Futbolas Lietuvoje turi gilias šaknis, o jo istorija kupina atkaklumo, entuziazmo ir meilės šiam sportui. Šiame straipsnyje panagrinėsime pirmojo Lietuvos futbolo klubo istoriją, jo raidą, svarbiausius įvykius ir asmenybes, kurios prisidėjo prie futbolo populiarinimo šalyje.
Futbolo Užgimimas Lietuvoje: Pirmieji Žingsniai
Nors oficialia Lietuvos futbolo pradžia laikomi 1922 metai, kai įvyko pirmasis šalies čempionatas, tačiau futbolo užuomazgos Lietuvoje siekia dar ankstesnius laikus. 1911 m. pasirodė žaidimų knyga, kurioje pirmą kartą buvo supažindinama su futbolo žaidimu. Tais pačiais metais, rugsėjo 4 d., Kaune įvyko pirmosios futbolo rungtynės.
Po Pirmojo pasaulinio karo, 1918 m., Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, sportinis gyvenimas šalyje pradėjo atgimti. Futbolas tapo viena populiariausių sporto šakų, o entuziastai ėmėsi iniciatyvos kurti futbolo klubus.
Kybartų "Sveikata": Pirmasis Lietuvos Futbolo Klubas
Vienas pirmųjų, o galbūt ir pats pirmasis futbolo klubas Lietuvoje, buvo įkurtas Kybartuose. Solidus jubiliejus „1918 m. po 1-ojo pasaulinio karo, iš Lietuvos išsikraustant vokiečių okupacinei kariuomenei, Kybartų mieste buvo kuriama futbolo komanda, kuri pasivadino „Banga“. 1919 m. vokietis Freitachas rado kemsuotą, neaptvertą pievą prie geležinkelio, įsigijo kamuolį ir, subūręs entuziastus, užkrėtė juos futbolo žaidimu ilgiems dešimtmečiams, ir komanda pasivadino „Sveikata“. Tie pirmieji entuziastai buvo Petrukaitis, broliai Šislos, Kančius, Sičiovas, Kemerzūnas, Vilkaitis, vartininkas Radzevičius, deja, jų vardai nežinomi. Komandoje žaidė keturių tautybių žmonės, t.y. lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. „Sveikata“ turėjo mėlynai raudoną vėliavą. „Sveikatos“ logotipas Komanda rungtyniavo su Rytprūsių, Klaipėdos, Kauno, Vilkaviškio komandomis.
Šis klubas, pavadinimu "Sveikata", tapo ne tik Kybartų, bet ir visos Lietuvos futbolo istorijos dalimi. "Sveikatos" pavadinimas ir klubo spalvos išliko net ir praėjus amžiui. Lygiai taip pat išliko ir aikštė, kurioje vis dar teberungtyniauja Kybartų futbolininkai. Nors pastaraisiais metais šio kiek daugiau nei 5 tūkst. turinčio miestelio futbolininkai madų šalies pirmenybėse nediktuoja, „Sveikatos“ pėdsako šalies futbolo istorijoje nuneigti neįmanoma. Ir ne tik todėl, kad iš jo kilęs sėkmingiausiai ir daugiausiai rungtynių prie Lietuvos rinktinės vairo stovėjęs Algimantas Liubinskas.
Taip pat skaitykite: Pasaulio irklavimo taurės Šiauliuose
"Sveikatos" Gyvavimo Metai
Nuo pat įkūrimo, "Sveikata" aktyviai dalyvavo Lietuvos futbolo gyvenime. Komanda rungtyniavo su Rytprūsių, Klaipėdos, Kauno, Vilkaviškio komandomis. Ėjo metai, komanda stiprėjo, kad ir sunkiai, bet atkakliai yrėsi į priekį, nes tais laikais futbolas nebuvo gerbiamas. Tačiau atsirado futbolo mecenatų, kurie paremdavo futbolo komandą savo lėšomis. Pirmą dešimtmetį padėjo muitininkas Draugelaitis, kuris, siekdamas išlaikyti komandą, pradėjo pardavinėti savo žemes, po to nupirko autobusą, o už pervežimus gautas pajamas skirdavo „Sveikatos“ reikalams.“ Tai eilutės iš seniausio Lietuvos futbolo klubo metraščio.
1922 m. birželio 10 d. Kybartų šaulių klubas įregistruoja ,,Sveikatos“ sporto klubą Vilkaviškio apskrities viršininko raštinėje. 1923 m. ,,Sveikatos“ futbolo klubas jau tampa visos Suvalkijos pažiba. Intensyviai treniravęsi ,,Sveikatos“ futbolininkai rudeniop pasiekė neblogą sportinę formą ir rugpjūčio 19 d. Kybartuose apsilankę gana patyrę Kauno ,,Makabi“ futbolininkai turėjo tenkintis tik lygiosiomis.
1927 m. Lietuvos lygoje lošė visų futbolo apygardų stipriausių klubų klasė, į kurią buvo priimti 4 Kauno klubai (LFLS, „Tauras“, „Kovas“, LGSF), 2 Klaipėdos klubai (KSS ir „Freya“) ir 1 Suvalkijos apygardos klubas - tai buvo Kybartų „Sveikata“.
1930 m. Kybartų ,,Sveikata“ be didesnio vargo tapo ir Suvalkijos čempione. Ji nugalėjo Marijampolės LFLS 8:1 ir naują Vilkaviškio ,,Tauro“ komandą 9:0. 1931 m. Suvalkijos futbolą apėmė didžiulis pagyvėjimas - balandžio 19 d. Kybartuose buvo atidarytas naujas stadionas. Po iškilmių ,,Sveikata“ žaidė su Gumbinės ,,Grün-Weiss“ ir laimėjo 5:2.
Aukščiausia vieta, kurią ,,Sveikatai“ apskritai yra pavykę užimti per visą savojo klubo istoriją, buvo 4-oji vieta Lietuvos futbolo lygoje 1932 m.
Taip pat skaitykite: Patarimai pirmajam pasimatymui krepšinio arenoje
"Sveikata" Šiandien
Šiuo metu „Sveikata“ rungtyniauja trečiajame pagal pajėgumą šalies futbolo ešelone - LFF II lygos Pietų zonoje. Ten praėjusiais metais tarp 10 komandų užėmė ketvirtą vietą, į priekį praleidę tik Nacionalinės futbolo akademijos auklėtinius, atgimusį Vilniaus „Panerį“ bei A lygoje rungtyniaujančio „Kauno Žalgirio“ dublerius. Nors per ilgą istoriją suvalkiečiams laimėti šalies pirmenybių taip nė karto ir nepavyko (aukščiausias pasiekimas - 3-4 vieta 1930-aisiais - aut.past.), galima neabejoti, kad prožektorių šviesoje artimiausiu metu „Sveikata“ tikrai galės šiek tiek pasišildyti.
Nors šimtmetį „Sveikata“ minės tik ateinančiais metais, vieną malonų pasiūlymą klubo atstovai jau gavo. Šiemet iš Šefildo atkeliavo laiškas, kviečiantis Kybartų klubą tapti istorinio „Pionierių“ klubo nariu. Jis vienija istoriją tebetęsiančius seniausius kiekvienos šalies klubus.
Kybartų komanda į šią garbingą kompaniją turėtų būti priimti per savo gimtadienį - 1919-aisiais. „Mums šis pasiūlymas buvo labai netikėtas, bet tikrai malonus. Tikimės, kad tapimas tokios garbingos kompanijos dalimi mums leis prisiminti ne tik garbingą sukaktį, tačiau ir paskleisti žinutę apie Kybartus ir jo futbolą tiek Lietuvai, tiek visam pasauliui“, - 15min sakė klubo tarybos narys ir ambasadorius Audrius Paškevičius.
Kiti Futbolo Pradininkai Lietuvoje
Nors "Sveikata" laikomas pirmuoju futbolo klubu, svarbu paminėti ir kitus asmenis bei organizacijas, kurios prisidėjo prie šio sporto populiarinimo Lietuvoje.
Lietuvos Sporto Lyga (LSL)
1922 m. kovo 22 d. Lietuvoje buvo įsteigta Lietuvos sporto lyga (LSL) - aukščiausioji sporto organizacija, apėmusi visą sporto veiklą. Ją sudarė Centro Komitetas ir atskirų sporto šakų komitetai.
Taip pat skaitykite: Auksiniai Lietuvos didvyriai
Pirmasis LSL futbolo skyrius sudarė vien LFLS nariai - Steponas Garbačiauskas (vadovas), Steponas Darius ir Kęstutis Bulota. Iš esmės S. Garbačiauskas, S. Darius bei pirmuoju LSL pirmininku išrinktas Jonas Šodė iš pradžių ir tvarkė visus sporto reikalus.
Lietuvos Futbolo Lyga (LFL)
Kybartiečiai, pritardami siūlymui steigti Lietuvos futbolo lygą, kurioje žaistų geriausios klubinės futbolo komandos, pasiunčia savo atstovus į 1923 m. lapkričio 25 d. Kaune sušauktą pirmąjį futbolo kongresą, kuriame dalyvavo visos Lietuvos sporto organizacijos.
Steponas Darius ir Kiti Futbolo Pionieriai
Lietuvos futbolo istorijoje ryškiai įrašyti Stepono Dariaus, Vincento Petrausko, Antano Saunorio, Leono Juozapaičio, Brunono Štencelio, Romualdo Marcinkaus, Stepano Garbačiausko, Valerijono Balčiūno, Juozo Ereto, Nikodemo Čereko ir Antano Lingio vardai. Šie žmonės ne tik žaidė futbolą, bet ir organizavo varžybas, teisėjavo, treniravo ir populiarino šį sportą Lietuvoje.
Pirmasis Lietuvos Čempionatas
1922 m. startavo pirmasis Lietuvos futbolo čempionatas. Beveik kaip į nuvažiuojantį traukinį visą suspėjo susitvarkyti 10 Kauno komandų. Gegužės 7-oji tapo tikrai didžiule švente futbolo mėgėjams, nes tą dieną dviejose Ąžuolyno aikštėse lygiagrečiai įvyko net ketverios rungtynės - po dvejas iš karto. Pirmosios 13 val. į aikštę išbėgo geltonais marškinėliais vilkėjusi LFLS pirmoji komanda ir žaliais marškinėliais su geltonu kryžium raudoname skyde pasipuošę pagrindinės vienuolikęs šauliai. Šauliai iki šių rungtynių nebuvo surengę nė vienos treniruotės, tačiau pirmąjį kėlinį atsilaikė nepraleidę nė vieno įvarčio.
Aukso raidėmis į mūsų futbolo istoriją reikia įrašyti šių pirmųjų rungtynių dalyvius. Kauno LFLS - Georgas Palmkvistas, Juozas Klečka, Mikalojus Stonis, Kazys Kulvietis, Leonas Juozapaitis, Vaclovas Stakniūnas, Adomas Vasiliauskas (kapitonas), Viktoras Dineika, Steponas Garbačiauskas, Danielius Žilevičius, E. Veinholdas. Vėliau šių komandų sudėtys gerokai pasikeitė. Antrosiose rungtynėse pusvalandžiu vėliau gretimoje aikštėje LFLS antroji komanda nesunkiai (8:0) nugalėjo šaulių pamainą. Trečiosiose rungtynėse pirmojoje aikštėje LFLS Šančių skyrius (vėliau „Kovas“) tik 2:1 nugalėjo lenkų gimnazistus.
Pirmasis „blynas“ kiek prisvilo, nes dėl įvairių pažeidimų, tvarkaraščio kaitaliojimo ir kitokių nesklandumų pirmenybes baigė tik šešios komandos. Nors aplinkraštyje (nuostatuose), kurie buvo išleisti tik vasarą, buvo skelbiama, kad rungtynės įvyks bet kokiu oru, dėl liūties gegužės 14 d. Suirus tvarkaraščiui, po to neretai pasitaikydavo, kad futbolininkai neva dėl nežinojimo neatvykdavo į rungtynes. Buvo daugybė protestų, nes žaisdavo neregistruoti futbolininkai.
Nepaisant visokiausių nesklandumų, pirmųjų pirmenybių reikšmė yra tikrai neįkainojama, nes varžybos apėmė labai plačius gyventojų sluoksnius: dalyvavo tarnautojai, darbininkai, kariškiai, studentai ir moksleiviai. Todėl futbolas įgijo tokį didelį populiarumą.
Lietuvos Futbolo Rinktinė
Lietuvos futbolas ir jo istorija neatsiejama nuo Lietuvos vyrų futbolo rinktinės, kuri savo pirmąsias rungtynes sužaidė dar tarpukaryje. Besikeičiančios politinės aktualijos turėjo įtakos ir Lietuvos futbolui. Tarpukariu Lietuvos rinktinė dalyvavo Olimpinėse žaidynėse ir Europos čempionatuose, tačiau didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija.
Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 metų birželio 24 dieną. Jas pralaimėjo Estijos rinktinei rezultatu 0:5. Pirmosios pergalės teko laukti bent porą mėnesių. Prieš tuos pačius estus tuomet laimėjo rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rinktinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat sovietmečio.
1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Olimpinių žaidynių futbolo turnyre Paryžiuje. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo. Vėliau Lietuva bandė nesėkmingai dalyvauti dar keliuose čempionatuose.
Futbolas Sovietmečiu
Po 1990 m. Sovietinės okupacijos metu Lietuvos futbolo komandos dalyvavo TSRS čempionatuose ir tautų spartakiadose. Taip pat keli žaidėjai atstovavo TSRS rinktinei, o 1988 m.
Futbolas Nepriklausomoje Lietuvoje
Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. Tokie žaidėjai kaip Tomas Danilevičius ir Edgaras Jankauskas, kurie žaidė užsienio klubuose ir tapo rekordininkais nacionalinėje rinktinėje, prisidėjo prie Lietuvos futbolo populiarumo.
1991 m. atsisakius Baltijos čempionato, nuspręsta reformuoti šalies pirmenybių sistemą ir pereiti prie rudens-pavasario sezono. Po 42 metų pertraukos vėl rengiamas Baltijos šalių turnyras. 1991 m. gruodžio 9 d., po 51 metų priverstinės pertraukos, LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA). Šis sprendimas priimamas Niujorko FIFA posėdyje. 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažįsta Lietuvos futbolo federacijos narystę.