Žvejyba, kaip sportas, turi gilias šaknis ir turtingą istoriją. Nuo seniausių laikų žmonės žvejojo dėl išgyvenimo, tačiau laikui bėgant žvejyba tapo ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir azartiška sporto šaka, kurioje varžomasi dėl geriausiojo titulo. Šiame straipsnyje apžvelgsime pasaulio žvejybos čempionatų istoriją, svarbiausius įvykius, Lietuvos pasiekimus ir kitus įdomius faktus, susijusius su šia sporto šaka.
Žvejybos sporto ištakos ir raida
Sportinė žūklė atsirado dar XVIII a. Anglijoje, kur buvo itin populiarus lašišų ir upėtakių gaudymas. Vietinė diduomenė tai vadino "game fishing", o visų kitų žuvų gaudymą - "coarse fishing". Nuo 1860 m. pradėti steigti sportinės žūklės klubai, o tai paskatino šios sporto šakos augimą ir populiarumą.
Pirmosios žvejybos varžybos surengtos 1861 m. Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tuo metu varžytasi tik vienoje rungtyje - kas museline meškere toliausiai nusvies upėtakinę muselę. 1882 m. imta reglamentuoti meškerykočio svorį. 1893 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurtas Čikagos meškeriotojų klubas (angl. The Chicage Fly-Casting Club), o 1909 m. - Centrinis klubas, kuris kryptingai plėtojo kastingą. Europoje kastingas paplito Jungtinėje Karalystėje 1927 m. įkūrus Britų kastingo asociaciją (angl. British Casting Association).
1955 m. įkurta Tarptautinė kastingo sporto federacija (angl. International Casting Sport Federation, ICSF), kuri 1970 m. prisijungė prie 1952 m. įkurtos Tarptautinės sportinės žūklės konfederacijos (angl. Confederation International de la Peche Sportive, CIPS). Šios organizacijos koordinuoja sportinės žūklės veiklą visame pasaulyje.
Kastingas: techninė žvejybos sporto šaka
Kastingas (angl. cast - meškerės, tinklo metimas) yra sportinės žūklės atšaka, kurioje varžomasi mėtant į taikinius ir į tolį museline meškere ir spiningu. Šioje sporto šakoje yra 9 rungtys, tačiau Lietuvoje kultivuojamos 5:
Taip pat skaitykite: Lietuvos krepšinio vingiai
- Metimas museline meškere į taikinius
- Metimas museline meškere į tolį
- Metimas spiningu į Arenbergo taikinį
- Metimas spiningu į Skiš taikinius
- Metimas spiningu į tolį
Kastingo rungčių aprašymas
- Metimas museline meškere į taikinius: Metama nuo 0,5 m aukščio pakylos į 5 taikinius (60 cm skersmens, 3 cm gylio lėkštes, pripildytas vandens) už 8-13 m nuo pakylos. Per 5 min 30 s atliekama 10 sausų ir 10 šlapių metimų (pataikymas - 5 taškai).
- Metimas museline meškere į tolį: Į sektorių (jį sudaro kampas, kurio plotis už 100 m nuo pakylos - 50 m) metamas muselinis valas (ilgis 15 m ir svoris 35 g - vyrams, 13,5 m ir 34 g - moterims). Iš per 6 min atliktų metimų įskaitomi 2 geriausi (1 m - 1 taškas).
- Metimas spiningu į Arenbergo taikinį: Arenbergo taikinys - žalias audeklas su penkiais baltomis 2 cm linijomis įbrėžtais žiedais, taikinio centras - juodas 75 cm skersmens faneros skritulys, žiedų - 135, 195, 255, 315 cm. Metama per 5 min iš 5 starto aikštelių, išdėstytų 90° apskritimo kampu, po 2 kartus, pataikymai vertinami (nuo centro) 10, 8, 6, 4, 2 taškais (didžiausia taškų suma - 1000). Metamas 7,5 g svarelis.
- Metimas spiningu į Skiš taikinius: Skiš taikiniai - 5 geltoni (ne daugiau kaip 10 mm storio, 60 cm skersmens) skrituliai, išdėstyti priešais starto liniją, kurioje yra 5 starto aikštelės: priekinis taikinio kraštas nuo žemės pakeltas 5 cm, užpakalinis - 17 cm. Per 8 min į taikinį metama po 2 kartus dviem serijomis (pataikymas - 5 taškai).
- Metimas spiningu į tolį: Tolio sektorius toks pat kaip ir metant museline meškere, tik pratimas atliekamas stovint ant žemės. Valo storis ne daugiau kaip 0,18 mm. Metamas 7,5 g svarelis.
Sportinė žūklė Lietuvoje: nuo ištakų iki šiandienos
Lietuvoje apie kastingą imta kalbėti 1965-1967 m., kai Lietuvos sportinės žūklės federacija (įkurta 1955 m. Vilniuje, prezidentas Algirdas Šaulys) panoro rengti varžybas pagal tarptautines taisykles. Tačiau tai draudė SSRS sportinės žūklės federacija, parengusi savo taisykles su privaloma ir lemiama žuvies gaudymo rungtimi.
Pirmoji akivaizdinė pažintis su kastingu įvyko per 1970 m. Lietuvos sportinės žūklės čempionatą, kai kastingą pademonstravo Čekoslovakijos meškeriotojai. 1971 m. su kastingu supažindino Olštyno (Lenkija) meškeriotojai Rusnėje surengtame pirmajame kastingo seminare.
1971 m. Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos instituto darbuotojų (G. Baranausko, R. Bareišio, V. Bajarūno, R. Ingelevičiūtės ir kitų) pastangomis buvo įsteigta savotiška kastingo mokykla, kuri išugdė žymių kastingo sportininkų.
1972 m. Lietuvos sportinės žūklės federacijos teikimu į Estijos, Latvijos ir Lietuvos sportinės žūklės varžybų programą buvo įrašytos rungtys pagal tarptautines taisykles. 1973 m. prie Estijos, Latvijos ir Lietuvos prisidėjo Leningrado, o vėliau ir Permės federacijos.
Vis didėjančio kastingo populiarumo verčiamas SSRS kūno kultūros ir sporto komitetas panaikino SSRS sportinės žūklės federaciją ir leido respublikų federacijoms savo nuožiūra taikyti tarptautines taisykles. 1977 m. žurnalo "Rybolovstvo i rybovodstvo" taurės varžybose jau buvo įteisintos visos kastingo rungtys.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
Lietuvos sportinės žūklės federacijos veikla
Lietuvos sportinės žūklės federacija, propaguojanti kastingą, 2000 m. tapo Tarptautinės kastingo sporto federacijos nare, ir Lietuvos sportininkai galėjo dalyvauti Europos ir pasaulio čempionatuose bei kitose tarptautinėse varžybose.
Nuo 1956 m. Lietuvoje kasmet rengiami poledinės žūklės ir spiningavimo čempionatai. Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta poledinės žūklės, meškeriojimo plūdine meškere, žūklės museline meškere, jūrinės žūklės, spiningavimo iš laivelių ir kastingo čempionatai. Šalyje yra daugiau nei 20 sportinės žūklės klubų, regioninių federacijų ir asociacijų.
Žymūs Lietuvos sportinės žūklės treneriai ir sportininkai
Žymiausi Lietuvos sportinės žūklės treneriai yra M. Svirbutavičius ir J. Savickas (Žuvelė). Lietuvos sportininkai yra pasižymėję ir už šalies ribų, ne kartą vežę apdovanojimus iš įvairiausio rango varžybų.
Vienas iš įsimintiniausių Lietuvos sportinės žūklės pasiekimų - 2015 m., kai Lietuvos spiningautojų komanda tapo pasaulio čempionais.
Poledinės žūklės pasaulio čempionatas Mongolijoje: Lietuvos triumfas
Lietuvos rinktinė pademonstravo visišką dominavimą Mongolijoje vykusiame poledinės žūklės pasaulio čempionate. Mūsiškiai ne tik laimėjo komandinę įskaitą, bet ir susižėrė individualius apdovanojimus. Arūnas Koska asmeninėje įskaitoje tapo čempionu, Artūras Skvirba iškovojo sidabrą, o Mindaugas Leonas pasidabino bronza.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Pasirengimas čempionatui ir varžybų eiga
Oficiali komanda, skridusi į Mongoliją, susidėjo iš devynių žmonių: komandos vadovo, dviejų trenerių ir šešių sportininkų. Lėktuvas nusileido Mongolijos sostinėje Ulan Batore. Ruoštis poledinės žūklės varžyboms žvejai išvyko į Karakorumą. Maždaug už 70 km nuo miestelio plyti Ugii ežeras, ant kurio ledo ir vyko čempionatas.
Lietuvių komanda į Mongoliją atvyko prieš dešimt dienų iki varžybų, todėl turėjo užtektinai laiko pasiruošti. Varžybos truko dvi dienas po tris valandas. Jose startavo po penkis kiekvienos šalies komandos sportininkus.
Per dvi čempionato dienas dalyviai pagavo beveik 1 t žuvies. Laimikis buvo atiduotas gyvūnų prieglaudoms.
Mindaugo Leono įžvalgos apie poledinę žūklę
Mindaugas Leonas, pasidabinęs bronza Mongolijoje vykusiame čempionate, teigia, kad poledinė žūklė - tai tik viena iš daugiau nei dešimties žvejybos rungčių. Jis taip pat pabrėžia, kad tokio lygio varžybose svarbu viskas: ir technika, ir taktika, ir komandos narių veiksmų greitis.
"Jei lauksi, kol žuvis užkibs, medalių neparsiveši. Todėl, jei vienoje eketėje nekimba, bėgi prie kitos, jaukiniesi, mikliai dirbi su žvejybos technika, nuo kurios irgi didele dalimi priklauso rezultatas. Su viena meškere žuvį ištrauksi per 15 sek., su kita - per 7-ias. Kiekviena sutaupyta sekundė leidžia žvejui daugiau kartų nuleisti į eketę masalą ir, žinoma, pagauti daugiau žuvų", - aiškina M. Leonas.
Pirmasis Lietuvoje vykęs pasaulio poledinės žūklės čempionatas
Pirmą kartą Lietuvoje vykęs 18-asis pasaulio poledinės žūklės čempionatas Lietuvai buvo ypač sėkmingas. Šį kartą čempionės vardą iškovojusi mūsų komanda įveikė baltarusius ir ukrainiečius, taip pat pelniusius apdovanojimus.
Sportinės žūklės varžybų taisyklės ir ypatumai
Sportinė žūklė - tai sporto šaka, kurioje vyksta žuvų meškeriojimo varžybos vandens telkinyje žūklės įrankiais. Meškeriojimo varžybas laimi sportininkas arba komanda, per nustatytą laiką pagavę daugiausiai žuvų.
Varžybų metu dalyviai turi laikytis nustatytų taisyklių, kurios gali skirtis priklausomai nuo varžybų tipo ir organizatoriaus. Dažniausiai taisyklės apibrėžia:
- Leidžiamus žūklės įrankius ir masalus
- Žvejybos zonas ir laiką
- Žuvų rūšis, kurias galima gaudyti
- Minimalų žuvų dydį
- Baudas už taisyklių pažeidimus
Varžybų metu sugautos žuvys dažniausiai pasveriamos ir paleidžiamos atgal į vandenį. Laimi tas, kas pagauna daugiausiai žuvies pagal svorį arba kiekį.
Spiningavimo varžybos: technika ir įranga
Spiningavimas - tai žūklės būdas, kai žuvis viliojama dirbtiniu masalu, imituojančiu smulkią žuvelę ar kitą grobį. Spiningavimo varžybose laivai aprūpinti naujausiomis technologijomis, elektronika, žuvų ieškikliais ir mašalais.
Lietuvoje spiningautojai gali varžytis šalies spiningautojų lygoje, kurią sudaro keturi etapai. Varžybos vyksta skirtinguose ežeruose, o kiekvienas etapas trunka dvi dienas.
"Žvejojama yra iš valčių. Valtyse būna po du žmones, o visą komandą sudaro du ekipažai. Varžytis galima ne tik komandinėje rungtyje, bet ir individualioje bei ekipažų įskaitose. Per varžybas reikia sugauti 20 žuvų ir jas pristatyti. Žuvys turi būti gyvos. Tuomet jos yra pasveriamos ir paleidžiamos atgal į vandenį. Laimi tas, kas pagauna daugiausiai žuvies", - pasakoja S. Lukšta, patyręs spiningautojas ir varžybų dalyvis.
Pasirengimas spiningavimo varžyboms
S. Lukšta teigia, kad didelių paslapčių ruošiantis svarbiausioms meškeriojimo varžyboms nėra. Didžiausiuose tarptautiniuose renginiuose dvi dienas leidžiama pasitreniruoti. "Pagrindinis dalykas - kuo daugiau treniruočių, tuo geresnis rezultatas", - šypsosi S. Lukšta.
Spiningavimas - gana brangus malonumas, nes vien reikalinga įranga yra labai brangi. Pradedantiems tikėtis greitų pergalių neverta, nes čia viskas ateina su patirtimi ir varžybomis.
Per spiningavimo varžybas Lietuvoje dažniausiai yra pagaunamos lydekos, ešeriai ir starkiai. Etape upėse dar prisideda salatis.
Sportinės žūklės ateitis ir populiarumo augimas
Sportinė žūklė nuolat tobulėja ir populiarėja visame pasaulyje. Naujos technologijos, moderni įranga ir augantis susidomėjimas gamta skatina šios sporto šakos raidą. Lietuvoje sportinė žūklė taip pat turi didelį potencialą, o sėkmingi pasirodymai tarptautinėse varžybose didina susidomėjimą šia sporto šaka.
Nors pastaruoju metu vaikų ir paauglių žvejyba beveik nedomina, tačiau tikimasi, kad ateityje situacija pasikeis ir jaunoji karta aktyviau įsitrauks į sportinės žūklės veiklą.