Šiame straipsnyje nagrinėjama pasaulio plaukimo taurės varžybų istorija, pasaulio ir Lietuvos plaukimo rekordai, naujausi pasiekimai ir Lietuvos plaukikų indėlis į šį sportą. Aptarsime tiek pasaulio, tiek Lietuvos rekordus, atkreipdami dėmesį į pagrindinius sportininkus ir varžybas.
Plaukimas: Sporto Šaka
Plaukimas, arba sportinis plaukimas, yra sporto šaka - lenktynės vandens paviršiumi siekiant kuo greičiau įveikti nuotolį (nuo 50 iki 1500 m) baseine arba atvirame vandens telkinyje. Plaukimo varžybos vyksta 25 ir 50 m baseinuose ir atviruose vandens telkiniuose. Plaukimo būdai: laisvasis stilius (angl. freestyle, arba kraulis, crowl), peteliškė (angl. butterfly), plaukimas krūtine (angl. breaststroke), plaukimas nugara (angl. backstroke).
Pasaulio Plaukimo Istorija
Pirmosios žinios apie žmogaus mokėjimą plaukti randamos dar akmens amžiaus piešiniuose (apie 7000 metų prieš Kristų), pirmieji rašytiniai šaltiniai, kuriuose minimas plaukimas, datuoti apie 2000 metus prieš Kristų Senovės Graikijoje ir Romoje mokėjimas plaukti buvo laikomas svarbia fizinio lavinimo priemone. Pirmąją knygą apie plaukimą 1538 parašė N. Vynmanas (Wynmann, Vokietija) Plaukikas arba dialogas apie plaukimo meną (vok. Der Schwimmer oder ein Zwiegespräch über die Schwimmkunst). Pirmosios plaukimo varžybos pradėtos rengti 15-16 amžių sandūroje (apie 1515 vyko Venecijoje). 18 amžiaus 2 pusėje-19 amžiaus pradžioje įkurtos pirmosios plaukimo mokyklos Vokietijoje, Austrijoje, Čekijoje, Prancūzijoje. Plaukimas kaip sporto šaka ypač išpopuliarėjo 19 amžiaus pabaigoje. 1896 įtrauktas į olimpinių žaidynių programą (moterys dalyvauja nuo 1912), vyrai varžėsi (Viduržemio jūroje) 4 rungtyse - 100, 500, 1200 m laisvuoju stiliumi ir 100 m rungtyje jūreiviams. A. Hajošas (Hajós, Vengrija) laimėjo du aukso medalius (100 m laisvuoju stiliumi - 1 min 22,2 s, 1200 m - 18 min 22,2 s). Nuo 1926 rengiami Europos, nuo 1973 - pasaulio plaukimo čempionatai.
Tarptautinė plaukimo mėgėjų federacija (pranc. Fédération Internationale de Natation Amateur, FINA; įkurta 1908) 2010 vienijo 202 šalių nacionalines federacijas, Europos plaukimo lyga (pranc.
Pasaulio Plaukimo Rekordų Naujienos
Plaukimo pasaulyje nuolat vyksta įspūdingi įvykiai, kuriuose sportininkai demonstruoja savo pasiekimus.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Kaylee McKeown Pasaulio Rekordas
Sekmadienį JAV vykusiame pasaulio plaukimo taurės etape australė Kaylee McKeown pagerino pasaulio rekordą moterų 200 m plaukimo nugara rungtyje. Jos rezultatas buvo 1:57.87 min. Nežymiai jai nusileidusi amerikietė Regan Smith pasiekė antrą geriausią rezultatą istorijoje - 1:57.91 min. Iki tol pasaulio rekordas priklausė R. Smith ir siekė 1 min. 58.04 sek. Pasaulio taurės rekordas, kuris taip pat priklausė R. Smith, buvo prastesnis - 1 min. 58.83 sek.
Kiti Pasaulio Taurės Rezultatai
Tame pačiame etape Cate Campbell pagerino 2017 m. pasiektą rezultatą (50.25) 0.06 sek. Finale buvo laukta atkaklios K. Douglass kovos su australe Mollie O‘Callaghan (51.44), tačiau pastaroji, panašu, startavo susižeidusi nykštį. Teigiama, kad australė prieš startą vis kratė ranką, o po finišo teko stabdyti kraujavimą.
Tatjana Schoenmaker Olimpinis Auksas Ir Pasaulio Rekordas
Tokijo olimpinėse žaidynėse Pietų Afrikos plaukikė Tatjana Schoenmaker iškovojo auksą moterų 200 m krūtine rungtyje ir pagerino pasaulio rekordą. Ji distanciją įveikė per 2 min. 18,95 sek. Sidabras atiteko Lilly King (2 min. 19,92 sek.), bronza - Annie Lazor (2 min. 20,84 sek.). T. Schoenmaker pagerino danės Rikke Moller Pedersen 2013 m.
Siobhan Haughey Istorinis Pasiekimas Honkongui
Honkongo atstovė Siobhan Haughey pagerino pasaulio čempionatų rekordą ir iškovojo auksą. Ji aplenkė garsiąją švedę Sarah Sjostrom (51.31) ir amerikietę Abbey Weitzeil (51.64). S. Haughey taip pat pagerino pasaulio čempionatų rekordą, kurį 2018 m. pasiekė olandė Ranomi Kromowidjojo (51.14). Iki šių metų Honkongas per visą istoriją neturėjo nė vieno pasaulio čempionato trumpame baseine medalio.
Kiti Pasaulio Čempionatų Rekordai
Kinė Li Bingjie triumfavo su 8 min. 2.90 sek. rezultatu. Iki tol čempionatų rekordas nuo 2014 m. priklausė ispanei Mireiai Belmontei (8:03.41). Sidabrą laimėjo rusė Anastasija Kirpičnikova (8:06.44), o bronzą - italė Simona Quadarella (8:07.99). Nyderlandų rinktinė (Kira Toussaint, Arno Kamminga, Ranomi Kromowidjojo, Thomas de Boeras) auksą iškovojo su 1 min. 36.20 sek. Ankstesnis rekordas nuo 2018 m.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Lietuvos Plaukimo Istorija
LIETUVOJE plaukimas kaip sporto šaką 1922 pradėjo populiarinti Kauno jachtų klubo (KJK, Kauno jachtų klubai) nariai. Pirmosios plaukimo varžybos klubo iniciatyva surengtos 1924 06 24 (ši data laikoma plaukimo Lietuvoje pradžia). Plaukikai Nemune pasroviui varžėsi 150, 300, 3000 m nuotoliuose, laimėtojais tapo A. Stonkus, J. Ambrasas ir S. Jankauskas. Lietuvoje tuo metu nebuvo nė vieno plaukimo baseino, Klaipėdoje buvę vandens sporto įrenginiai tenkino tik vietos sportininkus. Uostamiesčio plaukikai nepriklausė Lietuvos sporto organizacijoms ir nebendravo su Kauno jachtų klubu. 1925-1932 Nemune vyko Kauno plaukimo pirmenybės (tekančiame vandenyje rekordai nebuvo registruojami). Vasaromis buvo surengiama 5-7 plaukimo varžybos (Klaipėdoje, Panevėžyje, Zarasuose ir kitur). 1931 Raudondvaryje, Nevėžyje, kurio vandens tėkmė maža, surengtas I Lietuvos plaukimo čempionatas, jame dalyvavo kariuomenės sporto atstovai, Kauno jachtų klubas, Kauno Kovo, Vilties, Makabi SK, Jūrų skautų draugijos (JSD) plaukikai. Pirmieji Lietuvos plaukimo čempionai: laisvuoju stiliumi 500 m - J. Barkauskas, 1000 m - A. Jablonskis, 1500 m - A. Stankus, 3 × 100 m estafetės - kariuomenės komanda, 500 m krūtine - B. Kuzmickas, 500 m šonu - A. Jablonskis, 200 m nugara - J. Mišelskis; moterų visų trijų rungčių (200 m laisvuoju stiliumi ir šonu, 100 m nugara) čempionė - D. Leipuneraitė. 1931 08 02 Lietuvos plaukikai dalyvavo pirmosiose tarptautinėse varžybose (Pabaltijo pirmenybėse) Rygoje; Lietuvai atstovavo Klaipėdos Poseidono klubo sportininkai (pirmųjų vietų neiškovojo). 1932-1940 plaukimo sporto šakai vadovavo Kūno kultūros rūmų (KKR, įkurti 1932) Vandens ir žiemos sporto sąjunga. 1935 Klaipėdos plaukimo klubai įstojo į Kūno kultūros rūmų Vandens ir žiemos sporto sąjungą, pradėjo aktyviai dalyvauti Lietuvos sportiniame gyvenime. 1935 07 28 Klaipėdoje įvyko Kauno ir Klaipėdos plaukikų varžybos; pasiekti nauji Lietuvos rekordai: 500 m 1934 Kaune įrengta pirmoji plaukykla (33,3 × 8 m), 1935 Nemuno pusiasalyje įrengtas 50 m atviras plaukimo baseinas Jurgis Astrauskas - 8 min 57,4 s; 50 m krūtine - 1 min 00,4 s ir 50 m nugara - 1 min 00,6 s J. 1935 naujajame 50 m baseine įvyko II Lietuvos plaukimo čempionatas (nuo tada iki 1941 vyko kasmet), jame dalyvavo Kauno jachtų klubo, Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS), Jaunalietuvių sporto organizacijos (JSO) plaukikai. Vyrai varžėsi septyniose, moterys - penkiose rungtyse (kaip ir kitose to meto plaukimo varžybose, buvo ir šuolių į vandenį programa. 1954 šuoliai į vandenį tapo atskira sporto šaka. Šimaitis (200 m laisvuoju stiliumi ir krūtine), S. Vasaitis (100 m nugara), Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos (4 × 200 m estafetė laisvuoju stiliumi) ir Kauno jachtų klubo (3 × 100 m kombinuotoji estafetė) komandos, čempionėmis - J. 1935 08 15-17 Kaune per Pasaulio lietuvių kongresą vykusioje sporto šventėje dalyvavo į Lietuvą atvykę Amerikos lietuvių sportininkai. Svečiai E. Šemaitytė, Konstantinas Savickas, Edvardas Kriaučiūnas varžėsi ir Lietuvos plaukimo čempionate, tačiau jų pasiekti rezultatai nelaikyti rekordais ir už užimtas vietas taškai neskirti. E. Šemaitytė (Jungtinės Amerikos Valstijos) 100 m laisvuoju stiliumi nuotolį nuplaukė greičiau (1 min 14,4 s) negu vyrai - J. Šulkevičius (Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga) per 1 min 14,9 s, V. Malinauskas (Kauno jachtų klubas) per 1 min 16,6 s. 1936 Lietuvos čempionais tapo: A. Finkas ir V. Knitaitytė (100 m laisvuoju stiliumi), E. Šimaitis (200 m laisvuoju stiliumi), J. Šulkevičius (800 m laisvuoju stiliumi), S. Peleckis (200 m krūtine), E. Portnojus (100 m nugara), J. 1937 06 24 Kauno Jaunalietuvių sporto organizacijos surengė sąskrydį, plaukimo varžybose dalyvavo daugiau kaip 100 plaukikų; Lietuvos 1000 m laisvuoju stiliumi rekordą pagerino Jurgis Astrauskas (17 min 06,6 s), 50 m nugara laimėjo E. Narbutas (46,5 s), 400 m laisvuoju stiliumi - zarasiškis J. 1937 minint Kauno jachtų klubo 15 metų sukaktį plaukimo varžybose pasiekti nauji rekordai: 100 m nugara - E. Portnojus (1 min 31,6 s), 3 × 50 m estafetė laisvuoju stiliumi - Simokaitytė, J. Balčiūnaitė, B. Litvinavičiūtė (2 min 43,4 s), 50 m laisvuoju stiliumi - B. 1937 07 11 atidarytos vasaros plaukyklos Panevėžyje ir Zarasuose, surengtos plaukimo varžybos; L. Kačinskas Zarasuose pasiekė naują 100 m krūtine jaunių rekordą (1 min 33,0 s). 1937 Lietuvos čempionate, be Kauno ir Klaipėdos, dalyvavo Biržų, Kėdainių, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Vilkaviškio plaukikai, pasiekta net 10 Lietuvos rekordų. Dukart čempionais tapo A. Finkas (100 ir 200 m laisvuoju stiliumi), M. 1938 ir 1939 Lietuvos čempionatų komandinėje įskaitoje nugalėjo Jaunalietuvių sporto organizacijos plaukikai, antri Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos klubo Kipras, treti Šaulių sąjungos atstovai. Dukart 1938 čempionais tapo J. Šulkevičius (100 ir 200 m laisvuoju stiliumi), J. Šaviraitė (100 m krūtine ir 50 m nugara) ir Jaunalietuvių sporto organizacijos vyrų komanda (4 × 200 m laisvuoju stiliumi ir 3 × 100 m kombinuotoji estafetė), 1939 - E. Narbutas (100 ir 200 m laisvuoju stiliumi). Tais metais rekordus pagerino M. Petrukevičius, J. Čerškus, A. Kostkevičius, B. Bieliauskas, B. Paškevičiūtė, E. Norvilaitė, Marijona Kuzmickaitė, Stefanija Astrauskaitė, B. 1939 Kauno plaukimo instruktoriumi paskirtas Algirdas Vokietaitis. 1939 prasidėjus II pasauliniam karui, sportinis gyvenimas Lietuvoje prigeso. SSRS okupavus Lietuvą, buvo panaikintos lietuviškos sporto organizacijos, įsteigtos naujos - Dinamo, Spartako sporto draugijos. 1940 Lietuvos dukart plaukimo čempionu tapo M. Petrukevičius (100 ir 200 m laisvuoju stiliumi), čempionais - J. Čerškus (800 m laisvuoju stiliumi), A. Ivanauskas (200 m krūtine), B. Litvinavičiūtė (100 m laisvuoju stiliumi), Marijona Kuzmickaitė (100 m krūtine), D. Pašilytė (50 m nugara). Tais metais rekordus gerino J. Čerškus, A. Kostkevičius, A. Ivanauskas, Marijona Kuzmickaitė, D. Vokietijos okupacijos metais (1941-1944) Lietuvoje sportinis gyvenimas buvo organizuojamas tais pačiais principais kaip iki 1940, bet labai sunkiomis sąlygomis. Plaukimo varžybos vyko Kauno atvirame 50 m ilgio (Kauno jachtų klubo) baseine. 1941 Lietuvos čempionatas neįvyko, 1942 Lietuvos čempionais tapo: E. Narbutas ir B. Paškevičiūtė (100 m laisvuoju stiliumi), K. Kazlauskas (200 m laisvuoju stiliumi), E. Narbutas (400 m laisvuoju stiliumi), H. Reingardas ir Marijona Kuzmickaitė (200 m krūtine), R. Kardišauskas ir B. Litvinavičiūtė (100 m nugara), 1943 - E. Narbutas ir B. Paškevičiūtė (100 m laisvuoju stiliumi), E. 1944 vasarą, slenkant frontui į Vakarus, Kauno atviras baseinas buvo sugriautas, 1944 ir 1945 Lietuvos čempionatas neįvyko. Po karo sportinis gyvenimas pamažu atgijo. 1945 plaukimo specialistus vidurinėms ir sporto mokykloms pradėjo rengti Lietuvos kūno kultūros institutas, suformuota plaukimo katedra (vedėjas Vincas Petronis, dėstytojai Raimundas Bagdonavičius, Z. Vegertas, Jurgis Astrauskas). 1946 Kauno plaukikai H. Reingardo iniciatyva Nemuno pakrantėje įrengė 50 m plaukyklą; joje miesto pirmenybėse pagerinti 3 LSSR rekordai: 50 m laisvuoju stiliumi - A. Spiridonovas - 30,1 s, 100 m krūtine - H. Reingardas - 1 min 23,3 s, 4 × 100 m estafetė laisvuoju stiliumi - Spartako rinktinė - 4 min 56,1 s. Buvo surengtos Vilniaus, Klaipėdos, Telšių, Šiaulių pirmenybės. 1946 pirmasis po karo Lietuvos čempionatas surengtas Klaipėdoje, vėliau plaukikai varžėsi Trakų ir Zarasų ežeruose įrengtuose atviruose baseinuose. 1946 08 02-2004 Klaipėdoje (Smiltynėje) įvyko pirmasis po karo Lietuvos čempionatas. Visi čempionai, išskyrus vilnietę M. 1946 Lietuvos plaukikai pirmą kartą dalyvavo SSRS čempionate Baku, kur užėmė paskutinę 13 vietą. Po II pasaulinio karo pasižymėjo vyresnieji plaukikai, tapę daugkartiniais Lietuvos čempionais - Jurgis Astrauskas (1947 - 3 kartus - 100, 400 ir 1500 m laisvuoju stiliumi), S. Dunderis, Marijona Kuzmickaitė-Korienė (1946 - 3 kartus), B. Paškevičiūtė (1947 - 2 kartus, 1948 ir 1949 - po 3 kartus), B. 1949 pavasarį prie Lietuvos kūno kultūros instituto stadiono atidarytas pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas (12,5 m ilgio), kuriame buvo intensyviai treniruojamasi. 1950 baseine įsteigtos jaunųjų plaukikų grupės (treniravo Kęstutis Šmitas); čia išmoko plaukti Šarūnas Jakševičius, N. Junelytė, Aldona Kareckaitė, R. Sprindys, Juozas Sukackas, Rimantas Tonkūnas ir kiti rinktinės nariai. Plaukimo katedros studentai nuo 1949 sudarė Lietuvos plaukimo rinktinės branduolį. 1956 I SSRS tautų spartakiadoje geriausiai pasirodė Šarūnas Jakševičius, kuris 100 m nugara rungtyje užėmė 10 vietą (1 min 11,6 s). 1959 Raimundo Bagdonavičiaus ir V. Katkevičiaus iniciatyva prie pagrindinių Lietuvos kūno kultūros instituto rūmų pastatytas naujas uždaras (25 m, 4 takelių) baseinas. Plaukimo baseinai buvo statomi, plaukimo centrai kuriami ir kituose miestuose. Baseinuose pradėjo dirbti Lietuvos kūno kultūros institutą baigę plaukimo specialistai: Gražina Damaševičiūtė-Štarienė, Algirdas Štaras, Skaistė Damalakaitė-Blaškienė (Vilniuje), A. Verbyla (Marijampolėje), S. Šeškevičius, Povilas Bezubovas, V. Pelešinas (Kaune), A. Žvirblis (Kaišiadoryse). 1945-1957 plaukimo sporto plėtote rūpinosi Respublikinė plaukimo sekcija, 1958 pavadinta Lietuvos plaukimo federacija (LPF). 1953 Kūno kultūros ir sporto komiteto valstybiniu plaukimo treneriu pradėjęs dirbti Vladas Kupstys buvo atsakingas už plaukimo sportą Lietuvoje, 1953-2001 jis buvo Lietuvos plaukimo federacijos generalinis sekretorius ir iki 1993 vadovavo federacijai. 1962 pirmasis Lietuvos plaukikas - Bronius Jakštonis tapo SSRS sporto meistru. 1962-1967 parengta daugiau kaip 30 SSRS plaukimo sporto meistrų. Gerų rezultatų pasiekė E. Ulozaitė, L. Liutso, Rima Sakalauskaitė, Birutė Užkuraitytė, L. Šeinytė, S. Plaukikai Vytautas Tiknius ir Valentina Burkauskaitė, pasiekę gerų rezultatų SSRS čempionatuose, įgijo vilčių patekti į XIX olimpines žaidynes (1968 Meksikas), tačiau jiems nepavyko įveikti didelės SSRS plaukikų konkurencijos. Pirmoji Lietuvos plaukikė, dalyvavusi olimpinėse žaidynėse kaip SSRS rinktinės narė, buvo Birutė Užkuraitytė (trenerė Marijona Korienė). Ji XX olimpinėse žaidynėse (1972 Miunchenas, München, Vokietija) 200 ir 400 m kompleksinio plaukimo varžybose užėmė atitinkamai 16 ir 21 vietą. Arvydas Juozaitis (treneris Algimantas Jonas Juozaitis) 1976 tapo SSRS čempionu ir iškovojo teisę dalyvauti XXI olimpinėse žaidynėse (1976 Monrealis, Montreal, Kanada). 1978 Vakarų Berlyne pasaulio čempione ir rekordininke tapo Arvydas Gražiūno auklėtinė Lina Kačiušytė. 1979 Potsdame (Vokietijos Demokratinė Respublika, VDR) ji dar kartą pagerino pasaulio rekordą (2 min 28,36 s). SSRS čempionatų prizininkėmis tapo plaukusios krūtine Aleksandra Zacharenkova, Violeta Penkauskaitė, Aiškuktė Buzelytė, SSRS moksleivių spartakiadų nugalėtojais - R. Alškaitė, V. Navickas. XXIV olimpinėse žaidynėse (1988 Seulas, Pietų Korėja) Raimundas Mažuolis laimėjo sidabro medalį (4 × 100 m estafete laisvuoju stiliumi). 1984-1990 gerų rezultatų pasiekė A. Tučiūtė, D. Burkauskaitė, O. Cvetkovas, G. Staškevičius, E. 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1992 Lietuvos plaukimo federaciją priėmus į Tarptautinę plaukimo mėgėjų federaciją ir Europos plaukimo lygą, šalies plaukikai pradėjo savarankiškai dalyvauti visose olimpinėse žaidynėse, pasaulio, Europos čempionatuose, universiadose. XXV olimpinėse žaidynėse (1992) Barselona, Ispanija) dalyvavo Raimundas Mažuolis (trenerė Valentina Kuzmina) ir Nerijus Beiga (treneris Eduardas Belevičius). Raimundas Mažuolis sėkmingai varžėsi 1993 Europos čempionate (3 vieta) ir 1994 Pasaulio taurės varžybų atskiruose etapuose (nusileido tik planetos favoritui A. Popovui). 1994 VII pasaulio čempionate dalyvavo Laura Petrutytė, Dita Želvienė, Raimundas Mažuolis, Nerijus Beiga, Tomas Tobulevičius, Arūnas Savickas ir Mindaugas Špokas. Raimundas Mažuolis 50 m laisvuoju stiliumi nuotolį nuplaukė per 22,52 s ir pelnė bronzos medalį, 100 m laisvuoju stiliumi nuotolį baigė septintas (50,20 s), Laura Petrutytė 100 m laisvuoju stiliumi - keturiolikta (27,47 s), Arūnas Savickas 200 m nugara - šešioliktas (2 min 05,05 s). 1995 Pasaulio taurės įvairiuose etapuose prizininkais tapo Mindaugas Špokas, Dita Želvienė, Nerijus Beiga, Mindaugas Bružas.
Dabartiniai Lietuvos Rekordininkai
Šiandien daugiausiai šalies plaukimo rekordų priklauso Rūtai Meilutytei. Panašiu skaičiumi pasigirti gali tik Danas Rapšys. Užtat brandžiausio šalies rekordo savininku yra klaipėdietis Olegas Cvetkovas, 1984 metais 1500 m laisvuoju stiliumi nuplaukęs per 15 min.
Jaunųjų Plaukikų Pasiekimai
Ženkliai prie Lietuvos jaunių rinktinės pergalės Baltijos šalių čempionate prisidėjo ignalinietis Erikas Kapočius. Jis laimėjo tris aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos medalį bei pagerino tris Lietuvos iki 15 metų vaikinų rekordus. Įspūdingai Erikas plaukė 200 m krūtine distanciją, pagerindamas sau pačiam priklausiusį Lietuvos rekordą (rezultatas 2 min. 23,50 sek.) ir antrąją vietą užėmusį plaukiką palikdamas daugiau negu 5 sek.
Ilgiausioje 1500 metrų laisvu stiliumi distancijoje čempionu tapęs kaunietis Džiugas Miškinis nuotolį įveikė per 14 min. 42,94 sek. ir pagerino nuo pat 2013 metų Povilui Strazdui priklausiusį pasiekimą (15 min. 17,66 sek.). Miškinis taip pat įveikė rekordiniu tempu - per 7 min. 48,52 sek.
Mišrioje estafetėje 4 x 100 m kompleksiniu būdu Lietuvos suaugusiųjų rekordą pagerino Sostinės sporto centro antroji komanda. Patricija Geriksonaitė, Povilas Šližius, Ugnius Kamandulis ir Barbora Mileišytė distanciją įveikė per 3 min. 49,53 sek.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Tiesiai iš pasaulio čempionato Budapešte į Vilnių sugrįžęs Kristupas Trepočka jau pirmąją šalies čempionato dieną skynė aukso medalius. Panevėžio „Žemynos“ auklėtinis nuotolį įveikė su nauju asmeniniu rekordu - per 1 min. 44,85 sek.
Toje pačioje moterų rungtyje šalies čempione tapo Sostinės sporto centro ugdytinė Patricija Kondraškaitė. Jos užfiksuotas laikas - 26,76 sek. Moterų 200 m plaukimo laisvu stiliumi rungtyje prizininkėmis tapo kaunietės Ieva Visockaitė (1 miin. 58,57 sek.) ir Ieva Jurkūnaitė (1 min. 58,63 sek.) bei Phyllida Britton (2 min. Moterų 100 m plaukimo krūtine rungtyje aukso medalį iškovojo kaunietė Guoda Stančikaitė. Kauno plaukimo mokyklos auklėtinė distanciją įveikė per 1 min.
Dabartinė Situacija Ir Ateities Perspektyvos
Šiuo metu Lietuva turi keturis plaukimo atstovus, sėkmingai įvykdžiusius kvalifikacinius normatyvus - Rūtą Meilutytę (100 m krūtine), Daną Rapšį (200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi), Kotryną Teterevkovą (100 m ir 200 m krūtine) ir Aleksą Savicką (200 m krūtine). Pasak „LTU Aquatics“ vadovo, sportininkų rezultatai prieš kitą sezoną nuteikia optimistiškai.
Rūtos Meilutytės Fenomenas
Visa Rūtos karjera yra stebuklas Lietuvai. Dar nesulaukusi pilnametystės ji jau buvo laimėjusi visus įmanomus suaugusiųjų ir jaunimo čempionatų titulus. Jos sugrįžimą į elitą po dvejų metų pertraukos aptarinėja viso pasaulio gerbėjai, mokslininkai, treneriai ir sportininkai.
Jaunimo Rinktinės Potencialas
Gausi čempionato rinktinė rodo, kad asociacijos strategija steigti meistriškumo centrus pasiteisina. Penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje - veikiančiuose plaukimo centruose sportuojantis jaunimas šiandien turi puikias treniruočių sąlygas, geriausius trenerius ir treniruočių programas. Smiltės Plytnykaitės pasiekimai džiugina.
Lietuvos Plaukikų Pasiekimai Pasaulio Taurės Etapuose
Berlyne praūžusiame pasaulio plaukimo taurės etape plaukikai Rūta Meilutytė ir Danas Rapšys iškovojo aukščiausios prabos aukso medalius, o vyrų 200 m plaukimo krūtine finale plaukęs Andrius Šidlauskas užėmė solidžią 7-ą vietą[1].
R. Meilutytė moterų 50 metrų plaukimo krūtine finale pasiekė naują pasaulio taurės rekordą ir taip iškovojo aukso medalį. Ji plaukimo distanciją įveikė per 29,56 sekundės. Plaukikei tai buvo pirmasis pasaulio taurės medalis šiame etape.
Plaukikas D. Rapšys taip pat užtikrintai laimėjo aukso medalį 200 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi finale. Jis distanciją nuplaukė per 1 min. 45,75 sekundės. Be to, šiame pasaulio taurės etape plaukikas iš viso iškovojo tris medalius: du aukso ir vieną sidabrą.
#