Jeigu daugelis valstybių sporto šakų karaliumi skelbia futbolą, tai Lietuva į tai gali atsakyti nebent krepšinio tematika. Krepšinis pasaulyje yra šiuo metu labiausiai populiarėjanti sporto šaka. Bendras gerbėjų skaičius yra apie 2,4 milijardo. Straipsnyje apžvelgiama Lietuvos krepšinio istorija, pradedant nuo ištakų ir apimant svarbiausius įvykius, pasiekimus bei asmenybes.
Krepšinio Pradžia ir Populiarumas Pasaulyje
Tiesa, jeigu futbolas ar kriketas turi senovinių sporto šakų titulus, krepšinis gyvuoja kiek daugiau nei 130 metų. Dėl gerų savo šalies krepšininkų pasiekimų šį sporto šaka visada buvo populiari gimtinėje JAV, tai pat Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Australijoje ir žinoma Lietuvoje. Tiesa, populiauriausia sporto šaka krepšiniu savo šalyje gali pasiskelbti vos kelios šalis, netgi JAV įdomesnis yra amerikietiškas futbolas ar beisbolas. Kadangi tai jauna sporto šaka , tad galima teigti vis dar besiformuojanti. Krepšinio taisyklės sąlyginai dažnai keičiasi. Žaidimas išrastas kūno kultūros mokytojo J. Naismito 1891 metais ir kas įdomiausia, 9 metus taisyklės neleisdavo krepšininkams įdėti į krepšį. O iki 1926 metų krepšinis buvo žaidžiamas panaudojant futbolo kamuolį. Kalbant apie rekordus, iš oficialiai registruotų krepšininkų žemiausias krepšinio žaidėjas buvo „Muggsy“ Boguesas (160,3 cm), o aukščiausias - Manute Bolas (231,1 cm). Pagal atliktas apklausas, Lietuvoje 60 procentų gyventojų krepšinį įvardijo kaip populiariausią sporto šaką. Antroje vietoje likęs futbolas, kaip populiariausiu įvardijamas vos 8,8% respondentų. Gerokai atsilieka Lengvoji atletika ir boksas.
Lietuvos Krepšinio Pradžia
Lietuvos krepšinis savo įspūdingą kelionę pradėjo 1920 metais. O pirmosios oficialios rungtynės įvyko vos po dviejų metų 1922 metais balandžio 23 dieną Kaune. Lietuvos fizinio lavinimo sąjunga rezultatu 8-6 įveikė laikinosios sostinės rinktinę. Tais pačias metais startavo ir moterų krepšinio lyga, o vyrai savo pirmenybes pradėjo tik 1924 metais. Per dešimtmetį Lietuvos krepšinio lygis praktiškai nepaaugo, buvo dideliais skirtumais pralaimima kaimyninių šalių komandoms.
Steponas Darius - Krepšinio Pradininkas Lietuvoje
Apskritai krepšinio išradėjas yra James Naismith, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui. Todėl norėtųsi šiek tiek dėmesio skirti ir jam, bei pristatyti.
Visų pirma visi lietuviai iš istorijos vadovėlių apie jį žino kaip apie lakūną, kuris kartu su kitu bendraminčiu Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“ skrido per Atlantą į gimtinę Kauną ir ne daug likus iki tikslo žuvo jų lėktuvą numušus vokiečių karininkams. Taip, už šį žygdarbį jie buvo kiek įmanoma pagerbti, daug gatvių jų vardais pavadinti, daug paminklų pastatytų ir net gi jų atvaizdai buvo ant nacionalinės valiutos - 10 litų banknotų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
Tačiau ne ką mažiau Steponas Darius nusipelnė Lietuvos sportui ir ne tik krepšiniui. Jis buvo pradininkas ne tik krepšinio, bet ir kitų sporto šakų, populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas.
Steponas Darius gimė 1896 m. Lietuvoje, Rūbiškės vienkiemyje. Kai jam buvo maždaug 11 metų kartu su tėvais emigravo į JAV. Pradžioje porą metų pagyveno Newarke, o vėliau persikėlė ir įsikūrė Čikagoje. 1913 m. įstojo į Harisono universitetą. Ten kultivavo įvairias sporto šakas ir būtent ten įgytas žinias vėliau parvežė ir įgyvendino gimtinėje Lietuvoje. Tiesa, iki grįžimo į Lietuvą dar įvyko karas. 1914-1918 m. kilus Pirmajam pasauliniam karui, kare S. Darius dalyvavo kaip savanoris, fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, taip pat artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Stodamas į kariuomenę pasikeitė pavardę - tapo Dariumi (sutrumpinta antroji tėvo pavardė Darašius).
Į Lietuvą grįžo 1920 m. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į Lietuvą norėdamas padėti atkuriant valstybę. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Kauno karo mokyklą, 1923 m. tapo karo lakūnu. Dalyvavo Klaipėdos krašto užėmimo operacijoje 1923 metų sausio 10-15 d., vadovavo karių grupei, kuri užėmė Šilutę, dalyvavo puolant Klaipėdos miestą. Nuo 1927 m. - aviacijos kapitonas. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos.
Steponas Darius aktyviai sportavo, užsiiminėjo krepšiniu, beisbolu, ledo rituliu, boksu, lengvąja atletika ir kt. Buvo treneriu, teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Jis pats nerūkė ir nevartojo alkoholio, jo šūkis buvo „Sveikame kūne sveika siela“. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis.
Beisbolas 1922 m. pirmojo Lietuvos beisbolo čempionato iniciatorius ir dalyvis. 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.).
Pirmųjų oficialių krepšinio rungtynių Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.) dalyvis, žaidęs Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.
1926 m. pirmojo Lietuvos ledo ritulio čempionato dalyvis, žaidęs čempione tapusioje Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos ekipoje. 1924 m. tapo greitojo čiuožimo 3 rekordų autoriumi: 500 m (1 min 07,4 s), 3000 m (9 min 05,0 s), 5000 m (14 min 42 s).
Dalyvavo pirmajame 1921 m. Lietuvos lengvosios atletikos čempionate kur pelnė sidabrą ieties metime. Įrankį numetė 34,40 m.
Kūno Kultūros Rūmai ir Amerikos Lietuvių Įtaka
Ryškesnis posūkis buvo 1934 metais kuomet Kaune buvo pastatyti Kūno kultūros rūmai. 1936 m. Lietuvos kamuolio žaidimo sąjungos krepšinio komitetas (tuometinė LKF) buvo patvirtintas FIBA nariu. Žymus postūmis, Lietuvos krepšinyje, įvyko 1935 metais. Į Pasaulio lietuvių kongresą vykusį Kaune, atvyko amerikos lietuviai - krepšinio specialistai. F. Kriaučiūnas, K. Savickas, J. Knašas, B. Budrikis. Treniruotėms Lietuvoje pasilikę F. Kriaučiūnas ir K. Savickas ženkliai pakėlė mūsų krepšininkų meistriškumą. 1937 metais sužaistos draugiškos rungtynės su Latvijos rinktine ir pralaimėjimas tik 29-41 (ankstesni pralaimėjimai buvo triuškinami, beviltiški). Tai buvo ženklas, jog galime dalyvauti 1937 metų Europos čempionate. Būsime autsaideriai, bet apsijuokti tikimybė bus mažesnė.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
1937 m. Europos Čempionatas Rygoje
Lietuva važiavo į Rygą tiesiog garbingai sužaisti, o rezultatas - Europos čempionato auksas. Ypač didelį indėlį įnešė treneris ir žaidėjas F. Kriaučiūnas. Lietuvos rinktinė laimėjo visas 5 rungtynes (su Italija 22:20, Estija 20:15, Egiptu 21:7, Lenkija 32:25, vėl su Italija finale 24:23) ir tapo Europos čempione. Pirmieji Europos čempionų titulus gavo komandoje žaidę ir ją labai sustiprinę Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Feliksas Kriaučiūnas (jis ir komandos treneris), Pranas Talzūnas, Juozas Žukas, taip pat Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Česlovas Daukša, Leopoldas Kepalas, Pranas Mažeika, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Zenonas Puzinauskas, Stanislovas Šačkus. Geriausiuoju čempionato žaidėju pripažintas Pranas Talzūnas, jis buvo ir rezultatyviausias žaidėjas: per 5 rungtynes pelnė 67 taškus.
Kauno Sporto Halės Statyba ir 1939 m. Europos Čempionatas
Laimėtas titulas tapo ir įsipareigojimu. Lietuva gavo teisę rengti Europos čempionatą. Pirma problema - nebuvo tinkamos salės tokiam renginiui. Tuometinis Lietuvos prezidentas Antanas Smetona skubiai organizavo Kauno sporto halės statybą. Ažiotažas šalyje buvo stiprus. Lietuvos rinktinė gavo ženklią pagalbą iš už Atlanto. Šį kartą trenerio ir kapitono vaidmenį atliko amerikos lietuvis Pranas Lubinas. Ypatingu meistriškumu pasižymėjęs krepšininkas atvedė Lietuvą į antrąjį čempiono titulą. Lietuvos krepšininkai Artūras Andrulis, Leonas Baltrūnas, Vytautas Budriūnas, Juozas Jurgėla, Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Lubinas, Vytautas Leščinskas, Pranas Mažeika, Vytautas Petras Norkus, Eugenijus Nikolskis, Leonas Petrauskas, Mykolas Ruzgys, Zenonas Puzinauskas, Mindaugas Šliūpas (treneris Feliksas Kriaučiūnas) antrą kartą tapo Europos čempionais.
1939 Kaune pastatyta sporto halė - pirmasis Europoje statinys, skirtas krepšinio varžyboms.
Moterų Krepšinis Tarpukario Lietuvoje
Moterų rinktinė tai pat deramai atstovavo Lietuvą tarptautiniame fronte - 1938 metais Romoje iškovojo Europos vicečempionų titulą. Rinktinėje žaidė: Juzė Jazbutienė, Stasė Markevičienė, Tatjana Karumnaitė, Stefanija Astrauskaitė, Genovaitė Miuleraitė, Aldona Vailokaitytė, Paulina Kalvaitienė, Bronė Didžiulytė, Eleonora Vaškelytė, Juzefa Makūnaitė (treneris Feliksas Kriaučiūnas).
Antras Pasaulinis Karas ir Lietuvos Krepšinio Stagnacija
O paskui Lietuvos krepšinis sustojo. Antrasis pasaulis karas, sustabdė pasaulinio krepšinio progresą. Lietuvos krepšinio istorija sustojo ir dėl okupacijos. Šalies krepšininkai buvo priversti žaisti Sovietų Sąjungos sudėtyje. Kauno „Žalgiris“ sovietų čempionato auksą iškovojo 1947 ir 1951 metais ir nuo to laiko prasidėjo Lietuvos krepšinio sąstingis, buvo pasitenkinama pirmenybių sidabru ar bronza, bet aukso reikėjo laukti iki 1985 metų.
Lietuvos Krepšininkai Sovietų Sąjungos Rinktinėje
Žinoma, buvo gerų individualių žaidėjų pasirodymų atstovaujant sovietų rinktinę. 1972 metais Modestas Paulauskas iškovojo olimpinį auksą.
1947 Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius tapo Europos čempionais, Lietuvos kūno kultūros instituto (KKI) komanda - SSRS vyrų krepšinio čempione.
1956-1988 olimpiniais čempionais (be Modesto Paulausko) tapo: Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1976, 1980), Vida Šulskytė-Beselienė (1980), Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis (1988), sidabro medalius laimėjo: Kazys Petkevičius (1956), Stanislovas Stonkus (1956), Arūnas Lauritėnas (1956), bronzos - Modestas Paulauskas (1968), Sergejus Jovaiša (1980), Vitalija Tuomaitė (1988).
1957-1986 pasaulio čempionais (be Jūratės Daktaraitės) tapo: Modestas Paulauskas (1967, 1974), Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1971, 1975), Larisa Vinčaitė (1971), Vida Šulskytė-Beselienė (1983), Ramunė Šidlauskaitė (1983), Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Arvydas Sabonis (1982), sidabro medalius laimėjo: Gražina Tulevičiūtė-Vileikienė (1957), Sergejus Jovaiša (1978), Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis (1986), bronzos - Modestas Paulauskas (1970).
1947-1989 Europos čempionais tapo: Stepas Butautas (1947, 1951, 1953), Vytautas Kulakauskas (1947), Justinas Lagunavičius (1947, 1951, 1953), Kazys Petkevičius (1947, 1953), Arūnas Lauritėnas (1953, 1957), Stanislovas Stonkus (1957), Jūratė Daktaraitė (1960, 1962), Modestas Paulauskas (1965, 1967, 1969, 1971), Laima Rutkauskaitė-Jukelienė (1966), Zita Bareikytė (1968), Angelė Jankūnaitė-Rupšienė (1972, 1976, 1978), Vida Šulskytė-Beselienė (1976, 1978, 1980), Valdemaras Chomičius (1979, 1985), Sergejus Jovaiša (1981, 1985), Ramunė Šidlauskaitė (1983, 1985), Vitalija Tuomaitė (1985, 1987), Arvydas Sabonis (1985), Rimas Kurtinaitis (1985), sidabro medalius laimėjo: Gražina Tulevičiūtė-Vileikienė (1958), Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša (1987), bronzos - Stanislovas Stonkus, Kazys Petkevičius, Arūnas Lauritėnas (1955), Modestas Paulauskas (1973), Valdemaras Chomičius (1983, 1989), Sergejus Jovaiša (1983), Arvydas Sabonis (1983, 1989), Šarūnas Marčiulionis (1989), Rimas Kurtinaitis (1989).
Kauno „Žalgirio“ triumfas 1985-1987 metais
Tuo metu Kauno „Žalgiris“ pakilo iš pelenų tik 1985 metais iškovodamas Tarybų Sąjungos čempiono titulą. Vlado Garasto vadovaujama kariauna su Arvydu Saboniu, Valdemaru Chomečiumi, Rimu Kurtinaičiu, Sergėjumi Jovaiša šį titulą apgynė 1986 ir 1987 metais. Tiesa, malonų laimėjimą 1979 metais iškovojo ir Vilniaus „Statyba“. Vedami Rimo Girskio, Algimanto Pavilonio iškovojo sovietų čempionato bronzą.
Apskritai 1986-ieji „Žalgiriui“ buvo ypatingi.Kauniečiai antrą kartą iš eilės (iš viso - ketvirtą) tapo SSRS čempionais, superfinale įveikę Maskvos CASK komandą - iš visos Sovietų Sąjungos surinktą sovietų armijos rinktinę.
„Žalgiriui pritrūko tik vieno žingsnio, kad tais metais taptų ir stipriausiu krepšinio klubu Europoje. Čempionų taurės finale (jis vyko Budapešte) kauniečiams teko nusileisti Zagrebo „Cibona“ klubui iš tuometės Jugoslavijos.
Tada Tarpžemyninės taurės turnyre Europai dažniausiai atitekdavo dvi vietos, todėl 1986-ųjų rugsėjį teisę dėl jos kovoti gavo ir žalgiriečiai kaip Europos čempionų taurės finalininkai.
Keliauti teko į kitą pasaulio kraštą - turnyras vyko Argentinoje.
Sąlygos šioje Pietų Amerikos šalyje buvo prastos: karštis, skurdus maistas, prirūkytos salės, gyvenamuose kambariuose - tik lova ir spintelė.
Bet trenerių Vlado Garasto ir Henriko Giedraičio vadovaujami kauniečiai buvo užsigrūdinę ir tvirti kaip kumštis. Todėl į Lietuvą ir grįžo su įspūdinga pasaulio čempionų taure.
Pradžioje „Žalgiriui“ teko keliauti į Kordobą, kur vyko B grupės varžybos.
Kauniečių kelias į pusfinalį buvo nelengvas. Jie 83:81 įveikė San Paulo „Monte Libano“ (Brazilija) ir 94:87 nugalėjo „Cariduros de Fajardo“ (Puerto Rikas) krepšininkus, tačiau 87:99 nusileido turnyro šeimininkui Buenos Airių „Ferro Carril Oeste“ klubui.
Grupėje užimta antroji vieta reiškė, kad bus proga atsirevanšuoti „Cibonai“ (už pralaimėtą Europos čempionų taurę), kuri A grupėje užėmė pirmą vietą.
Revanšas Argentinos sostinėje Buenos Airėse buvo ypač saldus - „Žalgiris“ sutriuškino „Ciboną“ net 104:77 (45:40).
Nesutrukdė netgi tai, kad pirmajame kėlinyje Achilo sausgyslę pasitempė Arvydas Sabonis ir antroje mačo pusėje nežaidė.
Anot komandos kapitono Valdemaro Chomičiaus, ypač darniai ir kibiai gynėmės, nė vienas iš varžovų, ypač Draženas Petrovičius, negalėjo laisviau manevruoti.
V.Chomičius tądien pelnė 28 taškus, Rimas Kurtinaitis - 22, Algirdas Brazys - 15, Sergejus Jovaiša, A.Sabonis ir Arūnas Visockas - po 13 taškų.
Garsusis Draženas Petrovičius po rungtynių tepasakė: „Žalgiris“ - mašina, kurios sustabdyti buvo neįmanoma.
1986 m. rugsėjo 14 d. finale reikėjo pasiekti dar vieną revanšą - atsiskaityti su „Ferro Carril Oeste“ ekipa.
Svarbiausias klausimas buvo A.Sabonio sveikata. Medikai spėjo Sabą pastatyti ant kojų ir jis pelnė 26 taškus.
Nepaisant audringo savų sirgalių palaikymo, argentiniečiai buvo priversti pripažinti Kauno krepšininkų pranašumą - „Žalgiris“ laimėjo 84:78 (45:46).
V.Chomičius pelnė 19 taškų, S.Jovaiša - 15, R.Kurtinaitis - 14.
Be minėtų krepšininkų, komandoje žaidė Raimundas Čivilis, Gintaras Krapikas, Virginijus Jankauskas ir Mindaugas Lekarauskas.
Atskridę į Vilnių, šiltai pasveikinti ir papuošti ąžuolo lapų vainikais, žalgiriečiai sėdo į kitą lėktuvą ir parskrido į Kauną.
Nepaisant to, kad buvo jau 2.25 val. Aleksoto aerodrome savo didžiavyrius pasitiko žmonių jūra - vėl sveikinimai, duona ir druska, vėl ąžuolo lapų vainikai…
Toli nuo gimtinės iškovota Tarpžemyninė taurė - aukščiausias ir iki šiol vienintelis Lietuvos klubinio krepšinio laimėjimas mūsų šimtamečio krepšinio istorijoje.
Nepriklausomybės Atgavimas ir Naujas Lietuvos Krepšinio Etapas
1990 metais, Lietuvai iškovojus nepriklausomybę, klubinis krepšinis smuko. Jauna valstybė fnansiškai silpnai stovėjo ant kojų, sporto rėmimas buvo labai minimalus. Pajėgiausi krepšininkai išvyko žaisti į užsienio klubus. Europos taurėse klubų dalyvavimas buvo simbolinis, be jokių didelių ambicijų. 1992 metai buvo Lietuvos krepšinio atgaivos metai. 1992 metais surinkus pajėgiausius buvusius žalgiriečius, pakvietus į rinktinę NBA žaidėją Šarūną Marčiulionį, prijungus keletą jaunų perspektyvių žaidėjų, rinktinė iškovojo Barselonos olimpinę bronzą.
1993 m. Europos Čempionato Atranka
Tiesa, 1993 metams tinka posakis: aukštai šoksi - žemai krisi. Europos čempionato atrankoje išryškėjo kiek svarbūs komandai Arvydas Sabonis ir Rimas Kurtinaitis. Pastarieji negalėjo padėti komandai atrankoje, todėl rinktinė nusileidus Baltarusijai nepateko į Europos čempionatą, tai pat negalėjo iškovoti ir vietos 1994 metų pasaulio krepšinio čempionate.
1995 m. Europos Čempionatas Atėnuose
1995 metais vėl pakilimas. Po skandalingo finalo prieš Jugoslaviją, kuriame buvo įžvelgiamas šališkas teisėjavimas, Lietuvos rinktinė iškovojo sidabro medalius. Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
tags: #pasaulio #vyru #krepsinio #cempionatas #1986