Pasaulio ledo ritulio čempionato apžvalga: rezultatai, įvykiai ir perspektyvos

Šiame straipsnyje apžvelgiami pasaulio ledo ritulio čempionato įvykiai, rezultatai ir kitos svarbios detalės, susijusios su šiuo sporto renginiu. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant naujienų agentūras ir sporto svetaines, siekiant pateikti išsamią ir objektyvią informaciją.

Čempionato eiga ir dalyviai

Pasaulio ledo ritulio čempionatas - kasmetinis tarptautinis ledo ritulio turnyras, kuriame varžosi geriausios pasaulio rinktinės. Maskvoje ir Sankt Peterburge vykstančiose planetos pirmenybėse dalyvauja 16 rinktinių, suskirstytų į dvi grupes. Po keturias geriausias grupių komandas patenka į ketvirtfinalį. Čempionatas baigsis gegužės 22 dieną.

Gegužės 18-osios rungtynių rezultatai

Gegužės 18 dieną Rusijoje vykstančio pasaulio vyrų ledo ritulio čempionato A grupės rungtynėse Čekijos rinktinė 7:0 nugalėjo Norvegijos komandą ir iškovojo ketvirtąją pergalę. Nugalėtojams du įvarčius pelnė Lukašas Kasparas (23 ir 40 min.), po vieną - Romanas Červenka (6), Tomašas Zohorna (10), Robertas Kousalas (20), Radimas Šimekas (29) bei Michalas Repikas (35). B grupės rungtynėse JAV rinktinė 4:0 nugalėjo Prancūzijos ledo ritulininkus.

A grupės lentelė

1. Čekija 4 2 1 0 0 18-5 11
2. Švedija 4 2 1 0 1 16-10 8
3. Šveicarija 4 1 1 2 0 13-13 7
4. Rusija 3 2 0 0 1 10-7 6
5. Norvegija 4 1 1 0 2 8-15 5
6. Danija 3 1 0 1 1 7-8 4
7. Kazachstanas 4 0 1 0 3 12-19 2
8. Latvija 4 0 0 2 2 8-15 2

B grupės lentelė

1. Suomija 4 4 0 0 0 17-5 12
2. Kanada 3 3 0 0 0 20-2 9
3. JAV 4 2 0 0 2 13-11 6
4. Slovakija 4 2 0 0 2 12-11 6
5. Prancūzija 4 1 1 0 2 10-13 5
6. Vokietija 3 1 0 1 1 8-9 4
7. Baltarusija 4 1 0 0 3 9-22 3
8. Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus.

Lietuvos rinktinės pasirodymas pasaulio čempionate

Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė taip pat dalyvauja pasaulio čempionate. Šių metų gegužės 3-8 dienomis Liublianoje (Slovėnija) įvyks pasaulio vyrų ledo ritulio čempionato IA diviziono kovos, kuriose varžysis ir Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė. Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinė pasaulio čempionatuose dalyvaus po dvejų metų priverstinės pertraukos: 2020 ir 2021 metų pasaulio čempionato.

Lietuvos rinktinės rezultatai ir tvarkaraštis

• Trečiadienį pasaulio IA diviziono ledo ritulio čempionato ketvirtojo turo rungtynėse Lietuvos rinktinė 4:6 nusileido Italijai, tačiau nepalaidojo šansų išsaugoti vietą šiame divizione.
• Antradienį Lietuvos rinktinei nepavyko iškovoti pirmosios pergalės 2023 m. pasaulio IA diviziono ledo ritulio čempionate. Lietuviai trečiose čempionato rungtynėse 0:3 turėjo pripažinti šeimininkės Didžiosios Britanijos rinktinės pranašumą.
• Lietuvos vyrų ledo ritulio rinktinės šiandien laukia antrasis išbandymas pasaulio ledo ritulio čempionate. IA diviziono antrojo turo rungtynėse nesėkmingai čempionatą pradėję lietuviai bandys atsitiesti akistatoje su Rumunijos ledo ritulininkais.

Kiti grupės rezultatai 2024 IIHF Pasaulio Ledo Ritulio Čempionatas.

Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai

Lietuvos rinktinės tvarkaraštis:

• balandžio 30 d., 19.30 val. Lietuva - Nyderlandai
• gegužės 1 d., 19.30 val. Lietuva - Kinija
• gegužės 3 d., 19.30 val. Lietuva - Ukraina

Kitos sporto naujienos: Festivalis „New Baltic Dance“

Be ledo ritulio įvykių, gegužės mėnesį vyksta ir kiti kultūriniai renginiai. Festivalį „New Baltic Dance“ uždarysiantis vokiečių choreografo Moritzo Ostruschnjako spektaklis NON+ULTRAS - tai tarptautinė premjera, įvyksianti būtent Vilniuje. Gegužės 17-18 dienomis, Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžioji scena pavirs sporto sirgalių tribūna, kurioje šoks tarsi iš gatvės nužengę šokėjai, skambės pop dainos ir sirgalių giesmės, o 500 šalikų sukurs unikalią „Instagram“ sieną. Ir tai tik keletas nuorodų, kuriomis choreografas siekia atskleisti futbolo ultrų kultūrą.

Choreografas Moritzas Ostruschnjakas teigia, kad jam įdomiausia, kai kyla klausimai ir kaip tai veikia tam tikroje konkrečioje vietovėje. Kalbant apie futbolą galbūt tai nėra taip sudėtinga, nes jis savaime yra pasaulinis reiškinys. Jis taip pat žino, kad Lietuvoje aktyvūs krepšinio sirgaliai.

Lietuvos sportininkų pasirodymai olimpinėse žaidynėse

Nors tai puslapis skirtas krepšiniui ir jo istorijai, tačiau vieną kategoriją vis tik skirsiu Lietuvos sportininkų pasirodymams olimpinėse žaidynėse apžvelgti. Čia pasistengsiu neišskirti Lietuvos kaip šalies pasirodymų, o apžvelgti kiekvieno Lietuvos sportininko pasirodymus, net jei jis atstovavo ir ne Lietuvos rinktinei, o tarkime TSRS, ar kitų šalių kaip Amerikos ar Kubos. O būta ir tokių atvejų. Kad būtų paprasčiau ir netektų painiotis lentelėse, ir panašiai, visas olimpiadas, kuriose pasirodė mūsų šalies sportininkai surašysiu iš eilės stengdamasis surasti ir pridėti, ir to sportininko pasirodymų nuotraukų. Na, o gale bus ir viena kita apibendrinanti rezultatus lentelė.

Olimpinio judėjimo pradžia Lietuvoje

Prieš pradedant pradžiai, vis gi reikėtų trumpai paminėti mūsų šalies sportininkų olimpinio judėjimo pradžią - istoriją. Kada buvo pirmasis kartas ir kodėl iki pat 1992 metų Lietuva negalėjo dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose

1918 m. atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą grįžo pirmieji šalies sportininkai - Steponas Darius, Karolis Dineika, Viktoras Dineika, Kęstutis Bulota, Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė ir kiti.

1919 m. gegužės 18 d. Kaune įkurta pirmoji sporto organizacija - Lietuvos sporto sąjunga, gyvavo iki 1920 m. rugpjūčio.

1920 m. rugsėjo 15 d. įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga įgijo ir naudojosi išimtine teise atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse.

Nepriklausomos Lietuvos sportininkai pirmą kartą dalyvavo 1924 m. surengtose vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Iš pradžių buvo nuspręsta siųsti 33 sportininkus, bet išsiuntė tik 15. 13 futbolininkų bei 2 dviratininkus. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolininkai žaidė prieš Šveicarijos komandą, bet pralaimėjo rezultatu 9-0 (4-0). Dviratininkai nebaigė 188 km ilgio trasos dėl techninių problemų.

Į 1928 m. vasaros olimpines žaidynes vyko 12 sportininkų: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis. Geriausią pasiekimą pasiekė boksininkas Juozas Vinča, kuris su kitais boksininkais dalinosi 5-7 vietas.

Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė

1932 m. vasaros olimpinėse žaidynėse Los Andžele Lietuva nedalyvavo dėl ekonominių sunkumų ir politinių ginčų. Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Antanas Jurgelionis dalyvavo olimpiadoje kaip menų varžybų teisėjas.

Į 1936 m. vasaros olimpines žaidynes Berlyne Lietuva nebuvo pakviesta dėl principingos Lietuvos pozicijos Kauno procese teisiant Klaipėdos krašto nacius.

1940 m. Lietuvą okupavo ir aneksavo Tarybų Sąjunga, todėl po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos sportininkai buvo priversti visose tarptautinėse varžybose dalyvauti Tarybų Sąjungos rinktinės sudėtyje.

Pirmą kartą Lietuvos sportininkai TSRS sudėtyje pasirodė 1952 m. (3 krepšininkai, 1 boksininkas, 1 fechtuotojas). Tais pačiais metais pirmieji Lietuvos sportininkai laimi olimpinius medalius.

1990 m. atkūrusi valstybingumą, Lietuva vėl dalyvauja visose vasaros ir žiemos olimpinėse žaidynėse. Visose vasaros olimpinėse žaidynėse, pradedant 1992 m., Lietuvos sportininkai yra laimėję medalius.

Per visą istoriją Lietuvai, kaip nepriklausomai valstybei, vasaros olimpinėse žaidynėse atstovavo 222 sportininkai 18-oje sporto šakų ir 27 sportininkai 6-iose sporto šakose žiemos olimpinėse žaidynėse. Jauniausia Lietuvos rinktinės narė buvo plaukikė Rūta Meilutytė, kuriai 2012 m. vasaros olimpinėse žaidynėse buvo 15 metų ir 133 dienos. Vyriausia šalies olimpiete tapo 2012 m. vasaros olimpinių žaidynių dalyvė Daina Gudzinevičiūtė, kuriai buvo 46 metai ir 225 dienos. Daugiausiai medalių pelnė Virgilijus Alekna ir Gintaras Einikis (po 3 medalius).

Dar galima paminėti faktą, kad Lietuva kaip nepriklausoma valstybė dalyvavo 9 olimpinėse žaidynėse. 2 kartus prieš karą ir 7 kartus po Nepriklausomybės atgavimo. 2020 metų Tokijo olimpinės žaidynės Lietuvos šaliai bus 10.

Lietuvos sportininkų pasirodymai olimpinėse žaidynėse

• 1912 m. Stokholmo olimpinės vasaros žaidynės (Švedija)

  • Leonardus Syttin - Lietuvos šaulys iš Vilniaus gubernijos, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinę.
  • Nikolaj Voronkov - 400 metrų laisvuoju stiliumi plaukikas, atstovavęs Rusijos imperijos rinktinei.

• 1924 m. Paryžiaus olimpinės vasaros žaidynės (Prancūzija)

  • Lietuvos delegacija dalyvavo pirmą kartą istorijoje.
  • Dalyvavo dvejose rungtyse: futbolas ir dviračių sportas.
  • Lietuvos futbolo rinktinė pralaimėjo Šveicarijai ir Egiptui.
  • Dviratininkai trasos nebaigė dėl techninių problemų.
  • Lietuvos futbolo rinktinei atstovavo: Stepas Garbačiauskas, Valerijonas Balčiūnas, Vincas Bartuška, Hansas Gecas, Georgas Hardingonas, Stasys Janušauskas-Jonušas, Leonas Juozapaitis, Eduardas Mikučiauskas, Stasys Razma, Stasys Sabaliauskas, Juozas Žebrauskas.

• 1928 m. Amsterdamo vasaros olimpinės žaidynės (Olandija)

  • Išvyko dvylikos Lietuvos sportininkų delegacija: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkiaatletis.
  • JAV plaukimo rinktinėje startavusi lietuvių kilmės septyniolikmetė Albina Osipavičiūtė laimėjo du aukso medalius.
  • Boksininkas Juozas Vinča pakilo į 5-8 vietas.
  • Dviratininkas Tanchumas Murnikas užėmė 50 vietą 168 km plento lenktynėse.
  • Sunkumų kilnotojas Pranas Vitonis pasidalijo 15-16 vietą.
  • Lengvaatletė Paulina Radziulytė tenkinosi 23-24 vieta.
  • Plaukikė Albina Osipavičiūtė dalyvavo 100 m. laisvuoju stiliumi rungtyje ir estafetės plaukime, iškovotos dvi pirmosios vietos, 2 aukso medaliai.

• 1928 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija)

  • Pirmąkart turėjome savo šalies atstovą - Kęstutį Bulotą, dalyvavusį keturiose greitojo čiuožimo varžybų rungtyse.

• 1936 m Berlyno olimpinės žaidynės (Vokietija)

  • Lietuvos sportininkai nedalyvavo Berlyno olimpinėse žaidynėse.
  • JAV krepšinio rinktinės gretose olimpiniu čempionu tapo Pranas Lubinas (Frank Lubin), vėliau atstovavęs Lietuvos nacionalinei komandai ir su ja iškovojęs 1939 m. Europos čempiono titulą.

• 1948 m. Sankt Morico žiemos olimpinės žaidynės (Šveicarija)

  • JAV bobslėjaus rinktinei atstovavo lietuvių išeivijos atstovas Edas (Ed) Rimkus. Jis su keturviečiu ekipažu laimėjo aukso medalius.

• 1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės (Suomija)

  • Lietuvos sportininkai po 24 metų pertraukos sugrįžo į olimpines žaidynes, tačiau vilkėjo ne tuo metu okupuotos savo šalies, o SSRS rinktinės aprangą.
  • Olimpiniais vicečempionais tapo krepšininkai Stepas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius.

• 1956 m. Melburno vasaros olimpinės žaidynės (Australija)

  • Net penki iš septynių Melburne kovojusių Lietuvos sportininkų iškovojo medalius.
  • Olimpinį sidabrą laimėjo Kazimieras Petkevičius, olimpiniais vicečempionais su SSRS krepšinio rinktine taip pat tapo Stanislovas Stonkus ir Algirdas Lauritėnas.
  • Sidabro medalį iškovojo ir ėjikas Antanas Mikėnas.
  • Bronzos apdovanojimą pelnė boksininkas Romualdas Murauskas.
  • Australijos krepšinio rinktinei atstovavo du lietuvių išeivijos atstovai Algimantas Ignatavičius ir Stanislovas Darginavičius (Dargis).

• 1960 m. Romos vasaros olimpinės žaidynės (Italija)

  • Iš Lietuvos į Romą nuvyko keturi sportininkai ir parsivežė tris medalius.
  • Olimpinį sidabrą iškovojo Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius.
  • Bronzos medalį laimėjo ieties metikė Birutė Zalagaitytė-Kalėdienė.

• 1964 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės (Japonija)

  • Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavo net 16 Lietuvos sportininkų.
  • Boksininkas Ričardas Tamulis iškovojo vienintelį lietuvių medalį Tokijo žaidynėse.

tags: #pasaulio #ledo #ritulio #rungtynes #geguzes #18