Daugelis tėvų, vos tik vaikui pradėjus vaikščioti, susirūpina jo pėdomis ir neretai griebiasi priemonių, kurios, specialistų teigimu, ne visada yra būtinos ar netgi naudingos. Vienas dažniausių rūpesčių - plokščiapėdystė, dėl kurios neretai įsigyjama ortopedinė avalynė ar vidpadžiai. Tačiau ar tikrai visi vaikai, turintys plokščias pėdas, turi būti gydomi, ir ar tai reiškia, kad jie negali sportuoti? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra plokščiapėdystė, kokie mitai su ja susiję, ir kaip pilnapadžiai vaikai gali sportuoti bei stiprinti savo pėdas.
Kas Yra Pilnapadystė?
Gydytojai ortopedai teigia, kad kas ketvirtas žmogus turi plokščiapėdystę. Visi vaikai iki trejų ketverių metų yra pilnapadžiai. Beveik visi naujagimiai - pilnapadžiai. Tokia pėdutės forma vadinama fiziologine plokščiapadyste.
Vaikų plokščiapadystė gąsdina ne vieną mamą. Ir kaip gali būti kitaip, jei net šios srities specialistai nesutaria, kada ir kaip ją reikėtų gydyti. Augdamas vaikas daug bėgioja ir pėdų riebaliukai pradeda nykti. Pėda pradeda virsti į vidinę kojų pusę. Tokiu atveju plokščią pėdą labiau lems laisvi pėdų raiščiai. Kai kurie gydytojai tai vadina šleiva į vidų pėda, nors geriau būtų vadinti pavirtusia į vidų pėda (vok. „knickfuss“). Tai taip pat plokščiapadystė. Tėveliai gali atlikti „eksperimentą“: kai vaikas pasistiebia, įtempia raumenukus, pėdutės forma tampa graži. Bet kai nusileidžia ant žemės visa pėda, ji ir vėl pavirsta į vidinę kojų pusę.
Mitai Apie Vaikų Pėdas Ir Plokščiapėdystę
Konsultuoja „Gijos Klinikų“ vaikų ortopedė-traumatologė dr. Jolita Gintautienė.
- 1 mitas. Pas vaikų ortopedus siunčiami tik vaikai „su problemomis“. Pas vaikų ortopedus patenka vaikučiai, kurie turi rimtų problemų, tačiau didžioji dalis čia apsilankančių vaikų - sveiki, o vizitai - profilaktiniai. Kada jau reikia profilaktikos? Jeigu kalbame tik apie pėdutes, tai pirmą kartą pasirodyti gydytojui ortopedui rekomenduojama tada, kai vaikutis pradeda vaikščioti tvirtai ir be prilaikymo. Mes apžiūrime pėdutes, eiseną, patariame dėl batukų. Jau ir tokio amžiaus vaikų tėvai skundžiasi „plokščiomis pėdutėmis“, tuomet nuraminame, kas norma, o kas nebe.
- 2 mitas. Iki 3 metų dėl vaiko pėdučių nėra ko sukti galvos, nes jos dar tik formuojasi. Tikrosios rimtos pėdų deformacijos pastebimos jau nuo gimimo. Tačiau tokių vaikučių nėra daug. Dauguma mūsų pacientų kreipiasi dėl plokščių pėdučių. Svarbiausia tėvams žinoti, kad iki tam tikro laiko pėdutės auga ir vystosi, o paskui ateina tokia riba, kai jos jau nebesikeičia. Iki 2-3 metų net 90 proc. vaikų yra pilnapadžiai, jų net eisena kitokia, vaikučiai eina išskėstomis kojytėmis, dėl balanso perkelia svorį ir kūną laikančią ašį į vidinę pusę, tad pėdutės atrodo plokščios ir sugriuvusios į vidų. Tai kelia nerimą tėvams. Iš tiesų dažniausia tai yra fiziologiniai dalykai, kurie laikomi norma, nes pėdos skliautas intensyviau pradeda formuotis nuo 3 metų. Tad nuo 3 metų turėtume matyti vis ryškiau besiformuojantį pėdos skliautą, kuris ryškėja vidinėje pėdos pusėje. Jeigu skliautas formuojasi, vaikučiui pas ortopedą pakaks pasirodyti kas kelerius metus. Tačiau jei skliautas nesiformuoja ir yra eisenos sutrikimų, reikėtų kreiptis į ortopedą greičiau. Pėdos skliautas turėtų susiformuoti iki pirmos klasės, o galutinė amžiaus riba - 10 metų.
- 3 mitas. Visus plokščiapadžius galima pagydyti, o jeigu žmogus užaugo plokščia pėda, tai yra tik tėvų darbo brokas. Deja, apie 20 procentų žmonių pėdos skliautas nesusiformuoja, nors taikomos įvairios priemonės. Labai svarbus genetinis veiksnys. Matydamas 2-5 metų vaiko pėdutes niekados nežinai, ar jis bus vienas iš tų 20 procentų. Tai pamatome, tik artėjant 10 metų ribai. Kiltų klausimas, kam reikalinga profilaktika, jeigu vis tiek medicina nepadaro stebuklų? Pirmiausia reikia suprasti, kas suformuoja pėdos skliautą - tai kaulų, raiščių, sausgyslių aparatas, o raumenys stabilizuoja pėdą. Dažna plokščiapėdystės priežastis būna laisvi raiščiai. Mūsų tikslas - stiprinti pėdų raumenis ir raiščius. Tuomet siūlome kuo daugiau vaikui leisti vaikščioti basomis, ant pirštų galų, nelygiu paviršiumi, kad raiščių-raumenų aparatas tvirtėtų.
- 4 mitas. Tačiau vyresniam vaikui jau gali atsirasti nemalonių pojūčių - traukti mėšlungis, atsirasti greitesnis nuovargis nuo fizinio krūvio, pėdų skausmai. Tuomet vaiko patogumui skiriami supinatoriai.
- 5 mitas. Supinatoriai ir ortopedinė avalynė gali išgydyti plokščiapėdystę. Reikia atminti, kad nei supinatorius, nei joks kitoks įdėklas nesuformuos pėdos skliauto, jis tiesiog saugos pėdą, neleis jai greitai pavargti. Tėvai sako - kaip keista, vaikas visą dieną avi ortopedinius batukus, tačiau jo pėda vis tiek plokščia. Ortopedinė avalynė kuriama ne šiaip sau, su ja vaikui patogiau ir saugiau, tačiau nereikia tikėtis, kad nuo jos vaiko pėdos skliautas susiformuos. Greičiau jau batas deformuosis, prisitaikęs prie pėdos, nei atvirkščiai. Ne batai, o fizinė veikla padeda formuotis skliautui. O juk pasyvių vaikų dabar labai labai daug. Nėra konkrečios sporto šakos, kuri būtų palankiausia pėdoms. Svarbu, kad vaikas sportuotų tai, kas jam patinka. Beje, viena iš dažnesnių rizikų plokščiai pėdai yra vaiko antsvoris.
- 6 mitas. Vaikas visą dieną turi būti su avalyne: lauke - su lauko, kambariuose - su namų. Pamenu, kadaise net buvo tokia rekomendacija - vos vaikas pradėjo vaikščioti, reikia nupirkti batukus, kietus, aukštais aulais, kad apgaubtų ir įmobilizuotų pėdutę. Vėlesni tyrimai parodė, kad taip galima sulaukti atvirkštinio rezultato. Kai vaikas pradeda vaikščioti, žinoma, jam reikia batukų, nes jis bus vedamas į lauką ir rudenį ar žiemą ten basas nevaikščios. Pradėjus vaikščioti, vaiko kojytės labai nestabilios, ir mažylis stabiliau ir tvirčiau nužingsniuos su batukais. Bet kai vaikutis jau išmoksta vaikščioti, kai jau pusę metų vaikšto be atramų, namuose jam avalynė nereikalinga. Laikydami vaiko pėdutes visą dieną batuose, darome joms meškos paslaugą. Pagalvokite, ką jaučia vaikas, kuriam ryte uždedami batukai, o vakare nuimami. Ar to patys norėtume? Kai vakare nusiimame visą dieną avėtus batus mes jaučiamės pavargę nuo avalynės. Vaiko nereikėtų auti šlepetėmis, šliurėmis, basutėmis, kurios fiksuojamos su dirželiais, ar per pirštą. Net kroksų tipo avalynė, kuri atrodo patogi, tinkama tik trumpam. Vaikui bent iki 3 metų rekomenduojami batukai su užkulniuku, lanksčiu padu ir gerai fiksuojama.
Ar Pilnapadžiai Gali Sportuoti?
Atsakymas vienareikšmis - taip. Sportas ne tik nepakenks, bet ir padės stiprinti pėdas ir visą kūną. Svarbu pasirinkti tinkamą sporto šaką ir atsižvelgti į individualius vaiko poreikius bei galimybes.
Taip pat skaitykite: Dalyvavimo olimpiadoje reikalavimai
Tinkamos Sporto Šakos Pilnapadžiams
Nėra konkrečios sporto šakos, kuri būtų palankiausia pėdoms. Svarbu, kad vaikas sportuotų tai, kas jam patinka. Tačiau yra keletas sporto šakų, kurios ypač rekomenduojamos pilnapadžiams:
- Plaukimas: Stiprina nugaros, pečių raumenis, lavina plaučius. Jis naudingas tiems, kurie turi stuburo problemų. Plaukioti rekomenduoja ir sergantiems bronchine astma, cukriniu diabetu, gastritu. Vandens sportas ypač padės antsvorio kamuojamiems vaikams.
- Lengvoji atletika: Šis sportas stiprina raumenis: kojų, pečių juostos, pilvo presą. Bėgiojimas ir greitasis ėjimas naudingas visiems, sergantiems chroniškomis ligomis. Tačiau šuoliai, bėgimas su kliūtimis sergantiems vaikams netinka. Lengvoji atletika taip pat nerekomenduojama sergant akių ligomis, astma, turintiems virškinamojo trakto sutrikimų.
- Dviračių sportas: Jis gerina kvėpavimo, širdies kraujagyslių sistemą, stiprina nugaros ir kojų raumenis. Tačiau važinėti dviračiu nepatariama tiems, kurie serga skrandžio opalige, gastritu, šlapimtakių ligomis.
- Slidinėjimas: Šis sportas stiprina kvėpavimo sistemą, galūnių, nugaros, krūtinės, dubens, klubų sritis. Slidinėjimas ypač naudingas pilnapadžiams. Slidinėti nepatariama sergantiems bronchine astma, opalige.
- Figūrinis čiuožimas, riedlenčių sportas: Jis stiprina beveik visas raumenų grupes. Rekomenduojama sergantiems skolioze, esant medžiagų apykaitos sutrikimams. Tačiau riedlenčių turėtų atsisakyti pilnapadžiai bei trumparegiai.
- Tinklinis, tenisas: Jis naudingas sutrikus medžiagų apykaitai. Šių žaidimų nepatariam žaisti sergantiems astma, opalige, trumparegiams bei pilnapadžiams.
- Jodinėjimas: Šis sportas formuoja laikyseną, stiprina nugaros, kaklo, pečių raumenis. Jodinėti ypač patariama sergantiems neuroze, stuburo, sąnarių ligomis, esant medžiagų apykaitos sutrikimams. Arklių sporto turėtų atsisakyti sergantys bronchine astma, astigmatizmu, trumparegyste.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad krepšinis, futbolas, ledo ritulys yra grubios sporto šakos, kurias sportuojant dažnai lydi traumos. Tokios sporto šakos reikalauja fizinės jėgos ir ištvermės, todėl sergantiems vaikams netinka.
Kaip Sportuoti Saugiai?
- Pasitarkite su gydytoju: Prieš pradedant bet kokią sportinę veiklą, ypač jei vaikas turi lėtinių ligų ar kitų sveikatos problemų, būtina pasitarti su gydytoju.
- Apšilimas ir tempimas: Prieš kiekvieną treniruotę būtina atlikti apšilimą, o po treniruotės - tempimo pratimus. Tai padės išvengti traumų ir pagerins raumenų elastingumą.
- Tinkama avalynė: Sportuojant labai svarbu avėti tinkamą avalynę, kuri gerai prilaikytų pėdą ir amortizuotų smūgius. Jei reikia, galima naudoti ortopedinius vidpadžius.
- Palaipsniui didinkite krūvį: Pradėkite nuo lengvesnių treniruočių ir palaipsniui didinkite krūvį. Tai leis kūnui prisitaikyti ir išvengti perkrovos.
- Klausykite savo kūno: Jei sportuojant jaučiate skausmą ar diskomfortą, nedelsdami nutraukite treniruotę ir pailsėkite.
Kaip Stiprinti Pėdas?
Be tinkamos sportinės veiklos, svarbu atlikti pratimus, kurie stiprina pėdų raumenis ir raiščius.
Pratimai Pėdų Stiprinimui
- Vaikščiojimas basomis: Kuo daugiau vaikščiokite basomis, ypač nelygiu paviršiumi (smėliu, žole, miško paklote). Tai padeda stiprinti pėdų raumenis ir raiščius.
- Pratimai su kojų pirštais: Surinkite kojų pirštais įvairius smulkius daiktus (pieštukus, kaladėles, žaisliukus). Suplėšykite laikraštį, pakelkite ant žemės nukritusius daiktus ne su rankų, o su kojų pirštais. Pasiūlykite suplėšyti laikraštį.
- Vaikščiojimas ant kulnų ir pirštų galų: Pavaikščiokite ant kulnų, kojų pirštukais suglamžykite rankšluostį, susukti jį į ritinuką ar tvarkingai sulankstyti kojomis.
- Piešimas kojų pirštais: Pieškite flomasteriu ar kreidelėmis, laikant juos ne rankose, o tarp kojų pirštų. Kai vaikas įgus - pasunkinkite užduotį ir duokite ne piešti, o spalvoti paveikslėlį, neišeinant iš kraštų.
Dažniausiai ši mankšta vaikams patinka, nes primena žaidimą.
Svarbu Ir Pagalbinės Priemonės
Pasirūpinkite teisinga avalyne vaikams. Turintiems sveikas pėdutes, ir netgi į pilnapadystę linkusiam vaikui, savo nuožiūra pirkti specialios ortopedinės avalynės nereikėtų - ši perkama tik su gydytojo rekomendacija. Kasdienai rekomenduojame profilaktinę ortopedinę avalynę, kuri turi būti pagaminta iš natūralių, orui pralaidžių medžiagų, turėti tvirtą užkulnį, nespausti pirštukų. Juose gali būti supinatorius, prilaikantis išilginį pėdos skliautą. Taip pat pilnapėdystės prevencijai ir gydymui rekomenduojami ortopediniai vidpadžiai į batus.
Taip pat skaitykite: Ar krepšinis kenkia širdžiai?
Ką Turėtų Žinoti Tėvai Apie Vaiko Laikyseną Ir Pėdas?
Tėvų siaubas! Vis dažniau apžiūrint vaikus gydytojai pastebi netaisyklingą laikyseną, krypstantį stuburą. Kūno laikysena yra suprantama kaip įprasta kūno padėtis stovint, sėdint ar judant. Siekiama išlaikyti optimalias apkrovas stuburui, kuris ir laiko mūsų kūną. Vaikas auga, tad jo laikysena ir kūno judesiai keičiasi labai sparčiai. Būtina juos laiku tinkamai nukreipti, taip leidžiant kūnui tobulinti judėjimo įgūdžius, lavinti skirtas tam amžiui fizines ypatybes tokias kaip: jėga, greitumas, ištvermė, lankstumas, pusiausvyra, vikrumas, koordinacija.
Vos pastebėję kūno asimetrijas statinėse padėtyse (gulint, sėdint, stovint) ar motorikoje (pašokus nusileidžia daugiau ant vienos kojos), neįprastus judesius ar jų trūkumą, kompensaciją kitais judesiais - neignoruokite. Vaikus būtina stebėti įvairiose padėtyse, bei atliekant įvairius veiksmus. Ar jūsų vaikas kūprinasi pastoviai? Ar pataisius jo padėtis ir judesius jis pasako, kad jam nepatogu? Neretai netaisyklingą laikyseną galima lengvai koreguoti vos pakeitus vaiko dienotvarkę, įtraukiant į ją specialiuosius kineziterapinius pratimus bei atrinkus, kas vaiko laikysenai einamu momentu daro žalos ir šias veiklas pakeičiant labiau taisyklingą laikyseną formuojančiomis veiklomis. Jeigu Jūsų gydytojas pastebi vaiko netaisyklingą laikyseną, tikslinga kreiptis išsamiai kineziterapeuto konsultacijai. Jos metu išsiaiškinsite netaisyklingos laikysenos priežastis bei galimas pasekmes. Kineziterapeutas nustatys pagrindinį kineziterapinį tikslą ir parengs gydymo planą.
Rinkitės papildomus būrelius, kuriuose vaikas galėtų būti fiziškai aktyvus. Leiskite laisvalaikį gamtoje. Tai puiki terpė vaikui tobulėti, išgyventi naujas patirtis. Vaiko pomėgius galite paįvairinti. Kaip pavyzdį paimkime tapybą. Vietoje tapymo prie stalo, vaikas gali tapyti ant molberto. Tai leis jam įjungti daugiau kūno raumenų į darbą ir taip raumenys lėčiau pavargs nei sėdint. Išsitraukite apdulkėjusius garaže dviračius, paspirtukus, riedlentes, riedučius ir kitas priemones. Gal patys mankštinatės namuose? Įjunkite į šią veiklą ir vaikus. Parkuose ir laisvalaikio zonose gausu lauko sporto inventoriaus bei žaidimų aikštelių. Vaiko aktyvumas - tai raktas į sveikesnį kūną.
Dar Apie Pirmuosius Batukus
Pėdoms reikia erdvės. Ankšti batai priverčia nenatūraliai statyti pirštukus, ypač tai pavojinga didiesiems kojų pirštams. Gali susiformuoti ir netaisyklinga pėdos laikysena, kurios pasekmės vėliau gali būti įvairūs kelių ar klubų sąnarių pažeidimai. Net ir vėlesniame amžiuje atsirandančius stuburo skausmus iš dalies gali lemti vaikystėje suspausta pėda. Dėl to batuko vidus turėtų būti maždaug 2 cm ilgesnis už pėdutę, o batų padas - kuo lankstesnis. Užteks 2 porų gerų kasdienių batų. Jei parduotuvėje radote tinkamus, patogius, patinkančius batus, siūloma nusipirkti 2 poras, kad galėtumėte pakeisti.
Kaip Greitai Auga Pėdutės
Vaikų pėdos auga ypač greitai. Vaikų, kurių…
Taip pat skaitykite: Bendruomenių vienybė per sportą
tags: #pilnapadziai #gali #sportuoti