Įvadas
2018 m. Pjongčango žiemos olimpinės žaidynės, oficialiai XXIII žiemos olimpiada, vyko vasario 9-25 dienomis Pjongčange, Pietų Korėjoje. Tai buvo pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, surengtos Pietų Korėjoje, nors šios šalies sostinėje Seule 1988 m. vyko vasaros olimpiada. Šiame straipsnyje apžvelgsime šias žaidynes, ypatingą dėmesį skirdami Lietuvos dalyvavimui ir ledo ritulio turnyro finalo įvykiams.
Pjongčango kandidatūra ir žaidynių mastas
Pjongčangas olimpinės sostinės rinkimus laimėjo užtikrintai, nukonkuruodamas Miuncheną ir Ansi. Pietų Korėjai tai buvo trečias bandymas laimėti teisę rengti žiemos olimpines žaidynes, po nesėkmingų bandymų 2010 ir 2014 metais. Šiose žaidynėse dalyvavo daugiausia sportininkų olimpiados istorijoje - apie 3000 iš 92 valstybių, įskaitant 48 iš Europos. Pirmą kartą žiemos olimpinėse žaidynėse debiutavo Afrikos komanda - Nigerijos bobslėjaus komanda. Iš viso buvo išdalytas rekordinis medalių skaičius - 102 komplektai.
Dalyvaujančios šalys
Pjongčango olimpiadoje dalyvavo atletai iš 92 valstybių, įskaitant pirmąją Afrikos komandą - Nigerijos bobslėjaus komandą. Tai rodo olimpinio judėjimo augimą ir įsitraukimą įvairiose pasaulio šalyse.
Dopingas ir Rusijos dalyvavimas
Prieš ketverius metus žiemos olimpinės žaidynės vyko Rusijoje, tačiau šiemet šiai šaliai nebuvo atstovaujama dėl kilusio dopingo skandalo.
Pirmieji medaliai akmenslydžio rungtyje
Pjongčange išdalinti pirmieji medaliai akmenslydžio rungtyje. Pirmą kartą istorijoje olimpinėse žaidynėse surengtose mišrių porų varžybose triumfavo Kanados atstovai - Kaitlyn Lawes ir Johnas Morrisas. Jie finale gana nesunkiai 10:3 pranoko sidabrą pelniusius Šveicarijos atstovus - Jennet Perret ir Martiną Riosą. Ypač jausmingai baigėsi kova dėl bronzos, kurioje olimpiniai atletai iš Rusijos 8:4 pranoko norvegus Kristin Skaslien ir Magnusą Nedregotteną. Laimėti rusams padėjo fantastiška dvikovos pabaiga - jie laimėjo paskutinius tris kėlinius vienodais rezultatais 1:0. Po bronzinio triumfo praėjusią vasarą susituokusi Rusijos pora neslėpė emocijų ir ašarų.
Taip pat skaitykite: Latvijos ledo ritulio lygos įvykiai
Lietuvos dalyvavimas Pjongčango olimpiadoje
Žiemos olimpiadoje dalyvavo 9 sportininkai iš Lietuvos: 4 biatlonininkai, 3 slidininkai ir 2 kalnų slidininkai.
Lietuvos rinktinės sudėtis
Olimpinės rinktinės pagrindą šiemet sudarė biatlonininkai. Beje, jie varžysis su nauja valstybės šimtmetį simbolizuojančia apranga, primenančia riterių apdarą. Tarp biatlonininkų patirtimi išsiskiria Diana Rasimovičiūtė, jai tai bus jau penktosios žaidynės. Olimpiadoje antrą kartą startuos Tomas Kaukėnas - jis neš Lietuvos vėliavą per žaidynių atidarymo ceremoniją - ir Vytautas Strolia. Tiesa, 2014 m. O Natalija Kočergina rengiasi savo debiutui. 32-ejų sportininkė 2014 m. Slidinėjimo rungtyse dalyvaus 24 m. debiutantė Marija Kaznačenko, prieš tai ji dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose. Jau antrą kartą olimpinėms žaidynėms rengiasi Mantas Strolia (31 m.) ir Modestas Vaičiulis (28 m.). M. Strolia ir M. Vaičiulis dalyvavo 2010 m. Vankuverio žiemos olimpinėse žaidynėse, komandinėje rungtyje jiedu užėmė 18 vietą.
Moterų dalyvavimas
Lietuvos komandoje moterys sudaro 30%. Tai gana dažnai olimpiadose sutinkamas procentas, nors moterų kiekvienais metais daugėja. Tačiau pirmosios žiemos olimpinės žaidynės, vykusios Prancūzijoje 1924 m., šiais laikais būtų sukėlusios skandalą - jose rungėsi vos 13 moterų: palyginti su 245 vyrų, jų procentas vėliau niekada nebebuvo žemesnis. „Pamažu moterų skaičius olimpiadose artėja prie 50%“, - skelbiama portale olympic.org. Beje, tik nuo 2012 m.
T. Kaukėno pasiekimai
Tomas Kaukėnas pasiekė geriausią Lietuvos sportininkų rezultatą Pjongčango žaidynėse bei geriausią Lietuvos biatlonininkų rezultatą per visą olimpinę istoriją, užimdamas 13 vietą persekiojimo lenktynėse.
Lietuvos komandos rezultatai
Lietuvos biatlono komanda pirmą kartą olimpinėje istorijoje dalyvavo mišrios estafetės lenktynėse, užimdama priešpaskutinę 19 vietą.
Taip pat skaitykite: Ledo ritulys Lietuvoje
Lietuvos dalyvavimas žiemos olimpinėse žaidynėse: istorinis kontekstas
Lietuva pirmą kartą žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 1928 m. Sen Morise, Šveicarijoje. Tąkart mūsų šaliai atstovavo tik vienas atletas - Kęstutis Bulota. Paskui mūsų valstybė ilgus metus žiemos olimpiadose nebuvo atstovaujama - čia grįžo tik tapusi nepriklausoma.
Pirmasis Lietuvos olimpietis
Pirmasis Lietuvos žiemos olimpietis buvo Kęstutis Bulota, kuris 1928 m. dalyvavo Sankt Morice.
Lietuvos sugrįžimas į olimpines žaidynes
Lietuvos vėliava į žiemos olimpines žaidynes grįžo 1992-aisiais Albervilyje. Nuo to laiko geriausią rezultatą užfiksavo dailiojo čiuožimo atstovai - Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Jie 2002-aisiais Solt Leik Sityje liko penkti. Aukščiausia praėjusios olimpiados Sočyje vieta priklauso greitojo čiuožimo trumpuoju taku atstovei Agnei Sereikaitei. Ji 1500 metrų rungtyje buvo 16-a.
Didžiausios pergalės
Didžiausios Lietuvos sportininkų pergalės pasiektos Sovietų Sąjungos sudėtyje. Algimantas Šalna 1984-aisiais Sarajeve laimėjo aukso medalį estafečių 4×7,5 km biatlono varžybose. Po ketverių metų Kalgaryje Vida Vencienė iškovojo aukso apdovanojimą 10 kilometrų slidinėjimo varžybose, o bronzos - penkių. Tituluotas Lietuvos ledo ritulininkas Darius Kasparaitis. Jis turi visų trijų spalvų medalių komplektus. Sportininkas 1992-aisiais Albervilyje laimėjo aukso, 1998-aisiais Nagane - sidabro, o 2002-aisiais Solt Leik Sityje - bronzos apdovanojimą. Tiesa, visus medalius D. Kasparaitis iškovojo su Rusijos ledo ritulio rinktine.
Ledo ritulio turnyras Pjongčange
Pusfinaliai ir finalas
Trečiadienį Pjongčange paaiškėjo vyrų ledo ritulio turnyro pirmoji pusfinalio dalyvė. Ja tapo Čekijos rinktinė, tik po baudinių serijos 3:2 (1:1, 1:1, 0:0; 0:0; 1:0) pranokusi JAV komandą. Pirmieji į priekį po 7-ąją minutę Ryano Donato įvarčio išsiveržė amerikiečiai, bet į tai čekai atsakė dviem Jano Kolaro (16 min.) ir Tomašo Kundrateko (29 min.) įvarčiais.
Taip pat skaitykite: I diviziono A grupė
Kone prieš pusšimtį metų paskutinį kartą ant olimpiados prizininkų pakylos stovėjusi Vokietijos ledo ritulio rinktinė Pjongčango žaidynėse sukūrė tikrą stebuklą. Penktadienį vykusiame pusfinalyje anksti persvarą užsitikrinę vokiečiai atlaikė titulą gynusios Kanados nacionalinės ekipos šturmą, iškovojo pergalę 4:3 (1:0, 3:1, 0:2) ir pirmą kartą istorijoje žais olimpiados finale. Olimpiados ledo ritulio turnyro finale Vokietija žais su Olimpiniais atletais iš Rusijos. Pastarieji 3:0 pusfinalyje įveikė Čekiją.
Vokietijos kelias į finalą
Pirmą kartą olimpiados istorijoje Vokietijos ledo ritulininkai prasibrovė į finalą, o mažiausiai sidabro olimpinius medalius užsitikrino po 42 metų pertraukos. Nuo 1928 metų olimpiniuose ledo ritulio turnyruose besivaržantys vokiečiai savo sąskaitoje turi tik du bronzos medalius, laimėtus 1932 ir 1976 metais. Vokietijos rinktinei jau patekimas į Pjongčango žiemos žaidynių pusfinalį buvo sensacija. Ketvirtfinalyje nacionalinės ekipos stratego Marco Sturmo auklėtiniai per pratęsimą 4:3 nugalėjo pasaulio čempionus švedus.
Per pirmąsias 26 minutes Vokietijos rinktinė pelnė tris įvarčius ir pirmavo 3:0. Visiškai prie sienos prispausti kanadiečiai jau po poros minučių lengviau atsikvėpė - įvarčiu sušvelnino rezultatą 3:1. 33-ią minutę daugumą aikštėje išnaudoję vokiečiai dar kartą nuginklavo varžovų vartininką ir rezultatas tapo grėsmingas - 4:1. Viską turėjo lemti paskutinis trečiasis kėlinys, tačiau olimpiniams Sočio čempionams šturmas pavyko tik iš dalies - pelnė tik 2 įvarčius ir turėjo pripažinti vokiečių pranašumą. Kanadiečiai į vartus metė 31 kartą, o vokiečiai - tik 15. Kanados žaidėjai gavo 35 baudos minutes, o Vokietijos - 16. Kanadiečiai dėl olimpinės bronzos kovos su Čekijos ledo ritulininkais.
Moterų ledo ritulio finalas
Kanados moterų ledo ritulio rinktinė penktą kartą istorijoje tapo olimpine čempione. Pekino žiemos žaidynių turnyro finale kanadietės 3:2 (2:0, 1:1, 0:1) įveikė JAV. Auksą jos iškovojo po aštuonerių metų pertraukos. Kanados rinktinė į priekį išsiveržė jau 8-ąją mačo minutę, kai pasižymėjo Sarah Nurse, o dar po septynių minučių rezultatą padvigubino Marie-Philip Poulin. Įpusėjus antram kėliniu M. Du įvarčius nugalėtojoms pelnė Dani Cameranesi, po vieną - Gigi Marvin, Jocelyne Lamoureux-Davidson ir Hilary Knight. Amerikietės į vartus metė 38 kartus, o suomės - tik 14.
Žiemos olimpinių žaidynių istorija
1924-aisiais vyko pirmoji žiemos olimpiada. Nuo to laiko žiemos žaidynės rengtos kas ketverius metus - tais pačiais, bet skirtingais mėnesiais, kaip ir vasaros olimpiada. 1986-aisiais Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) balsai lėmė didžiulę permainą sporto istorijoje - atskirtos vasaros ir žiemos olimpines žaidynes.
Pasiruošimas ateities olimpiadoms
Likus vos metams iki 2026 m. Milano-Kortinos žiemos olimpinių žaidynių, „Warner Bros. Discovery“ kviečia žiūrovus į neeilinę kelionę per septynis svarbiausius pasaulio žiemos sporto čempionatus. Jau nuo vasario 4 d. Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) pranešė, kur turėtų vykti 2030 ir 2034 m. žiemos olimpinės žaidynės. 2030 m. olimpinės žaidynės veikiausiai bus surengtos Prancūzijos Alpėse, o 2034 m. didžiausia sporto šventė po 22 metų grįš į Sot Leik Sitį, kur vyko ir 2002 m. žiemos olimpinės žaidynės. Tiesa, šios žinios dar nėra galutinės.
tags: #pjongcangas #ledo #ritulys #finalas #tvarkarastis