Kalbos raidos sutrikimas (KRS) paliečia nemažą dalį populiacijos. Maždaug 7 proc. žmonių turi kalbos raidos sutrikimą (KRS), kuris yra 50 kartų dažnesnis nei klausos sutrikimas ir penkis kartus dažnesnis nei autizmas. Šiame straipsnyje aptariamas ryšys tarp sporto ir kalbos mokslo, ypač atsižvelgiant į naujausius tyrimus ir jų praktinį pritaikymą.
Kalbos raidos sutrikimai: iššūkiai ir galimybės
Terminas „raidos“ reiškia, kad šis sutrikimas pasireiškia nuo vaikystės - bet nėra įgimta būklė. KRS turintiems vaikams gali būti sunku suprasti žodžius, vykdyti nurodymus ar atsakyti į klausimus, jie sunkiai randa žodžius mintims išreikšti ar žodžius taria netinkama tvarka, sunkiai sukaupia dėmesį, sunkiai skaito ir rašo, sunkiai prisimena, kas jiems buvo pasakyta. Ilgainiui tai gali neigiamai paveikti mokyklinį ir socialinį gyvenimą.
Muzikos ritmų poveikis kalbos suvokimui
Naujajame tyrime, kuriam vadovavo Vakarų Sidnėjaus universitetas (Australija), buvo nagrinėjama, ar reguliaraus muzikinių ritmų klausymasis padeda KRS turintiems vaikams pagerinti sakinių kartojimą, su kuriuo jie paprastai tvarkosi sunkiai. Ankstesni tyrimai parodė, kad egzistuoja stiprus ryšys tarp smegenų sričių, kurios apdoroja kalbą ir muziką, o muzikos ir kalbos panašumai, susiję su sintakse, ritmu ir garsiniu apdorojimu rodo, kad tarp jų gali būti kryžminis (perkeliamasis) poveikis. Tyrėjai atrinko prancūzakalbius vaikus nuo penkerių iki 13 metų: 15 turinčių KRS ir 18 jo neturinčių. Vaikai 30 sekundžių klausėsi taisyklingo arba netaisyklingo ritmo, po ko gavo šešių sakinių rinkinius. Išklausę kiekvieną sakinį, vaikai buvo paprašyti kuo tiksliau jį pakartoti. Buvo atlikta kontrolinė užduotis, kai vaikai klausėsi taisyklingų arba netaisyklingų ritmų prieš atlikdami vaizdinę užduotį (per ribotą laiką piešinuke išbraukti kuo daugiau ten tarp kitų objektų pavaizduotų gyvūnų).
Tyrėjų naudoti reguliarūs ritmai buvo 4/4 metro, 120 dūžių per minutę. Nereguliarūs ritmai buvo chaotiškesni, t. y. vaikai negalėjo išskirti aiškaus ritmo. „Nustatėme, kad visi vaikai, įskaitant ir turinčius kalbos problemų, klausęsi taisyklingų muzikinių ritmų sakinius garsiai pakartojo geriau, nei klausęsi netaisyklingų, - sako pagrindinė tyrimo autorė Anna Fiveash. - Ši išvada, kad taisyklingi ritmai gali pagerinti sakinių kartojimą, yra stulbinanti - turint omenyje, kad kalbos raidos sutrikimų turintys vaikai turi ypatingų sunkumų garsiai kartoti sakinius, ypač kai jie yra gramatiškai sudėtingi“. Tyrėjai nenustatė jokio skirtumo atliekant kontrolinę užduotį - o tai rodo, kad reguliaraus muzikinio ritmo teikiama nauda buvo būdinga kalbos, o ne regos užduotims. Jie teigia, kad jų tyrimas patvirtina hipotezę, jog smegenys turi bendrus ritmo ir gramatikos apdorojimo mechanizmus.
Praktinis pritaikymas ir logopedinė terapija
KRS diagnozuoja logopedas, apmokytas vertinti ir gydyti žmones, turinčius kalbos ir kalbėjimo problemų. Tyrėjai teigia, kad jų išvados rodo, jog ritminė muzika yra perspektyvi priemonė, kurią būtų galima įtraukti į logopedinę terapiją. „KRS turintys vaikai gali sunkiai suprasti savo bendraamžius, mokytojus ir tėvus, todėl jiems sunku veiksmingai reikšti mintis, o tai gali turėti pasekmių visam gyvenimui, akademinėje ir socialinėje srityse, - aiškina tyrimo autorė Enikö Ladányi.
Taip pat skaitykite: Sportas vaikams: nauda ir patarimai
Kalbos ir smegenų ryšys: tarpkultūriniai skirtumai
„Tad mūsų nustatyti skirtumai turėtų būti ne dėl skirtingos etninės kilmės, o dėl kalbos, kuria mes [jie] kalbame“, - „Live Science“ sakė tyrimui vadovavęs Vokietijos Maxo Plancko žmogaus pažinimo ir smegenų mokslų instituto mokslininkas Alfredas Anwanderis. Nors kalbos tinklas palaipsniui tampa vienu iš stipriausių smegenų tinklų, gimimo metu jo jungtys yra silpnos. Mokantis kalbėti, stiprėja ryšiai tarp skirtingų smegenų sričių, atsakingų už įvairių rūšių kalbos apdorojimą, pavyzdžiui, žodžių atpažinimą iš garsų ir sakinių prasmės suvokimą, aiškino A. Skirtingoms kalboms vieni kalbos apdorojimo būdai gali būti labiau reikalingi nei kiti. Ankstesniuose tyrimuose buvo išryškintos smegenų sritys, kurios suaktyvėja kalbos apdorojimo metu. Seminare kalbėdamas apie šį straipsnį, tyrime nedalyvavęs Vokietijos „Forschungszentrum Jülich“ tyrimų centro Neuromokslų ir medicinos instituto tyrėjas Patrickas Friedrichas pažymėjo, kad kalbos tinklas smegenyse yra suvokiamas kaip „daugiau ar mažiau universalus skirtingomis kalbomis kalbantiems žmonėms“. „Manau, kad šis tyrimas tikrai įdomus, nes pirmą kartą parodomas struktūrinis skirtumas, kuris priklauso nuo gimtosios kalbos, o ne nuo vėliau išmoktų kalbų“, - sakė P.
Tyrime dalyvavo 94 asmenys. Pusė jų kalbėjo tik vokiškai, o kita pusė - tik arabiškai, nes neseniai apsigyveno Vokietijoje. Atlikus skenavimą paaiškėjo, kad gimtakalbių vokiečių kalbos vartotojų kairiojo pusrutulio srityse, susijusiose su kalbos apdorojimu, ryšiai buvo glaudesni, palyginti su gimtakalbiais arabų kalbos vartotojais. A. Anwanderis pažymėjo, kad vokiečių kalba yra laikoma sintaksiškai sudėtinga, t. y. sakinio prasmę galima suprasti ne tiek iš žodžių tvarkos, kiek iš gramatinių žodžių formų. Kitaip tariant, žodžiai, kurių prasmė priklauso vienas nuo kito, gali būti priešinguose sakinio galuose. A. Anwanderis arabų kalbą apibūdino kaip semantiškai sudėtingą - nors žodžių tvarka sakinyje čia yra pastovesnė, žodžių reikšmes gali būti sunkiau iššifruoti. Anot jo, tikėtina, kad kalbos tinklas, kurį suformavo asmens gimtoji kalba, gali turėti įtakos kitiems nelingvistiniams kognityviniams gebėjimams. Londono universiteto koledžo psichologijos profesorius emeritas Davidas Greenas šį tyrimą apibūdino kaip „techniškai išbaigtą“, tačiau išreiškė tam tikrų abejonių. Tyrime taip pat nebuvo analizuojamos visos su kalbos apdorojimu susijusios smegenų sritys, be to, nebuvo įvesti smegenų aktyvumo rodikliai, kuriuos būtų galima palyginti atskiriems asmenims. Nepaisant to, A. Anwanderis įžvelgia šios tyrimų krypties potencialą ir svarsto, ar būtų įmanoma atlikus smegenų skenavimą nuspėti žmogaus gimtąją kalbą.
Kalba ir tautinė tapatybė: pagarba ir atsakingumas
Kalbos yra įvairios, nes žmonių suvokimo ir mąstymo būdas yra skirtingas. Pasak A. Maceinos, kalboje tauta įkūnija savo pasaulio suvokimo būdą, savo pažiūras į daiktus, savo istoriją. Dabartiniam mokiniui reikia pagarbaus santykio su kalba ir atsakingo jos vartojimo kultūros. Pagarbus santykis su kalba pasireiškia taisyklinga sakytinės ir rašytinės kalbos vartosena mokykloje, socialiniuose tinkluose ir visame viešajame gyvenime. Gimtoji kalba per visų dalykų pamokas yra bendravimo ir darbų pristatymo žodžiu ir raštu kalba, todėl labai svarbu vertinti ne tik pristatymų turinį, bet ir kalbos taisyklingumą bei tinkamumą: teiginių formulavimą, išvadų, citatų, šaltinių pateikimą, taip pat tartį, dalyko terminų kirčiavimą. Vertinant darbus raštu svarbu kreipti dėmesį į rašomo teksto taisyklingumą - taisyti gramatikos, rašybos ir skyrybos klaidas.
Kalbos ugdymas ir technologijos: skaitmeninio turinio kūrimas
Mokomasi kuo tiksliau įvardyti konkrečią problemą, su mokytoju aptariamos galimos jos priežastys, pasekmės, tariantis su mokytoju pasirenkamas sprendimas iš kelių galimų. Stengiamasi, kad kuriamas turinys būtų prasmingas ir aktualus, laikomasi taisyklingos kalbos normų. Mokomasi taisyklingai įvardyti pagrindinius kompiuterio įtaisus, kompiuteriu atliekamus veiksmus, stengiamasi visuomet vartoti taisyklingas sąvokas, domėtis technologijų ir kalbos naujovėmis. Kad laiško tekstas būtų taisyklingas, mokomasi naudotis lietuvių kalbai (ir savo gimtajai kalbai) tinkamomis koduotėmis.
Bendravimas ir kalbos vartojimas
Sklandžiai ir suprantamai, laikydamasis etikos ir etiketo normų perteikia su fizika susietą informaciją. Atsižvelgia į adresatą. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus aiškindamas reiškinius. Laikydamasis etikos ir etiketo normų, vartoja bendrinę ir mokslinę kalbą perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją. Lanksčiai pritaiko pranešimą adresatams. Tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, terminus, simbolius ir matavimo vienetus.
Taip pat skaitykite: Vaikų sportas ir sveikatos patikrinimas
Taip pat skaitykite: Mitybos ir sporto svarba