Šis straipsnis apžvelgia įvairių sporto šakų istoriją, pradedant futbolo vartininko evoliucija ir baigiant tradicinėmis šveicariškomis imtynėmis - švingenu.
Futbolo Vartininko Istorija: Nuo Virvės Iki Pirštinių
Futbolas, kaip žinome šiandien, turi ilgą ir įdomią istoriją, o vartininko pozicija yra viena iš svarbiausių ir labiausiai evoliucionavusių.
Vartų Gimimas ir Vartininko Atsiradimas
Lietuviškas žodis „vartininkas“ angliškai skamba „goalkeeper“. Pats žodis „goal", šiais laikais reiškiantis tiek futbolo vartus, tiek įvartį, kilo iš senovinio anglosaksiško „gāl“ - kliūtis, trukdymas. Lauko žaidimų kontekste „goal“ pirmą kartą paminėtas XVI a. šaltiniuose ir apibrėžė vietą, kurioje pelnomi taškai. XIX a. Anglijoje neįtikėtinai išpopuliarėjo komandiniai lauko žaidimai su kamuoliu, kuriuos galima laikyti šiuolaikinių regbio ir futbolo protėviais. Pirmosios Asociacijos futbolo taisyklės nenumatė vartininko pozicijos, tačiau 1870 m. nuspręsta vartų gynybą patikėti specialiai paskirtam žaidėjui. Jam buvo suteikta išimtinė teisė ginti vartus rankomis ir griebti kamuolį visoje savo aikštės pusėje. Tiesa, nuo 1912 m. Beje, mažai kas žino, kad pirmieji futbolo vartai neturėjo metalinio skersinio. Jo vietoje tarp stulpų buvo ištempiama paprasta virvė ar spalvota juostelė. 1875 metais Šefildo futbolo klubas pasiūlė sujungti stulpus metaliniu skersiniu, kadangi kamuoliui nutraukus virvę dažnai kildavo aršūs ginčai - buvo įvartis, ar ne.
Vartininkų Treniravimas ir Apranga
1891 m. Atsiradus naujai žaidėjų pozicijai klubai pradėjo rengti vartininkus. Paprastai jais tapdavo aukšti, šoklūs, žaibiška reakcija pasižymintys vyrai. Pirmieji vartininkai žaidė be pirštinių, todėl neretai patirdavo pirštų ar plaštakos traumas. Sužeidimai dažnėjo, nes augant sportininkų profesionalumui didėjo žaidimo greitis. Teigiama, kad pirmasis patentas vartininkų pirštinių siuvimui išduotas 1885 m. britui Williamui Sykesui. Visgi pirmojoje XX a. pusėje dauguma pirštinių buvo savadarbės, sustiprintos papildomais gumos ar odos sluoksniais. Italų įmonė „Stanno“ yra viena iš pirmųjų, pradėjusių siūti profesionalias futbolo vartininkų pirštines.
Baudinių Istorija ir Vartininkų Apranga
XX a. Vienuolikos metrų baudinys - tiesioginis vartininkų meistriškumo išbandymas. Iš pradžių už pražangas ar žaidimą ranka prie pat vartų būdavo skiriamas laisvas smūgis, tad gynėjai tuo neretai piktnaudžiavo: griebdavo į vartus skriejantį kamuolį ar tiesiog griaudavo prie jų pavojingai priartėjusį varžovą. Puolantiems laisvas smūgis vietoje garantuoto įvarčio neatrodė labai teisingas sprendimas, kildavo daug protestų. 1890 m. Remiantis ketvirtąja, futbolo žaidėjų aprangą reglamentuojančia FIFA taisykle, vartininko uniforma savo spalvomis turi skirtis nuo kitų žaidėjų ir teisėjų uniformos. Legendinis sovietų vartininkas Levas Jašinas paprastai vilkėjo juodą sportinį kostiumą, todėl gavo Juodos Panteros pravardę. Žymus Čekijos vartininkas Petras Čechas garsėja ne tik puikiu žaidimu, bet ir minkštu odiniu šalmu ant galvos. 2006 m., po susidūrimo su priešininku komandos saugu, Čechas patyrė rimtą galvos traumą. Beje, vartininku P.Čechas nusprendė tapti irgi po traumos, būdamas dešimties metų.
Taip pat skaitykite: Pripučiama sporto įranga
Vartininkai Kaip Aikštės Žaidėjai ir Įvarčių Rekordai
Už savo baudos aikštelės ribų vartininkas gali žaisti kaip aikštės žaidėjas, pelnyti įvarčius ir netgi mušti vienuolikos metrų baudinius. Tačiau vartininko keliavimas po visą aikštę nebūna itin dažnas, kadangi vartai lieka tušti. Daugiausia įvarčių (FIFA duomenimis - 131) į priešininkų vartus pelnė visai neseniai karjerą baigęs legendinis brazilas Rogerio Ceni. Štai 1990 m. Kas buvo geriausias visų laikų vartininkas? Tarptautinė futbolo istorijos ir statistikos federacija (IFFHS) geriausius metų vartininkus renka nuo 1987 m. IFFHS atstovų balsavimu, geriausiu XX a.
"Rimi Vilniaus Maratonas": Sportas, Menas ir Bendruomeniškumas
Artėjant didžiausiai bėgimo šventei - „Rimi Vilniaus maratonui“ - 20 kartą organizuojamas renginys žada ne vieną staigmeną. Dalyviai galės mėgautis įvairiomis pramogomis, o bėgimo distancijas pasirinkti pagal savo ištvermę. Dalyvaujantys „Rimi“ 5 km bėgime „Rinkis Sveikiau“ gaus ir žinomo muralų kūrėjo Ettoja sukurtus marškinėlius. Anot menininko, jų dizainą įkvėpė sostinė bei jos istorija, o piešinyje pavaizduotas geležinis vilkas, stilizuotas bėgimo batelio formoje. Ukrainiečių kilmės menininkas Ettoja daugeliui žinomas dėl savo kuriamų muralų - ant sienų bei pastatų fasadų piešiamų ryškių gatvės meno darbų. Paklaustas, kas įkvėpė marškinėlių piešinį, menininkas teigia ilgai negalvojęs: „Nedažnai kūrybos proceso pradžioje esu toks užtikrintas, kaip šį kartą. Jau nuo mat pirmos akimirkos, prisėdęs piešti šių marškinėlių eskizą, žinojau, kad jame norėsiu pavaizduoti legendomis apipintą bei sostinės istoriją simbolizuojantį geležinį vilką ir vieną svarbiausių bėgimo atributų - sportinius batelius. Šiuos du simbolius sujungiau į vieną stilizuotą ir abstraktų elementą, kuris ir atsidūrė marškinėlių centre. Taip jau sutapo, jog pastaruoju metu savo piešiniuose dažnai pasitelkiu šuns arba vilko motyvus. Jie man susiję ne tik su užsispyrimu ar ištverme, bet ir simbolizuoja stiprų ryšį, bendruomeniškumą. Menininkas priduria, kad vienu svarbiausių akcentų jo piešinyje tapo išraiškinga vilko akis. Ettoja pasakoja, kad nors jam ir anksčiau yra tekę kurti įvairių marškinėlių dizainų, šis kartas buvo kitoks nei ankstesni. „Man pirmą kartą teko kurti piešinį būtent sportinio tipo marškinėliams. Piešiant ant įprastų, dažniausiai apsiribojama kokia nors iliustracija marškinėlių priekyje arba nugaroje, o šį kartą turėjau apgalvoti kiekvieną marškinėlių detalę: kas bus pavaizduoja jų krūtinės ir pilvo bei nugaros srityse, kokie elementai papuoš marškinėlių šonus, rankoves. Kurdamas pirminius piešinio eskizus, menininkas Ettoja juos dėliojo savo planšetės ekrane, bet iškart naudojo ir marškinėlių siluetą, kad kiekviena piešinio detalė kruopščiai susiklijuotų į bendrą visumą. „Džiaugiuosi, jog mano sukurtu piešiniu ir jų atvaizdu ant marškinėlių jau visai netrukus pasipuoš „Rimi“ maratono dalyviai. „Skatiname visus surasti savo judėjimo motyvacijos šaltinį, kuriuo gali tapti net ryškūs marškinėliai ar spalvoti sportiniai bateliai - svarbiausia, kad sportuoti būtų smagu. Marškinėliai, kuriuos gaus pirmasis tūkstantis „Rinkis sveikiau“ bėgimo dalyvių, yra sertifikuoti „OEKO TEX“ asociacijos, skatinančios tvarių gaminių kūrimą tekstilės ir odos pramonėje bei užtikrinančios jų atitikimą tvarumo standartams. Tad siūlome marškinėlius ne tik kolekcionuoti kaip asmeninės pergalės simbolius, bet ir dėvėti juos kasdien sportuojant bei aktyviai leidžiant laiką“, - kviečia E. „Rimi Vilniaus maratonas“ - tai didžiausias bėgimas Lietuvoje, kiekvieną rugsėjį vykstantis Vilniuje ir sutraukiantis bėgimo profesionalus bei entuziastus iš įvairių pasaulio šalių. Rugsėjo 10 d.
Marijus Užupis: Nuo NKL Iki Olimpinės Svajonės
Prieš kelerius metus Marijus Užupis žibėjo Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) ir nė nesvajojo tapti tarptautinio lygio žvaigžde, kovoti dėl olimpinio kelialapio ar žengti ant „LTeam apdovanojimai 2019“ scenos. Tačiau per vienerius metus sportininko gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. „Dažnai jaunimas iš mažų miestelių netiki savo galimybėmis gyvenime ko nors pasiekti. Aš manau, kad jei nori - pasieksi savo. Aš esu iš tokio mažo miestelio Šakių rajone, kur praktiškai tik pieno parduotuvė yra. Net lauko krepšinio aikštelės iš pradžių nebuvo. Važiuodavau autobusu į treniruotę, po kurios bėgdavau į stotį, kad spėčiau namo. Todėl ir tikiu, kad jei labai nori - rasi galimybę“, - sakė Lietuvos 3×3 rinktinės narys, Šakių „Gulbelė“ komandos krepšininkas M. Užupis. Praėjusiais metais Lietuvos trijulių rinktinė spindėjo tarptautinėje arenoje: Europos čempionate iškovojo bronzą, planetos pirmenybėse užėmė devintąją vietą, pasaulio reitinge pakilo į šeštąją vietą bei rengiasi kovai dėl vietos Tokijo olimpinėse žaidynėse. LTeam metų sporto apdovanojimuose Lietuvos trijulių rinktinei atiteko metų komandos titulas. Televizijos laidai „Lietuvos mokyklų žaidynės“ 26-erių krepšininkas papasakojo apie krepšinio reikšmę savo gyvenime ir sporto svarbą jaunimui.
3x3 Krepšinio Specifika ir Svarba
Kas svarbiausia žaidžiant trijulių krepšinį? Turbūt ištvermė, gebėjimas didelio nuovargio fone priimti tinkamą sprendimą, savitarpio supratimas aikštėje. Jau daug metų su komandos nariais esame geri draugai, ilgą laiką kartu žaidžiame. Manau, tai labai prisideda prie rezultato. Jūs buvote vienas tų, kurie trijulių krepšinį Lietuvoje iškėlė į neregėtas aukštumas. Ką jums reiškia atstovauti Lietuvai? Pirmiausia, krepšinis yra mano gyvenimo būdas, variklis, be kurio neįsivaizduoju gyvenimo. O atstovauti savo šaliai yra garbė, bet tuo pačiu ir didelė atsakomybė. Kai žaidėme Europos čempionate apie mus dar niekas nežinojo, nesitikėjo rezultatų, todėl mūsų neslėgė spaudimas. Dabar kai esame pasaulio reitingo viršuje ir visi mus žino, atsakomybė yra didžiulė. Krepšinio pasaulyje esate žinomas „Uzi“ pravarde. Ką ji reiškia? Tai kaip ginklas. Po kelių taiklių metimų vienas komentatorius mane taip pavadino ir „prilipo“.
Sporto Svarba Jaunimui ir Šeimos Įtaka
Sakote, kad krepšinis yra jūsų gyvenimo būdas. O mokydamasis mokykloje ar buvote sportiškas ir aktyvus? Tikrai taip. Kiek galėjau, visur mokyklai atstovavau: lengvosios atletikos, kvadrato, krepšinio varžybose. Net dailės konkursuose. Pamenu, mano piešinys buvo kažkur publikuotas (juokiasi). Buvau labai aktyvus vaikas. Kodėl jaunam žmogui svarbu sportuoti? Manau, kad tai būtina. Kai turėsiu vaikų, būtinai juos paskatinsiu lankyti sporto būrelius. Neskatinsiu tapti profesionalais, tai galės nuspręsti patys. Sportas lavina kūną, laikyseną, asmenines savybes. Gyvenime tai tikrai padės. O kas jus paskatino sportuoti? Už tai, ką šiandien turiu, turėčiau padėkoti šeimai. Mes nebuvome turtingi, o mano tėvai paskutinius pinigus išleisdavo mano sportiniams bateliams ir aprangai. Jie atidavė viską, ką galėjo, visada mane palaikė.
Taip pat skaitykite: Futbolo kamuolys: nuo istorijos iki šių dienų
Šveicariškas Švingenas: Tradicijos ir Jėga
Lozanos katedroje yra freska, kurioje nupieštas imtynininkas sugriebęs savo oponentą už diržo. Tai ankstyviausias šveicariškų imtynių vaizdas, datuojamas XIII amžiumi. Senovėje šveicariškos imtynės suteikdavo progą skirtingų vietovių gyventojams pasigalynėti tarpusavyje. Nepaisant milžiniško populiarumo mūsų laikais, šis sportas kažkada buvo draustas, o jo gerbėjus persekiojo. XVI ir XVII a. valdžios ir bažnyčios atstovai smerkė švingeną, nes kaimų gyventojai dažnai rengdavo imtynių dvikovas sekmadieniais ir per religines šventes. Prasidėjus Švietimo amžiui draudimams atėjo galas. Moderniojo švingeno atgimimu laikomi 1805 m., kai Interlakeno miestelyje netoli Unspunnen pilies griuvėsių surengtas pirmasis Alpių žaidimų festivalis. Nacionalinę šventę įkvėpė šveicarų identiteto paieškos ir tautinės savimonės augimas, juk tuo metu Europoje aršiai stengėsi dominuoti Prancūzija.
Švingeno Taisyklės ir Varžybų Specifika
Švingenas - tai dviejų fiziškai stiprių varžovų dvikova pagal griežtas taisykles. Visi sugriebimai, pakėlimai ir metimai reglamentuoti. Imtynininkai susitinka apvaliame 12 metrų skersmens ringe, kurio danga - pjuvenos. Dvikovos trukmė - vienas 10-12 minučių trukmės raundas, prasidedantis rankos paspaudimu. Imtynininkai sugriebia vienas kitą už „šortų“ diržo nugaros pusėje ir stengiasi paguldyti oponentą ant menčių. Laimi tas, kuris iki raundo pabaigos patiesia priešininką ant ringo ir sugeba išlaikyti jo kelnes bent viena ranka. Mačą stebi trys teisėjai, vienas iš jų - ringe. Teisėjai fiksuoja kiekvieną sugriebimą, o už pergalingą metimą skiria maksimalius dešimt taškų. 2016 m. Švingene nėra nei svorio, nei jokių kitų kategorijų. Visgi, paprastai į pjuvenų ringą žengia stambūs vyrai, virš 180 cm ūgio ir sveriantys bent 100 kg. Imtynininkams reikia gerai išmanyti kovos taktiką ir būti įvaldžiusiems techniką. Senovėje naudoti tik keli metimai, bet evoliucionuojant sporto šakai naujų kombinacijų skaičius jau viršija 100.
Švingeno Nugalėtojai ir Organizacija
Alpių žaidimų festivalio nugalėtojas tituluojamas „Schwingerkönig“ - „imtynių karaliumi“ ir išlaiko šį titulą trejus metus. Jo prizas - nugalėtojo šlovė, vainikas ir „dovanų rinkinys“, kurį sudaro bulius, varpeliai kabinami karvėms ant kaklų, mediniai baldai ir kiti kaime reikalingi daiktai. 1895 m. įkurta Šveicarijos švingeno asociacija (Eidgenössische Schwingerverband) vykdo šios sporto šakos priežiūrą, rengia instrukcijas, nustato taisykles ir organizuoja treniruotes. Asociacijai priklauso virš 5000 aktyvių imtynininkų, iš kurių beveik 2000 - jaunimas. 1980 m. šalyje pradėtos rengti moterų švingeno varžybos.
Taip pat skaitykite: Sportas ir socialiniai įgūdžiai