talentingas krepšininkas, rungtyniaujantis Europoje ir atstovaujantis įvairioms komandoms. Prepeličius taip pat yra svarbus Slovėnijos rinktinės žaidėjas.
Šie ir kiti talentingi slovėnų krepšininkai garsina savo šalį visame pasaulyje ir įkvepia jaunąją kartą siekti aukštumų krepšinio aikštelėje.
Įdomūs faktai apie Slovėniją
Be krepšinio, Slovėnija turi ir kitų įdomių faktų, kuriais gali didžiuotis:
- Slovėnai labai mėgsta medų ir auginti bites. Skaičiuojama, kad Slovėnijoje bitininkyste užsiima apie 90 tūkst. gyventojų.
- Slovėnijoje esantį Bledo ežerą verta aplankyti ne tik dėl skambaus pavadinimo. Karštieji šaltiniai, tekantys po ežeru, vandenį sušildo iki 26 laipsnių temperatūros ir jame galima maudytis netgi vėlų rudenį.
- Gali būti, kad slovėnai išrado ratą. Pelkėse netoli Liublianos 2002 m. rastas medinis ratas yra daugiau negu 5 tūkst. metų senumo.
- Vienas populiariausių užkandžių Slovėnijoje - potica, arba riešutų vyniotinis.
Šie faktai atspindi Slovėnijos kultūrą, tradicijas ir gamtos grožį.
Krepšinio populiarumas pasaulyje: ar kada nors aplenks futbolą?
Po 2014 metų Pasaulio taurės turnyro Ispanijoje, krepšinio bendruomenė diskutavo apie krepšinio populiarumą ir ateities perspektyvas pasaulyje. Per daugiau nei du dešimtmečius nuo „Svajonių komandos“ žygio Barselonos olimpinėse žaidynėse, krepšinis rado savo vietą daugybėje šalių. Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) rungtyniavo daugybė krepšininkų iš įvairių pasaulio kampelių. Ispanija tapo planetos krepšinio epicentru.
Nepaisant didelės pažangos, krepšiniui vis dar toli iki populiariausios sporto šakos - futbolo. Futbolas dominuoja pagal pelną, auditorijos dydį ir susidomėjimą socialiniuose tinkluose.
Remiantis „A.T. Kearney“ duomenimis, krepšinis, geriausiai reprezentuojamas NBA, 2009 metais atnešė apie 6 procentus bendrų visų sporto šakų pajamų, o futbolo dalis sudarė 43 proc. Per pastaruosius metus krepšinyje įvyko nemažai pokyčių. Anot Larry Coono, NBA priimti pakitimai, padidinę komandų „algų kepurių“ ribas, lygai atnešė dideles pajamas.
Tai - jau labai arti Anglijos „Premier“ futbolo pirmenybių pajamų. Skirtingai nuo krepšinio, kuriame panašaus dydžio pajamomis gali džiaugtis tik NBA, futbolas milijardinius pelnus neša dar šešiems nacionaliniams čempionatams. Pajėgiausios Ispanijos krepšinio komandos - „Barcelona“ ir Madrido „Real“ - yra remiamos to paties klubo futbolo ekipų.
NBA yra žingsniu priekyje pagal savo žvaigždžių žinomumą pasaulyje. Tačiau garsiausi NBA krepšininkai toli gražu nėra tokie žinomi kaip ryškiausios futbolo žvaigždės. Futbolininkas Cristiano Ronaldo šiame sąraše neturi lygių.
Nepaisant dabartinės takoskyros, krepšinis turi nemažai neišnaudotų resursų augti ir per artimiausius dešimtmečius gerokai sumažinti atsilikimą nuo futbolo. Ryškiausių krepšinio žvaigždžių populiarumas auga su kiekvienais metais. Geriausi NBA krepšininkai už JAV ribų gali pasijusti kaip roko žvaigždės. Pavyzdžiui, LeBronas Jamesas ir Kobe Bryantas dažnai vieši Kinijoje, kuri yra didžiausias krepšinio bastionas už JAV ribų. NBA tapo vienu populiariausių prekinių ženklų Kinijoje ir vienintelė JAV profesionali sporto lyga, turinti tokį didžiulį susidomėjusiųjų skaičių. Superžvaigždės kaip Kobe Bryantas vaidina esminį krepšinio plėtros vaidmenį pasaulyje. Tai - dėka nuolatinių ir kryptingų marketingo sprendimų už JAV ribų.
Svarų žodį krepšinio plėtroje taria ir NBA, kurios organizuojama „Krepšinis be sienų“ programa krepšininkus, trenerius, komandas ir lygos atstovus kviečia į įvairiausius pasaulio miestus pasakoti apie šį žaidimą ir mokyti krepšinio subtilybių. NBA savo komandas į kitus kontinentus siunčia nuo 1978 metų. Nuo 2013 metų lyga rengia „NBA Global Games“ programą, kuri ant vieno parketo suburia NBA ir pasaulio krepšinio komandas. Tai - ėjimas didžiausių Europos futbolo klubų, kurie draugiškas rungtynes rengia Afrikoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, pėdsakais.
NBA ir FIBA - ne vienintelės organizacijos, dedančios visas pastangas populiarinti krepšinį pasaulyje. „Didžiausios avalynės kompanijos į krepšinį orientuotas verslo atšakas grindžia ryškiausiomis NBA žvaigždėmis. Kad ir kokia krepšinio plėtros varomoji jėga bebūtų, šis žaidimas įrodė turįs užkrečiamąjį poveikį kaip veikla: „Krepšinis nežino ribų ir neturi jokių sienų. Tai yra šio žaidimo grožis.“
Krepšinis jau spėjo atrasti kertelę daugybės žmonių Azijoje ir Okeanijoje širdyse. Žaidimas turi stiprius pamatus Kinijoje ir Australijoje, susilaukia vis daugiau dėmesio Indijoje. Filipinuose krepšinis žaidžiamas jau bene šimtmetį. Devynioliktojo amžiaus pabaigoje krikščionių organizacijos su šiuo žaidimu žmones supažindindavo nuo Prancūzijos iki Japonijos, Indijos ar Kinijos.
Krepšinis buvo ir, panašu, kad artimiausiu metu bus itin mėgstamas Kanadoje - krepšinio Tėvo Jameso Naismitho gimtinėje. Kaip ir futbolui, taip ir krepšiniui daugelyje Šiaurės poliaus šalių sunku galynėtis su ledo rituliu. Tačiau Kanadoje pastaraisiais dešimtmečiais šis žaidimas išgyvena pakilimą. NBA duris jau varsto jaunoji Kanados krepšinio karta. Australija taip pat jau regi auksinės krepšinio kartos kilimą.
Galbūt geriausi Eurolygos klubai ir galėtų pasigalynėti su NBA komandomis, tačiau krepšiniui pasigrumti su futbolu dėl šio žaidimo svarbos žmonių gyvenimuose - jau kita istorija. Bet koks krepšinio bandymas bent truputį sujudinti tvirtai įsivyravusią futbolo hegemoniją reikalauja ilgalaikio plano. Jau kurį laiką krepšinio organizacijos visame pasaulyje deda dideles pastangas, kad pagerintų šio žaidimo infrastruktūrą, nors darbų prieš akis - aibė. Net ir Australijoje, turtingoje šalyje, kurioje krepšinis per artimiausius keletą metų išgyvens pakilimą, kokybiškų aikštelių yra labai mažai.
Dar viena problema - gerų specialistų trūkumas. Net ir Kinijoje, kur NBA savo veiklą pradėjo dar 1990 metais: „Čia yra daug talentingo jaunimo. Be tinkamų specialistų bei infrastruktūros daugelis tų talentingų vaikinų pasmerkti taip ir likti amžinai perspektyviais.
Krepšinio populiarumo augimui aukštesnę pavarą gali suteikti dar vienas svarbus momentas. Tai - vietinės žvaigždės, kurios tampa krepšinio savo šalyje misionieriais. Buvę NBA naudingiausi krepšininkai Dirkas Nowitzki ir Steve‘as Nashas labai daug prisidėjo, kad apie šį žaidimą daugiau sužinotų Kanados ir Vokietijos gyventojai. Tačiau nė vienas jų negali lygintis su Yao Mingo įtaka ir nuveiktais darbais Kinijoje. „Jis visiškai pakeitė krepšinio populiarumą ir supratimą apie jį. Jei ne Yao Mingas, krepšinis Kinijoje būtų kur kas mažiau žinomas.“
„Kai tu turi tokią žvaigždę kaip Yao Mingą savo šalyje, į jį susminga daugybės žmonių žvilgsniai, o šis žaidimas tampa labiau mėgiamas ir propaguojamas eilinių žmonių lygyje. Aš mačiau, kaip dramatiškai krepšinio populiarumas Kinijoje šoktelėjo per trejus metus.“
Šiandien vienoje perspektyviausių per pastarąjį dešimtmetį naujokų biržos klasių mes matome du tarptautinio krepšinio produktus - Andrew Wigginsą ir Dante Exumą. NBA belieka tikėtis, kad kitas naujokas, kuris naujokų biržoje buvo taip ir nepašauktas - Simas Bhullaras - padės pamatus krepšinio augimui milžinišką rinką turinčioje Indijoje.
Tvirtas žingsnis į rinką su daugybe žmonių būtų svarus argumentas siekiant mažinti takoskyrą nuo futbolo, į pagalbą pasitelkus Kiniją ir Afriką. „Per artimiausius 50 metų NBA šiose šalyse bus ne mažiau populiari nei Amerikoje. Aš esu tuo įsitikinęs.“
Galbūt tai ir skambus pareiškimas. Krepšinis pasaulyje galbūt ir antras pagal populiarumą sportas, tačiau Amerikoje NBA pajamos gerokai nusileidžia NFL bei beisbolo pirmenybių (MLB). Tikėtina, jog situacija nepasikeis net ir po NBA sutarčių su televizijomis atnaujinimo.
Tuo tarpu futbolas JAV su kiekviena diena - vis populiaresnis. Remiantis tyrimu, šių metų FIFA Pasaulio taurės finalas tarp Argentinos ir Vokietijos rinktinių prie televizorių ekranų sutraukė gerokai daugiau žmonių nei geriausiais žiūrimumo rodikliais pasigirti galėjusios NBA finalo rungtynės.
Ne visada Yao Mingo pavyzdys tampa realybe. Pavyzdžiui, Hakeemo Olajuwono sėkmė NBA nepaliko tokio ryškaus pėdsako, kokio buvo tikimąsi, jo Tėvynėje Nigerijoje. Įdomu ir tai, jog daugybė perspektyviausių krepšinio žvaigždžių pirmuosius savo žingsnius žengė futbolo aikštynuose.
Krepšinis nuo futbolo gerokai atsilieka ir galimybėmis šį žaidimą propaguoti. Futbolo pseudo-religijos statusas daugelyje pasaulio kampelių įsivyravo ne tik dėl gerokai anksčiau įleistų šaknų. Paprasčiausiai, krepšinis reikalauja kur kas subtilesnių resursų nei futbolas. „Daugelyje šalių yra kur kas sudėtingiau rasti pakankamos kokybės krepšinio aikštelę nei griebti futbolo kamuolį ir eiti žaisti ant žolės.“
Futbolas taip pat yra kur kas patrauklesnis sportas kai kalbame apie šį žaidimą sėkmingai galinčių žaisti žaidėjų ūgius ir sudėjimus. Tau nereikia būti begemotu, kad galėtum dominuoti futbole. Ūgis futbole dažnai net gi kenkia. Šioje sporto šakoje greitis ir koordinacija be didesnio vargo ūgį, šuolį ir jėgą palieka už nugaros.
Demografiškai pasaulyje yra kur kas daugiau žmonių, turinčių reikiamus fizinius duomenis sėkmingiau žaisti futbolą nei krepšinį. Krepšinyje panašaus ūgio žmonės retai pasiekia aukščiausią lygį. Vidutinis NBA krepšininko ūgis - 201 cm.
Trumpai tariant, krepšiniui, norint įveikti futbolo nueitą kelią - tai tarsi Sizifui užridenti akmenį į kalną. Tačiau tai nereiškia, kad krepšinio plėtrai nėra plačių horizontų. Kiekvienais metais krepšinio kamuolį į rankas paima vis daugiau vaikų. Kiekvienais metais vis daugiau užsienio krepšininkų savo vietą randa NBA. Kiekvienais metais auga ir nacionaliniai čempionatai. Galop, jei krepšiniui pavyks padėti tvirtus pamatus Kinijoje, Indijoje ir Afrikoje, šį žaidimą propaguojančių skaičius perkops milijardo ribą.
Šiuo metu krepšinis gali patogiai jaustis būdamas antra pagal populiarumą sporto šaka planetoje.
Legendų nuomonės apie tarptautinį krepšinį
Rezultatyviausias visų laikų JAV rinktinės žaidėjas Carmelo Anthony diskusijos metu daug kalbėjo apie savo šalies nacionalinės komandos nesėkmę pirmenybių pusfinalyje. Pasak legendinio NBA krepšininko, amerikiečiai gerbia tarptautinę krepšinio areną ir supranta, kad įveikti užsienio komandas kasmet yra vis sudėtingiau, todėl žaidėjai vertina galimybę žaisti rinktinėje vis labiau.
Trys FIBA pasaulio čempionato ambasadoriai kalbėdami apie pirmenybes žavėjosi finalą pasiekusiomis Serbijos ir Vokietijos rinktinėmis, o taip pat pasidalino savo prisiminimais apie savo karjerų finalus.
Šiemet tarp 16 stipriausių pasaulio komandų nepateko nė viena Azijos ar Afrikos komanda, todėl legendiniai krepšininkai renginio metu sulaukė klausimo apie tai, ką jie galėtų patarti Azijai ir Afrikai norint sumažinti atsilikimą nuo krepšinyje pirmaujančių žemynų.
Luis Scola pasiūlė pasižiūrėti į Lietuvą. „Krepšinio globalizacija nereiškia, kad visi galės tapti pasaulio čempionais. Tai reiškia, kad visi stengiasi auginti savo krepšinį. Kažkurios komandos vis tiek žais geriau negu kitos. Net jei netampi pasaulio čempionu, tau reikia dėti pastangas, tobulinti savo programą, tobulinti savo šalies krepšinį, kviesti į sales žiūrovus, skatinti žaisti vaikus. Pasižiūrėkite į Lietuvą. Labai maža šalis, vos 3 milijonai gyventojų, tačiau ji visada yra krepšinio viršūnėje, jos žaidėjai nuolat žaidžia NBA, Eurolygoje, laimi medalius pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse Europos čempionatuose. Jie visada ten. Taigi, pagalvokite, ką daro jie? Kodėl jie visada taip aukštai?"
Carmelo Anthony stebėdamas šių metų pasaulio čempionato kovas patyrė malonumą matydamas skirtingų pasaulio šalių džiaugsmą.
Pau Gasolis išsakė prasmingą palinkėjimą pasauliui. „Niekas nenutinka per vieną naktį. Šiame čempionate pamatėme, kaip yra kuriama istorija. Nors šešioliktukas nepasiektas, bet pažiūrėkite - Pietų Sudanas pateko į olimpines žaidynes pirmą kartą istorijoje, Japonija pirmą kartą nugalėjo europiečius - galingą ir talentingą Suomijos rinktinę. Dalykai vyksta, tam reikia laiko. Ta pati Vokietija - matėme jos augimo procesą pastaruosius 20 metų. Daug padarė Dirkas, o šios rinktinės sėkmė yra jo palikimas, dabar laimi žmonės, žaidę kartu su juo. Pažiūrėkite, 2017 metais jie pasiekė Europos čempionato ketvirtfinalį, pernai jiems jau pavyko nužygiuoti į pusfinalį. Dabar tie patys vyrukai po visų iššūkių ir pralaimėjimų žengė dar vieną žingsnį į priekį - jie planetos pirmenybių finale. Toks augimas yra ilgas ir daug pastangų reikalaujantis procesas.“
tags: #pasaulio #krepsinio #cempionatas #slovenija